Kaip ir visoje Lietuvoje – ne išimtis Jonava – kapinėse populiarėja kolumbariumai. Žmonės, ieškodami geresnio gyvenimo, išsibarstė po kitas šalis, o artimųjų kapams reikia nuolatinės priežiūros, tad kur kas paprasčiau – kolumbariumai. Jais redakcijai paskambinęs skaitytojas ir paprašė pasidomėti: kas planuojama Šmatų kapinėse, nes šiai dienai laisvų kolumbariumų nišų nėra. Tad buvo proga susitikti su UAB „Jonavos paslaugos“ kapinių priežiūros vadybininke Gražina Stalioraitiene. Pokalbis pamažu išsiplukdė į platesnius vandenis, tačiau iš pradžių apie tai, dėl ko į redakciją kreipėsi mūsų skaitytojas.

Jei pamenate, iš pradžių Šmatų kolumbariumas nebuvo itin populiarus, tačiau dabar, per maždaug pusantrų metų, visų keturių nišos užsipildė. Šiuo metu, Gražinos Stalioraitienės žiniomis, namuose urnas laiko trys žmonės, laukiantys naujo kolumbariumo. Kas skaitė Jonavos rajono savivaldybės 2026 metų biudžeto projektą, turbūt atkreipė dėmesį, jog kolumbariumų įrengimui Šmatų kapinėse numatyta 80 tūkst. eurų. Daug tai ar mažai? Redakcija pasiteiravo specialisto, nepanorusio skelbti savo pavardės, kiek kolumbariumų galima įrengti už šią sumą. Anot jo, tai būtų keturi kolumbariumai po 15 vietų, tačiau, matant kaip viskas išbrango, vargu ar šios sumos užtektų. Ar papildomos 60 nišų sumažins norinčių čia laikyti urnas skaičių, parodys ateitis. Beje, primename, kad, vadovaujantis LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (2022-11-01 redakcija) 25 str.1 p., kapinėse kapavietės ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai.

Žmonės, savo artimųjų urnoms pasirinkę kolumbariumą, neturėtų pamiršti, kad reikia aplankyti, sutvarkyti. Nors ir nepriklauso, kapų prižiūrėtojai, ypač vasarą, nurenka nuvytusias gėles, sudegusias žvakutes. Po didesnio vėjo tenka ir sudaužytų vazų, žvakučių šukes sušluoti, surinkti išsibarsčiusias dirbtines gėles.                

– Suprantame, kad žmonės išvažiavę, gal dėl to rečiau apsilanko kapuose, todėl stengiamės bent kartą per mėnesį skirti laiko kolumbariumams tvarkyti, – sako Gražina Stalioraitienė ir pataria (tai svarbu ir turintiems šeimos kapus) gėles, ypač dirbtines, būtinai gerai pritvirtinti, nes, pūstelėjus stipriems vėjams, visas laukas tampa nusėtas dirbtinėmis gėlėmis.

Teritorijos pakanka

 Kalbant apie kapus, kol kas vietos jiems užtenka, o kai ateityje bus leidžiama laidoti praėjus 25-eriems metams nuo palaidojimo senose neprižiūrimose kapavietėse, vietos tikrai bus pakankamai.

Kažkada teko girdėti nusiskundimų, jog, iškasus duobę, į ją sunkiasi vanduo. Kaip yra dabar? Pasak Gražinos Stalioraitienės, išties prie vieno kvartalo vandens yra, tačiau ten jau seniai nebelaidojama. Žinoma, palaidoti galima urną, nes jai pakanka iškasti tik vieno metro gylio duobę: vandens tada nebūna. Šiuo metu laidojama į sausą smėlingą vietą.  

Gyventojų norai

 – Žmonės teiraujasi, ar yra galimybė iš anksto užsiimti vietą kapinėse šeimai, – klausiu vadybininkės.

– Ne, iš anksto tokių dalykų daryti negalima. Vietą galima gauti, kai turi mirties liudijimą arba, sakykim, mirė tavo vienišas giminaitis ir tu prižiūrėsi tą seną kapą. Jonavos seniūnijos seniūnei leidus, tampi to kapo prižiūrėtoju, ir jis jau bus tavo šeimos. Bet, kaip sakiau, tik su seniūnės leidimu, – teigia Gražina.

– Na, pavyzdžiui, ateina nešinas mirties liudijimu žmogus. Ar jis gali išreikšti pageidavimą: noriu ne tos, o kitos vietos?

– Tokių pageidavimų būna. Tačiau kapų nedalinu, yra eilės tvarka – be diskusijų. Nepatinka ta vieta? Eikit pas seniūnę. Jei leis, tada, – sako vadybininkė.

Kartais žmogus kreipiasi prašydamas leisti laidoti ir ten, kur dėl vandens nebelaidojama, vildamasis, jog gal vandens nebus. Tačiau ir tam reikia miesto seniūnės leidimo. 

Buvo ne vienas pageidavimas, kad automobiliai nevažinėtų po kapinių teritoriją. Į tai atsižvelgta, vartai visąlaik užrakinti, o įleidžiami nebent darbininkai, atvežę plokštes ar pan. Jei žmogus atsiveža akmenėlių, nepaneša tiek maišų, tada registruojamas ir į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti automobiliu. Na, o ten, kur nėra tvoros, pastatyti ženklai, deja, į juos ne visi žiūri...

Vieną vasarą buvo kilęs šaršalas dėl tujų: užplūdo prašymai jas nupjauti. Žmonės pasisodina, tujos užauga, tai gal pats žmogus ir turėtų jas kirsti? Bet pasitaikė atvejų, kai tą padarė miesto seniūnija.

Pasinaudojai – padėk į vietą

Kapų lankytojų patogumui vasarą atsiranda laistytuvai, kastuvėliai, grėbliukai. Bet ar jei visi „grįžta“ į savo vietą? Rodos, taip paprasta: paėmei, pasinaudojai, grąžink valdišką inventorių į vietą, o ne po savo krūmeliu prie kapo slėpk. Bet patogu, a ne? Nereikės atvažiavus ieškoti, nes vasarą, kai tiek privažiuos žmonių, ne visiems tų grėbliukų ir pakaks... Todėl kapinių priežiūros vadybininkė prašo: pasinaudojai – padėk į vietą.

Gražina Stalioraitienė per aštuonerius darbo vadybininke metus sako, jog keliskart yra buvę, kad žmonės pasiskųstų, esą kažkas kažką pavogė. „Įkliuvo“ viena sena močiutė, kuriai kažkodėl atrodė, jog privalu rinkti nuo kapų gėles ir dėtis į krepšį. Pasitaikė ir nuverstų paminklų, bet tai, ko gero, buvo gaminimo brokas, o ne vandalų darbas.

Piktindavosi žmonės ratuotaisiais: kažkas įvažiavo, besisukiodamas plyteles išvartė. Vieni pasisakydavo tą padarę ir sutvarkydavo, kiti nekreipdavo dėmesio. Dabar, kai įvažiavimas sugriežtintas, jau žinoma, kas prie kokio kapo dirba, kas važiavo.

O pretenzijos, kaip ir žmonės, įvairios: vienam šiukšlių dėžė ne vietoj stovi, tai per arti kapo, tai per toli nuo kapo... Toks jau tas gyvenimas.

***

Po užpustytais kauburėliais ilsisi mūsų artimieji, gyvi prisiminimuose. Kaip „Alio Jonavai“ kažkada yra sakęs buvęs Jonavos parapijos kunigas Remigijus Kuprys, „gėlės – gyviesiems, mirusiems – malda“. Pasimelskime už juos, kaip kada nors už mus melsis kiti...

Greta Leonaitė