Praėjusį antradienį miestas kvepėjo blynais, spurgomis, kitais maloniais sumanių šeimininkių pagamintais skanėstais. Jonavos kultūros centro sumanytas „Užgavėnių šurmulynas“ į Ramybės skverą sutraukė daug smalsuolių, norinčių įsismarkavusią žiemą „išvaryti iš kiemo“ ir kuo greičiau prisikviesti pavasarį. Antra vertus, Užgavėnės – senovinė šventė, švenčiama likus 47 dienoms iki Velykų ir laikoma paskutine galimybe sočiai pavalgyti prieš gavėnią. Todėl nederėtų stebėtis miestą užplūdusiais kvapais, kuriuos papildė ir gausus būrys mugės dalyvių.
Bendruomeniškumo idėja
Kiekvienas regionas turi savo specifines tradicijas. Jonaviečiai, priklausantys Aukštaitijai, Užgavėnes įvairina šokiais, žaidimais, pasirenka svarbiausius personažus – Kanapinį ir Lašininį, kurių dvikovos laimėtojas atveria vartus šilumai ir gamtos atgimimui. Šventės kulminacija – Gavėno, baidyklės, norinčios ir toliau speigais kaustyti žemę, deginimas.
Tai reikia laikyti ir svarbiu kultūriniu įvykiu, skatinančiu bendruomeniškumą ir tradicijų puoselėjimą. Vasario 17-ąją smagiomis melodijomis „žiemą iš kiemo“ varė daug rajono meno mėgėjų kolektyvų, suskubusių į šventę iš įvairių rajono kampelių, tai: „Laduta“, „Jonavos bočiai“, „Kraitė“, „Savi“, „Varpena“, „Jonavėlė“, „Letaukėla“, „Jonė“, Užusalių kultūros centro muzikantai, kiti. Jų muzikinių programų skambesys vienoje erdvėje atskleidžia rajono meno mėgėjų bendruomeniškumo idėją, pasireiškia kaip vienijanti ir telkianti jėga.
Užgavėnių dieną jonaviečiams atsiranda galimybė tapti „artistais“ ir būti neatpažįstamais. Šventėje vaikščiojo magės ir magai, siūlantys meilės stebuklus darančius lašus, vyro ieškojo nuotakos drabužiais pasirėdžiusi senmergė, pypkę pūtė orus našlys, už kampo aukos laukė piktavaliai plėšikai… Bet neįvyko nieko baisaus – susitikę kaukėti asmenys glėbesčiavosi ir vieni kitiems linkėjo kuo greičiau sulaukti pavasario.
Nelygi dvikova
Užgavėnių scenarijų autoriams teko nelengva užduotis, renkant „šurmulyno“ vedėjas. Šiemet šventės šeimininkais pasirinkta Senė ir varganas Ubagas, sugebėję įsukti renginio „girnas“ taip, kad susirinkusieji tapo aktyviais dalyviais – savo balsais pritarė kolektyvams, šoko rateliuose ar dalyvavo įvairiuose žaidimuose. O scenoje suskambus JKC liaudiškos kapelos „Jonė“ (vad. Virginija Verikienė) muzikai, visa erdvė pavirto šokių aikštele.
Sau malonių užsiėmimų rado ir vaikai. Vieni traukė virvę, kiti tikrino rankos taiklumą, stengdamiesi lankus užmesti ant kablių, treti kalė vinis į kietą medinę kaladę, galynėjosi aikštelėje ant sniego ar meškeriojo imituotame ežere.
Tarp susirinkusiųjų oriai šmirinėjo Kanapinis, rankose spausdamas žuvį – artėjančios gavėnios simbolį. Savo išsipūtusį pilvą ir dešrų „karolius“ demonstravo išdidus Lašininis. O kuomet abudu susitiko prie scenos, negailėjo vienas kitam šmaikščių epitetų. „Taukų maiše, užteks tau svetimą duoną ėsti. Tavo laikas baigėsi, pilvas žemę siekia, o protas jau riebaluose paskendęs“, – iš storulio mėsėdžio tyčiojosi perkaręs Kanapinis. Šiam priešininkas nenusileido: „Tu, Kanapini, plonas kaip ta vytinta žuvis, silpnas, be riebalų ir lašinių. Nesiskubink – mano žiema dar tvers, šaltis dar stipriau paspaus, geriau eik į savo drevę miegoti.“
Tačiau dvikova buvo nelygi – nors Lašininis ir labai stengėsi, net atrodė, kad paguldė pavasario šauklį ant menčių, visgi, pabūgęs jonaviečių balsų „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, spruko iš aikštės ir daugiau nebepasirodė – Kanapinis šventė pergalę.
Tą akimirką užsiliepsnojo laužas, savo liepsnose rydamas Gavėną. „Sunaikinkim viską, kas sena, kad nauja užaugtų. Į dūmus virski, į debesis kilki, kad lietum sugrįžtum ir mūsų javus ir laukus pagirdytum. Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, – visu balsu šaukė Užgavėnių Senė, sulaukdama susirinkusiųjų pritarimo.
Ar pavyko išvyti speigo ir pūgų nepagailėjusią žiemą, netrukus pamatysime.
Geriausia pagalbininkė – patirtis
Pasak šventės režisierių Danutės Jurgickienės ir Loretos Ratautienės, beje, atlikusių Senės ir Ubago vaidmenis, kuriant Užgavėnių scenarijų, joms padeda turima patirtis, siekianti beveik keturis dešimtmečius.
„Kiekvienais metais stengiamės „įnešti“ ką nors nauja. Jeigu anksčiau pagrindinis veiksmas vykdavo scenoje, šiemet veiklą „išbarstėme“ po visą skverą. Tarkime, kolektyvai žmones linksmino prie laužų įvairiose vietose, vaikai turėjo jiems skirtą erdvę ir taip toliau. Tad susirinkusieji galėjo judėti, šokti, o ne vien tiktai stovėti ir stebėti veikėjų pasirodymus scenoje. Šventę stengiamės paįvairinti naujais personažais. Esame vaidinę ir velnius, ir raganas, ir dar bala žino ką, o šiems metams pasirinkome naują Ubago vaidmenį“, – mintimis dalijosi D. Jurgickienė.
Lašininio ir Kanapinio personažus vaidino Jonavos kultūros centro Teatro skyriaus vadovas Gediminas Gutauskas ir artistas Andrius Kepežinskas. „Kas geriau gali įsikūnyti į šias būtybes, jeigu ne aktoriai? Jie puikiai atliko savo vaidmenis – ir su jonaviečiais pabendravo, ir dvikovoje puikiai pasirodė“, – pasidžiaugė talkininkais šventės režisierės.
Prieš į sceną pakylant žinomam solistui Vytautui Šiškauskui, buvo paskelbtas aukcionas. Nors pradinė prekės kaina tesiekė tik du eurus, tądien žmonės plačiau atvėrė pinigines – gavėniai tinkančių skanėstų įsigijo už daug aukštesnę kainą. Tai galima laikyti miestiečių padėka Jonavos kultūros centro bendruomenei už sumaniai suorganizuotą Užgavėnių šventę.
Irena BŪTĖNAITĖ
JKC nuotr.
Galerija iš K2: {gallery}9492{/gallery}
