Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pasirašė sutartį, pagal kurią 2026 m. finansavimas šiai organizacijai didės 30 proc.

„Kai turi tvarų finansavimą, nes organizacija buvo pakankamai nefinansuojama dar prieš 5 metus, kai perėmiau LŠS vairą, ten, kur duri, ten kiaura. Dabar galime įsigyti šiek tiek priemonių, nusamdyti žmonių“, – ketvirtadienį KAM žurnalistams teigė LŠS vadas Linas Idzelis.

Pernai metais KAM Šaulių sąjungai skyrė iki 20,7 mln. eurų, siekiant įgyvendinti LŠS 2024-2035 m. veiklos strategijoje įtvirtintas veiklos kryptis: organizacijos stiprinimą, prisidėjimą prie valstybės gynybos, visuomenės atsparumo didinimą ir valią priešintis.

Kaip skelbta, Vyriausybė gruodį pritarė KAM parengtiems įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos karo padėties metu komendantiniai LŠS ginkluotojo pasipriešinimo ir specializuoti vienetai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Įstatymo pakeitimuose taip pat siūloma išplėsti šauliams ir asmenims, siekiantiems jais tapti, taikomus patikros reikalavimus. Ši patikra apimtų jų veiklą, ryšius ir kitas susijusias aplinkybes, galinčias turėti įtakos patikimumui, pažeidžiamumui, nacionalinio saugumo interesams bei lojalumui Lietuvai.

Patikimumo patikra nebūtų taikoma jauniesiems šauliams.

Numatoma, kad taikos metu Šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo ir specializuotų vienetų šauliai būtų priskirti kariniams vienetams, siekiant užtikrinti jų integraciją į ginkluotąsias pajėgas ir pasirengimą gynybos užduotims karo metu.

Be to, įvedus karo padėtį, šių vienetų šauliams būtų taikomos tos pačios tarnybos sąlygos, kaip ir kitiems ginkluotųjų pajėgų nariams.

Pritarusi šiems įstatymo pakeitimams, Vyriausybė juos pateikė Seimui.

Vilius Narkūnas (ELTA)