Praėjusių metų gruodžio mėnesį išleistas 22-as Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ numeris. Nuo žurnalo leidimo pradžios iki pernai rugsėjo mėnesio redkolegijai vadovavusiam Vytautui Venckūnui pasitraukus iš redaktoriaus pareigų, jį pakeitė Ernesta Legienė. Tad 2025-ųjų antro metraščio turinį galima vadinti „sudėtiniu“, kadangi kelias reikšmingas temas leidiniui išeidamas pasiūlė buvęs redaktorius.
Dominuojanti tema
Metraštyje liko tos pačios, skaitytojams įprastos rubrikos, kuriose publikuojami jas atitinkantys straipsniai. Jonavos kultūros centro reklamos kampanijų organizatorė Neda Stankevičiūtė sugrįžta prie jubiliejinės miesto sukakties. Apie tai rašoma straipsnyje „Jonava su trenksmu atšventė 275-ąjį gimtadienį“, kuris iliustruotas įstaigos viešųjų ryšių specialistės Ernestos Eglinskės fotografijomis. Čia pat pateikiama tų pačių autorių publikacija „Įspūdinga Joninių šventė nustebino net skeptikus“.
Jonaviečius turėtų sudominti Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkės Kristinos Diemintaitės-Stepšienės straipsnis „Skaitanti Jonava“ – jonaviečių ryšys su literatūra. 275 rekomenduojamos knygos“. Tai bibliotekos parengtas ir išleistas leidinys, „atskleidžiantis Jonavos bendruomenės ryšį su literatūra. Čia pateiktos knygos, kurios skaitytojams paliko įspūdį, pakeitė jų mąstymą ar tiesiog sušildė sielą“. Publikacijoje minima nemažai pavardžių, o pats leidinys iliustruojamas bibliotekininkės Jovitos Urbanavičienės ir rašinio autorės užfiksuotomis akimirkomis.
„Vasara Knygų terasoje 2025: trys mėnesiai istorijų, muzikos ir atradimų“ – tai tos pačios bibliotekos kultūros projektų vadovės Kristinos Adukaitės moksleivių atostogų laikotarpio apžvalga.
Knygų šventovėms skirtos ir dar dvi publikacijos: redaktorės E. Legienės medžiaga „Užusalių bibliotekai – 85-eri“ ir Viešosios bibliotekos Žeimių filialo vyresniosios bibliotekininkės Vaidos Vaičiuškienės straipsnis „Žeimiškiai džiaugiasi atsinaujinusia biblioteka“. Kiek apmaudu, kad užusaliečiams skirtas per menkas dėmesys. Vis tiktai 85-eri veiklos metai tikrai nusipelnė gilesnių įžvalgų negu informacija. Per tuos dešimtmečius, matyt, dirbo ne viena darbuotoja, galėjusi pasidalyti prisiminimais, biblioteka turi didžią istoriją, kurią derėjo bent trumpai paliesti kultūros ir istorijos metraštyje.
„Rugsėjo 10-osios vakarą devintąjį kartą Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje įteikta kasmetinė šio rašytojo vardo literatūrinė premija. Šių metų premijos laureatu tapo Donaldas Kajokas, skaitytojams pristatęs knygą „Leistinas privatumas. Dienoraščiai, 1979–1999“, – rašo straipsnio autorė K. Adukaitė, apžvelgdama vertintojų priimto sprendimo pagrįstumą bei literatūrinės premijos įteikimo šventinę atmosferą.
M. K. Čiurlionio sukaktis
2025-aisiais visa Lietuva minėjo dailininko, kompozitoriaus, didžio menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Šiam įvykiui „Taurosta“ taip pat skyrė vietos.
Jonavos Justino Vareikio progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danutė Kloniūnienė straipsnyje „Kūrybinis projektas „Karalių pasaka“ pakvietė mokinius pažinti M. K. Čiurlionio pasaulį“ pasakoja apie rajono mokyklų 5–8 klasių moksleivių dalyvavimą minimame projekte. Pasak autorės, mokiniai buvo kviečiami sukurti miniatiūrą, eilėraštį arba trioletą pagal pasirinktą patikusį dailininko paveikslą. „Kiekvienas mokinio kūrinys – tai bandymas įminti dailininko pasaulį, pajusti jame slypinčią šviesą. Jaunieji autoriai įsiklausė į spalvų skambesį, tyrinėjo ir skaitė simbolių kalbą, išdrįso ją atskleisti savais žodžiais“, – pastebi pedagogė.
Projekto tikslas – skatinti mokinius pažinti ir savaip interpretuoti M. K. Čiurlionio kūrybą, įprasminti ir puoselėti kompozitoriaus, dailininko kūrybinį palikimą. Apie tai, kaip pavyko jį pasiekti, liudija metraščio rubrikoje „Jaunųjų kūryba“ spausdinami geriausi darbai.
Kukliomis įžvalgomis apie rajono poezijos klubo „Šaltinis“ respublikinį renginį „Susitikimas su M. K. Čiurlioniu ir jo mūzomis“, surengtą JKC meno galerijoje, žurnalo puslapiuose dalijasi žurnalistas, šio literatūrinio sambūrio narys Marius Glinskas. Pabūti su didžiojo kūrėjo dvasia atėjo per 80 meno gerbėjų, vėliau renginį įvardijusių „dvasingumo švente“. Ir jie yra teisūs, nes kuriant scenarijų, derinant programos smulkmenas, nebuvo nė vieno, kuris būtų atsakęs „ne“. Todėl publikacijoje derėjo padėkoti Jonavos kultūros centro bendruomenei, Gražinai Švėgždei, kurios dėka buvo eksponuojamos M. K. Č. reprodukcijos, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos mokytojai ekspertei, kompozitorei Virginijai Verikienei už smuiko stygų virpesį, tos pačios įstaigos ugdytinei Akvilei Aksinavičiūtei, fortepijonu skambinusiai Čiurlionį, jos mokytojai Daivai Petrošienei, direktorės pavaduotojai Gražinai Grigaravičienei ir JKC „Žemynos“ choro vadovei Solveigai Maslauskaitei už rūpinimąsi instrumentais bei atlikėjais. Dėkui garso operatoriams ir Meno galerijos kuratorei Renatai Kuliešienei, fotografei Danutei Kasparavičienei, JKC darbuotojui Virginijui Marmokui ir visiems kitiems, kurių publikacijos autorius nepaminėjo, už pagalbą, rengiant didingą ir šiltą susitikimą su M. K. Čiurlioniu.
Įdomūs žmonės
Rubrika „Susitikimas su įdomiais žmonėmis“ kviečia susipažinti su Žeimių ir Kulvos parapijų kun. Ryčiu Gurkšniu. Ar kas nors žino apie šio žmogaus kelią į kunigystę, apie jo studijas, darbą užsienyje ir Lietuvoje? Ar kas nors iš sodiečių susimąstė apie mokslo žinias, kurios slypi šio sielų ganytojo, turinčio kelis magistro laipsnius, galvoje? Kas lėmė, kad jaunuolis, svajojęs apie tiksliuosius mokslus, ekonomiką ar vadybą, pasirinko kunigystę?
Į šiuos ir kitus klausimus atsako publikacija „Dievo šauksmas išvedė iš profesijų paieškų labirinto“.
Jeronimo Ralio gimnazijos muziejaus vadovė Daiva Kšivickienė straipsnyje „Tautodailininkui, pedagogui, mokyklos vadovui Ipolitui Valeravičiui – 100“ primena tradicinės tapybos atstovo, dailininko biografiją. Tęsdama temą, JKC Krašto muziejaus muziejininkė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė atveria įstaigos fondus ir apžvelgia kraštiečio, Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario palikimą – beveik 100 darbų. Straipsnį papildo dailininko tapytų kūrinių nuotraukos.
„Taurosta“ pristato asmeninius jubiliejus minėjusius kraštiečius – Jurgitą Lieponę (str. „Švęsti gyvenimą su trenksmu“), parlamentarą Eugenijų Sabutį (str. „50 metų – tvirtu žingsniu ir su šypsena“), „Lono“ įkūrėją, muzikinės grupės vadovą Kazimierą Jakutį (str. „Kazimieras Jakutis – tarp scenos šviesų ir verslo planų“).
Žvilgsnis į istoriją
Krašto istorijai skirtas „Taurostos“ bendradarbio habilituoto dr. prof. Andriejaus Edvardo Ancutos iš lenkų kalbos išverstas straipsnis „Likviduoto Jonavos trinitorių vienuolyno pajamų byla“. „50 rankraščio puslapių yra surašyti rusų ir lenkų kalbomis. Vertėjo atlikta rankraščio analizė, teksto transkripcija ir lingvistinis vertinimas nepretenduoja į profesionalaus istoriko darbą, tačiau duoda akstiną istorikams atlikti tokį darbą“, – rašoma publikacijos įžangoje.
„Kunigo Jono Ulicko atsiminimai: gyvas žvilgsnis į tautos istoriją“ – tai šio dvasininko knygos „Gyvenau, kaip mokinau. Atsiminimai“ pristatymas. Leidinį sudaryti ir išleisti ryžosi įvykių metraštininkas, kelių knygų autorius ir bendraautoris, buvęs „Taurostos“ redaktorius V. Venckūnas ir prieš daugelį metų „Jonavos balso“ redakcijoje dirbęs dailėtyrininkas, žurnalistas Vidmantas Jankauskas. Skaitytoją turėtų sudominti epizodai, susiję su Jonava.
Įdomų pasakojimą apie Skarulių bendruomenę str. „Skarulių bendruomenė – gyvosios istorijos tiltas“ žurnale pateikia šios bendruomenės narė Dalė Vasiljeva. „Mes puoselėjame jau nebeegzistuojančio kaimo atminimą ir stengiamės telkti žmones bendram darbui, stiprindami bendruomeniškumą. /.../ Mūsų veikla yra gyvas įrodymas, kad istorija gyva tol, kol ją prisimename ir kuriame“, – rašo publikacijos autorė.
Keli pastebėjimai
22-ame metraščio numeryje, kurio viršelius puošia dailininkės Janinos Celiešienės tapybos darbai, yra ir daugiau įvairaus turinio medžiagų. Norisi pastebėti, kad, maketuojant leidinį, svarbu atsižvelgti į straipsnių apimtį ar iliustracijų kiekį. Pavyzdžiui, vaikų komiksų klubo temai atseikėta net 19 puslapių (!), kai, jau minėta, Užusalių bibliotekos 85-mečiui teko tik du puslapiai. Straipsnyje „Arkliškai geri dalykai bibliotekoje: kaip Jonavoje gimė komiksų bendruomenė“ atkreipiamas dėmesys, kad projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė, o jo įgyvendinimo procese dalyvavo profesionali knygų iliustruotoja ir komiksų autorė Greta Alice bei bibliotekos bendruomenė.
Visgi svarbu nepamiršti, kad „Taurosta“ yra rajono kultūros ir istorijos metraštis, todėl, teikiant medžiagas, derėtų atsižvelgti į žurnalo tikslus, temos aktualumą, apimtį.
Leidinys, kurį leidžia Viešoji biblioteka, pasiekė Jonavą prieš Kalėdas – atjautos, atsiprašymo, sveikinimų ir linkėjimų laikotarpiu. Pastarajame žurnale kalėdinis Padėkos žodis, kurį dešimt metų tradiciškai skaitytojams siųsdavo metraščio redkolegija, tiesiog pasimiršo...
Jonaviečiams primename, kad žurnalas „Taurosta“ leidžiamas du kartus per metus, o jį paskaityti ar nusipirkti (vieno numerio kaina – 17 eurų) galima Grigorijaus Kanovičiaus bibliotekoje.
Irena BŪTĖNAITĖ
