Šioji žiema priminė ne tik žemą minusinę temperatūrą, bet ir atnešė daug sniego, kurį kelerius metus jau buvome pamiršę. Slidžių ir pačiūžų sporto mėgėjams tai buvo itin džiugus laikmetis. Tačiau artėjantis pavasaris įspėja apie gresiančius potvynius, kurie jau dabar verčia žmones sunerimti ir žvilgčioti į upių bei upelių vandens lygį. Apie situaciją ir pavojaus grėsmę kalbamės su ne kartą stichiją išgyvenusia sodų bendrijos „Žilvitis“ pirmininke Lione Armoniene, Savivaldybės patarėju Vytautu Kaminsku ir Šveicarijos seniūnu Raimundu Ūseliu.
Pirmininkės prognozė
Šveicarijos seniūnijoje esančių „Žilvičio“ ir „Dailininkų“ sodų bendrijų žmonės pagrįstai nerimauja dėl pavasario potvynių. Nuo 1999 metų „Žilvityje“ savo valdas turinti L. Armonienė yra mačiusi ir didelių, ir mažesnių stichijos „išpuolių“. Turėdama didelę patirtį, moteris neabejoja: šiemet potvynis tikrai bus.
„Vakar (sausio 25 d. – I. B.) Neryje matėme tekantį vandenį, bet nuo šio ryto vanduo lyg ir pradeda stoti. Kol ledų sangrūdos dar nėra, tai vanduo neužpils. Bet ties Guldynais jau yra susigrūdusių ledų. Nuo Salupių pusės upė užtraukta ledu, o Lapių link šiek tiek prateka. Šią savaitę potvynio dar neturėtų būti. Jeigu prasidėtų lijundra, šlapdriba, pradėtų staiga tirpti sniegas, tai bėdų neišvengtume. Visą rudenį Neris buvo pakilusi, jokio nusėdimo nesimatė. Ir dabar vanduo susilyginęs su krantais. Kol kas upė dar tekanti, bet po nakties, matyt, sustos. Apvažiavau visur, kur tik galėjau. Ties Karmėlava, netoli kapinių, Neris užsigrūdusi ledais“, – su situacija supažindina dvylika metų „ŽiIvičio“ bendrijos pirmininkės pareigas einanti Lionė.
Pasak pašnekovės, iš 90 sodininkų 31 yra nuolat gyvenantis „Žilvičio“ teritorijoje. Gerai, kad dėl geografinio išsidėstymo ne visų valdos patenka į pavojaus zoną – nuo vandens apsaugo aukštesnės vietos. „Pastovių gyventojų nemažai, kasdien stebiu Nerį, kalbuosi su žmonėmis, kontaktuoju su visais bendrijos nariais. Neramu“, – patirtimi dalijasi pirmininkė.
Vandens bus daug
Daugelio atmintyje išliko didysis 2010-ųjų pavasario potvynis. Tuomet vanduo užliejo ne tik „Žilvičio“, bet ir „Dailininkų“ sodininkus, kitas teritorijas. Tada vanduo su ledo lytimis plūstelėjo nakties metu, kai daugelis ilsėjosi. Didžiulę ledų sangrūdą buvo suplanuota susprogdinti, bet kažkaip pavyko apsieiti be to.
„2010-uosius laikome didžiojo potvynio metais. Todėl, šylant orams, visada nerimauju dėl artėjančios grėsmės. Šiemet vandens bus labai daug. Ir potvynio tikrai neišvengsime. Kokį mastą jis pasieks, tikriausiai niekas pasakyti negali. Bet vandens ir nemalonumų išvengti nepavyks. Prieš penkerius metus taip pat turėjome trumpalaikį potvynį – staiga atėjo ir greit nuslūgo. O šiemet tikrai neramu“, – sako L. Armonienė.
Moteris prisiminė atvejį, kai, pradėjus plūsti vandeniui, skubėdamas žmogus paslydo, krito aukštielninkas ir susižeidė.
„Iškvietėme Greitosios medicinos pagalbą, bet automobilis privažiuoti nebegalėjo – aplink tyvuliavo vanduo. Nori padėti, bet negali. Teko žmogų įkelti į valtį ir tokiu būdu nuplukdyti iki medikų. Į krantą valtimis kėlėme ir vaikus, ir kitus asmenis, kad pasiektų saugią vietą“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.
Ruoštis reikia šiandien
Pirmininkės nuomone, labai svarbu, kad būtų išvalytas pagrindinis kelias, kuriuo kursuoja 150 maršruto autobusas. Patirtį turinti moteris teigia, kad jau dabar reikia ruoštis neramiai dienai – nuvalyti sniego sangrūdas nuo kelkraščių, kitaip tariant, „atlaisvinti“ važiuojamąją dalį ir šalikeles nuo purvo ir sniego, išlyginti provėžas.
„Reikia platesnio kelio tam, kad žmonės galėtų čia palikti automobilius, čia pastatyti mašinas. Jeigu jis bus provėžotas, tai kur statyti transporto priemones? Kai vanduo užplūs, nebus galima nei įvažiuoti į sodų teritoriją, nei išvažiuoti iš jos. Teks kreiptis į seniūną ir prašyti, kad tą kelią paruoštų ekstremaliai situacijai“, – samprotauja moteris.
Tapus bendrijos pirmininke, ji siūlė tam tikrose vietose supilti pylimą, kuris apsaugotų nuo potvynio ar bent kiek sulaikytų vandenį. Į jos prašymą buvo atsižvelgta – atvyko komisija, pasidairė po „Žilvičio“ sodus, srovenančią Nerį ir nusprendė, kad „padidinto pavojaus nėra“, tai ir pylimo nereikia. Bet realybė yra kitokia. Gal iš tikrųjų pylimai būtų nebloga apsauga nuo ledo lyčių ir į sodybas su galinga jėga besiveržiančio vandens? Patarlė sako, kad „atsarga gėdos nedaro“. Gyventojams būtų mažesnis pavojus patekti į vandens gniaužtus.
Rizika išlieka
Pastaruoju metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai skelbiant apie galimą potvynį įvairiose vietose, situaciją aptarė ir mūsų rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Pasitarimo, kurį inicijavo Savivaldybės patarėjas Vytautas Kaminskas, metu akcentuota, kad Šešuvos ir Salupių kaimai, kur yra sodų bendrijos, patenka į rizikos zonas, tad potvynio metu jose esančius namus gali apsemti. Ar taip atsitiks šiemet, priklausys nuo gamtos.
„Nuo pasienio iki santakos su Šventąja Neris yra apklota ledu, o toliau iki Krėslynų kaimo – teka vanduo, tik pakraščiai kiek apledėję. Tačiau juosta ligi pat Nemuno vėl suspausta į ledą. Kiekvieną dieną stebime upę, bendraujame su hidrologais, domimės jų prognozėmis. Kol kas dideliam polaidžiui tinkamų sąlygų nėra. Pavojingiausia, kai staiga pakyla vandens lygis. O dabar vandens lygis pasvyruoja, bet pavojaus nekelia. Potvynio rizika išlieka, o jo laipsnis priklausys nuo gamtinių sąlygų. Jeigu atšilimas nebus staigus, tai pajudės ledai – vyks natūralus procesas. Potvynio pavojingumo nedrįsčiau prognozuoti. Tačiau žmonės turi pasirūpinti savo daiktais ir neprarasti budrumo. Jeigu pastebėsime ką nors ypatinga, tikrai įspėsime rizikos zonose gyvenančius žmones“, – aiškina V. Kaminskas.
Paklaustas, ar pylimo pastatymas ant Neries kranto neapsaugotų nuo potvynio grėsmės, Savivaldybės patarėjas pateikė mokslininkų argumentą: potvyniai esąs natūralus gamtos procesas. „Vykstant krantų erozijai, galima kažin kiek investuoti, kažin ką sumanyti, rengti pylimą ar dar ką, bet Neris padarys tai, kas reikalinga jai“, – teigia V. Kaminskas.
Seniūno nuomonė
Dalydamasis nuomone apie galimą potvynį, Šveicarijos seniūnas R. Ūselis kviečia nepanikuoti ir akcentuoja, kad pagrindinis kelias, kuriuo naudojasi sodininkai, yra prižiūrimas ir nuolat valomas.
„Ką tiktai pats juo važiavau. Kelias nuvalytas iki pat autobusų apsisukimo vietos, ganėtinai platus, iki medžių jo juk negramdysime. Jeigu prireiktų žmonėms palikti savo transporto priemones ant pagrindinio kelio, vietos tikrai pakanka. Plačiau ir dar švariau vargu ar įmanoma išvalyti. Ten jokių problemų nėra. Sinoptikai prognozuoja ir sniegą, ir šlapdribą, ir lijundrą, tad ne kartą teks ir valyti, ir barstyti, kad nebūtų slidi danga“, – pabrėžia R. Ūselis, pridurdamas, kad pagal žodinį susitarimą Salupių keliu rūpinasi Užusalių seniūnija, o Šveicarijos žinioje yra Bartonių kelias.
Seniūno nuomone, gąsdinimaisi dideliu potvyniu tikriausiai yra perdėti. O jeigu gamta iškrėstų piktą pokštą ir atsiųstų pavojingą polaidį, seniūnija visada ateis į pagalbą ir padės į bėdą patekusiems žmonėms.
„Jeigu reikės, pagal savo galimybes ir pajėgumus atskubėsime į pagalbą kiekvienam, patekusiam į sudėtingą situaciją. Norisi tikėti, kad didžiulis potvynis Jonavos kraštą aplenks“, – optimistiškai nusiteikęs Šveicarijos seniūnijai vadovaujantis R. Ūselis.
Budrumo negalima prarasti
Giliai žiemai krypstant pavasario link ir gąsdinant galimais potvyniais, kaip išvengti didelių nemalonumų ir padėti gyventojams, analizuoja įvairios institucijos. Kadangi pastarosiomis dienomis Neryje prie Jonavos fiksuojamas vandens lygio kilimas, įvairių institucijų specialistai – ugniagesiai, hidrologai, kiti – stebi pokyčius Neries upėje, kurioje yra susidariusi ledo danga su properšomis. Prasiplovus ledo sankaupoms, vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti teritorijas.
Šiomis dienomis sinoptikai prognozuoja teigiamą temperatūrą, lijundrą, bet vėliau žada vėl sugrįžtantį šaltį. Tad hidrometeorologai nenumato netikėtų ir pavojingų pasikeitimų upėse. Vadinasi, kol kas tiek „Žilvičio“, tiek ir kitų sodų bendrijų gyventojai, patenkantys į rizikos zonas, turi būti budrūs ir deramai pasiruošti galimam potvyniui.
Matyt svarbiausia, kad žmonės, jau turintys nemalonią patirtį, ištuštintų rūsius, sukeltų daiktus į tokį aukštį, kurio nepasiektų vanduo. Reikėtų nepamiršti plaukiojimo priemonių – valties ar plausto, apsirūpinti maisto produktais, vaistais, kitokiais medikamentais ir t. t. Kiekvienas privalo suprasti: gamta diktuoja taisykles žmogui, o ne žmogus gamtai.
Irena BŪTĖNAITĖ
