Valstybės vienybė ir stiprybė priklauso nuo joje gyvenančių žmonių

Vasario 16-ąją Jonavos kultūros centre vykęs Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas neapsiribojo vien teatralizuotu koncertu „Laisvės puslapiai“.  Šventės kulminacija tapo Savivaldybės įsteigtos „Nepriklausomybės stelos“ apdovanojimo ceremonija. Už tautiškumo, pilietiškumo ir bendruomeniškumo puoselėjimą ši nominacija įteikta ką tiktai 95-metį minėjusiai jonavietei Veronikai Gabužienei.

Vienybės tema

Prieš 108-erius metus grupė pilietiškai nusiteikusių vyrų, vadovaujamų Jono Basanavičiaus, pasirašė Nepriklausomybės Aktą, paskelbiantį pasauliui apie laisvą Lietuvą.

Vasario 16-oji – tai diena, primenanti mūsų tautai apie nelengvą laisvės siekimo kelią, kuriame buvo ir sėkmių, ir skaudžių pralaimėjimų. Tačiau nepabūgę sunkumų, suvieniję jėgas ir pilni vilties, vedini bendro tikslo, lietuviai įveikė kliūtis ir iškovojo Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

Šventinę popietę Kultūros centre  žodžiai „vienybė“, „laisvė“ ir „Lietuva“ įgijo dar svarbesnę reikšmę, nei kasdieniame gyvenime. Tai patvirtino visų susirinkusiųjų giedama Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.   

Rajono Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, negalėjęs dalyvauti minėjime, perdavė įrašytą sveikinimą, kuriame akcentavo, kad „valstybė prasideda nuo sprendimų, o  vienybė ir stiprybė priklauso nuo joje gyvenančių žmonių“. „Šiuo metu ir gyvename laisvoje Lietuvoje – tiek savo darbu, rūpesčiais, susitelkimu kuriame valstybės dabartį ir ateitį. Būkime vieningi. To linkėdamas, visus sveikinu su Vasario 16-ąja“, – video įraše sveikino meras.

Vienybės temą palietė ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, primindamas, kad praeityje mūsų valstybei teko išgyventi įvairių skaudžių periodų. Pasak jo, ir šiuo metu, kaip ir kadaise, šalis susiduria su nemenkais sunkumais.

„Norėčiau tikėti, kad dabar tauta yra labiau vieninga, nei praeities istorijoje, labiau pasiruošusi, o gal labiau besiruošianti galimiems iššūkiams. Norėtųsi, kad tie iššūkiai niekada nevirstų realybe, kad niekam iš čia esančiųjų netektų patirti nei karo siaubo, nei mirčių, nei kažko panašaus. Todėl turime būti vieningi. Tiesa, vieningumas yra skambus žodis, kurį galime aiškinti įvairiai ir ilgai. Tačiau šiandien norėčiau kiekvienam iš mūsų palinkėti, kad mažiau rodytume pirštu vienas į kitą ir  ieškotume, kas už ką atsakingas. Linkėčiau pirmiausia pagalvoti – už ką aš pats esu atsakingas, ką galėčiau padaryti aš? Tada būsime vieningesni, ir valstybė bus stipresnė. Malonu matyti visus jus, atėjusius į šią puikią šventę, mūsų valstybės atkūrimo dieną“, – į jonaviečius kreipėsi parlamentaras.

Reikšmingas apdovanojimas

„Nepriklausomybės stelos“ apdovanojimus prieš ketverius metus inicijavo rajono Savivaldybė, ir tai tapo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo neatsiejama dalis. Apdovanojimas skiriamas už Lietuvos tautiškumo, pilietiškumo ir bendruomeniškumo puoselėjimą. Premijos laureatui įteikiama Jonavoje, Panerių gatvėje, stovinčios akmeninės stelos mažoji kopija, kurią sukūrė skulptorius Gintaris Česiūnas.

Savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė pasidžiaugė, kad Jonava turi tokią unikalią prieš keletą metų sukurtą tradiciją – „Nepriklausomybės stelos“ apdovanojimą. Ji akcentavo, kad būna nelengva nuspręsti, kam atiteks statutėlė, kadangi sulaukiama net kelių pasiūlytų pretendentų.

„Bendruomenės aktyvumas ir siūlomos pavardės liudija, kad mūsų kraštas yra turtingas pilietiškų žmonių, kuriems rūpi mūsų valstybė. Nors Nepriklausomybės Aktą pasirašė vyrai, bet žinome, kad prie valstybės puoselėjimo, istorijos išsaugojimo, pasipriešinimo piktoms jėgoms prisidėjo ir moterys. Ir šiandien šioje scenoje pamatysite moterį, nepaprastai stiprią savo dvasia ir širdimi, tokią, kokia yra ir mūsų valstybė“, – kalbėjo B. Gailienė, išvardydama keletą nominantės nuopelnų.

Medžiaga ateinančioms kartoms

V. Gabužienė – partizanų ryšininkė, tremtyje praleidusi 18 metų, o su vaikais sugrįžusi į Jonavos kraštą, aktyviai įsitraukė į visuomeninį darbą, Sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą – rinko tremtinių atsiminimus, aiškinosi partizanų nužudymo vietas ir rūpinosi jų įamžinimu. Šios moters dėka buvo išsaugotas Jonavos krašto pokario laisvės kovotojų atminimas. V. Gabužienė rinko medžiagą apie rezistencinį judėjimą mūsų krašte – tai itin ryškus visos valstybės istorijos puslapis. „Visų jos nuopelnų išvardyti neįmanoma. Kviečiu į sceną Jonavos krašto šviesuolę Veroniką Gabužienę“, – paskelbė vicemerė.

Garbaus amžiaus moteris, rankose laikydama „Nepriklausomybės stelą“, padėkojo už įteiktą apdovanojimą. „Dėkoju už man skiriamą dėmesį. Man, šio krašto žmogui, buvo skaudi širdies žaizda, prikeliant kruviną praeitį. Po karo daug žmonių iš šio krašto išvyko, jiems nerūpėjo istorija. Mano aštuoniolika metų buvo tarsi išbraukta iš gyvenimo. Sakiau tremtyje būdama, kad reikia skubėti į Lietuvą, kol vaikai nesurusėjo.  Sugrįžusi negalėjau ramiai gyventi – ieškojau liudininkų, ieškojau nukentėjusių žmonių, užrašiau pasakojimus. Bet dirbau ne dėl apdovanojimų. Aš pati to troškau – tegul tie atsiminimai ir mano darbai bus istorinė medžiaga ateinančioms kartoms“, – sakė V. Gabužienė. Susirinkusieji pagerbė ją griausmingais aplodismentais.

Patys būkime žiburiai

„Matau, kad šiandien šioje salėje yra ne viena, ne dvi ir ne trys kartos. Tai tarsi simbolis sprendimui, kuris buvo priimtas prieš 108-erius metus – drąsos ir istorijos, atkurtos mūsų valstybės simbolis. Valstybės, kurios pagrindinis pamatas yra laisvė, demokratija, tautiškumas, pagarba žmogui ir istorijai. Tos vertybės leido mūsų tautai išlikti sunkiausiais metais – nepalūžti okupacijoje ir tikėti Lietuva. Patriarchas Jonas Basanavičius yra pasakęs, kad praeitis turi būti žinoma mums visiems. Jeigu negerbsime praeities, tauta bus be ateities. Šiandien, būdami čia, mes pagerbiame tautos istoriją, visos tautos šviesuolę Veroniką. Galima tik pasidžiaugti, kad toks simbolinis apdovanojimas įteikiamas mums visiems labai svarbią datą – Vasario 16-ąją. Visiems norėčiau palinkėti susiklausymo ir vienybės tokios, kokia įrašyta „Tautiškos giesmės“ tekste. Šiandien Šv. Mišiose buvo pasakyti labai prasmingi žodžiai: „Neieškokime žiburių, bet patys būkime žiburiai“. Būkime tokie, kokia yra Veronika. Tėvynės sąjungos vardu visiems linkiu gražios ir prasmingos šventės“, – jausmingai į publiką kreipėsi TS-LKD Jonavos skyriaus pirmininkė J. Peleckienė, V. Gabužienei įteikdama gėlių puokštę.

Daug gražių žodžių apie savo pirmtakę pasakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jonavos filialo vadovė Irena Tamoševičienė. „Vadovaudama filialui, Veronika mokė mane švelniai, taktiškai, kantriai dirbti su žmonėmis, gebėti pasibelsti į kiekvieno skaudžių patirčių išgyvenusio žmogaus širdį. Džiaugiuosi, matydama ją iki šiol žvalią, įžvalgiai vertinančią įvykius Lietuvoje, o svarbiausia – nepavargstančią savo pastebėjimais ir mintimis kurti Lietuvą. Džiugu, kad apdovanojimus skirstanti komisija „Nepriklausomybės stelą“ skyrė Veronikai Gabužienei, prisidėjusiai prie to, kad gyvename laisvoje Lietuvoje. Stiprios sveikatos ir šviesių minčių Jums, mūsų krašto šviesuole Veronika“, – sakė I. Tamoševičienė.

Įspūdinga programa

Vasario 16-ąją Jonavos kultūros centre valstybės istorijos įvykius kruopščiai fiksavo metraštininkas, į kurio personažą įsikūnijo Teatro skyriaus aktorius Artūras Mozūraitis. Kiekvieną plunksna ant lapo užrašytą žodį lydėjo Dianos Rimkutės virpinamos smuiko stygos.

Teatralizuotame koncerte „Laisvės puslapiai“ pasirodė visi Jonavos kultūros centro kolektyvai, mokyklų dainininkai ir šokėjai. Vasario 16-ąją scenoje savo talentais suspindėjo vaikai ir gimnazistai, vidutinio ir brandaus amžiaus meno puoselėtojai. Meilę Lietuvai perteikė jaunosios kartos atstovės Elvija Zvicevičiūtė bei Rosita Remenčiūtė. Į vieną pynę susivijo liaudies, šiuolaikiškos dainos, sutartinės ir šokiai.

Malonių emocijų pliūpsnį sukėlė visų programos dalyvių atliekama finalinė daina „Mano kraštas“, nuskambėjusi kaip meilės vainikas laisvai Lietuvai.

Šventę režisavo renginių organizatorė Danutė Jurgickienė, renginį vedė Teatro skyriaus vadovas Gediminas Gutauskas.

Irena BŪTĖNAITĖ