Laikui negailestingai plėšiant 2025-ųjų kalendoriaus likučius, visos įmonės, organizacijos, bendruomenės peržiūri nuveiktus darbus ir jų rezultatus. Pasiekimų rodiklius, pokyčius vizualioje ir ekonominėje erdvėje lemia daugelis faktorių: tai ir vadovavimo stilius, ir išorinės aplinkybės, ir rajono Tarybos sprendimai. „Alio Jonava“ pasidomėjo, kaip šiuos metus vertina trečią kadenciją mero pareigas einantis dr. Mindaugas Sinkevičius.
– Gerbiamasis mere, pokalbį pradėkime nuo šiemet įgyvendintų projektų.
– Metų pabaigoje visada norisi apžvelgti nuveiktus darbus, juos įvertinti ir pagalvoti apie ateitį. 2025-ieji buvo produktyvūs ir itin reikšmingi. Nors dėl įvairių trikdžių kai kurie mūsų numatyti darbai nepasiekė to tikslo, kurio norėjome, tačiau kuo pasidžiaugti yra. Vienas ryškesnių projektų – žiedinės sankryžos prie Viešosios bibliotekos įrengimas. Tai buvo labai komplikuotas projektas, nes jame dalyvavo ir valstybė, ir savivaldybė. Susidūrėme su nemažai problemų, reikėjo didelės kontrolės, tačiau sunkumus įveikėme – žiedinę sankryžą turime.
Malonu, kad šiemet nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai senuosius sujungė su Abraomo Kulviečio mikrorajonu. Tikiuosi, kad dar šiemet baigsime įrengti takus vakariniame Joninių slėnio šlaite. Šiuo metu jais naudotis negalima, nes nėra atitvarų, bet iki 2025-ųjų pabaigos gyventojams atsivers galimybė naudotis šia nauja erdve. Teigiamu pokyčiu mieste įvardyčiau ir gražų Rimkų parką, kuris papuošė aukštutinę miesto dalį. Jame bus pasodinta daugiau augalų, reikia palaukti, kad jie sužaliuotų ir suteiktų patrauklesnį estetinį vaizdą. Manau, jonaviečiai bus patenkinti, galėdami jame praleisti laisvalaikį.
Norisi paminėti plečiamą sporto infrastruktūrą prie centinio miesto stadiono, kur aktyvaus gyvenimo mėgėjus vilios lauko teniso ir padėlio kortai. Tikiuosi, kad šios sporto šakos sulauks didelio jonaviečių dėmesio. Prieš ketverius metus Lietuvos sporto federacijų sąjunga Jonavą paskelbė Sporto miestu ir įteikė apdovanojimą. Šiame kontekste reikia pasakyti, kad sporto vystymas neblogai koreliuoja su mūsų įsipareigojimu 2029-aisiais tapti XIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vieta. Atrankos metu Jonava įveikė antrą vietą užėmusį Birštoną ir trečioje likusius Druskininkus. Rūpesčių tikrai bus daug, bet neabejoju, kad visus šiuos ambicingus tikslus išpildysime. XII žaidynės vyko Palangoje, o ateinančios bus surengtos Jonavoje. Tai, mano nuomone, yra rajono sporto infrastruktūros įvertinimas.
– Nepaminėjote prieplaukos. Ar šiemet švęsime jos atidarymą?
– Deja, prieplaukos statyba mus nuvylė. Šį patrauklų objektą tikėjomės atidaryti dar šiemet, tačiau, kaip rodo realybė, šventę teks perkelti į 2026-usius. Galbūt papuolė nelabai patyręs rangovas, kuris nesugebėjo susidoroti su meteorologiniais reiškiniais, besikeičiančiu vandens lygiu upėje. Faktas yra tas, kad darbus Neries upėje baigsime kitais metais.
– Daugeliui gyventojų nuostabą kelia Upninkų seniūnijoje planuojama automobilių lenktynių žiedinė trasa. Ar tai nėra utopija, ar Jonavos kraštas gali turėti europinio lygio objektą?
– Tai grandiozinis projektas, kurį įgyvendinti reikia laiko. Išgirdus šį pasiūlymą, galbūt ir neatrodė realu mūsų rajone turėti tokį sporto objektą. Bet nuo reprezentacijos praėjus daugiau nei metams, ženkliai pasistūmėta į priekį ir pereita prie rimtų darbų. Negalvoju, kad žmonės, į projektavimą investavę šimtus tūkstančius eurų, turėdami dokumentinę dalį, atsisakytų idėjų ir lėšas „palaidotų“ Upninkų karjere. Jei viskas vyks pagal planą, ateinančiais metais ten pamatysime daug dirbančios technikos. Noriu priminti, kad automobilių trasa – bendras automobilių sporto entuziastų ir savivaldybės projektas. Žinant sumanytojų patirtį, atsakingumą ir ateities viziją, tikiu, kad jį pavyks sėkmingai realizuoti.
– Ne kartą esate minėjęs, kad yra daug darbų, kurie ne iškart matomi, tačiau ateityje duos didelę tiek ekonominę, tiek moralinę naudą Jonavos gyventojams. Ar tai susiję su naujais verslais, ateisiančiais į mūsų rajoną?
– Didžiuojuosi didžiuliu darbu, kurį nuveikėme ne tik šiemet, bet dirbome ir anksčiau. Kalbu apie Venecijos kaime kuriamą pramonės zoną, kur kursis verslai. Darėme viską, kad kuo daugiau verslų ateitų į mūsų rajoną. Šiandienos realybė rodo, kad per 2026–2027 metus į rajoną bus investuota per 100 milijonų eurų, sukurta daugiau kaip 1000 naujų darbo vietų. Ką tai reikš mums? Tai bus didžiulė paspirtis mūsų kraštui ir rajonui. Pasigirti tokiomis lokacijomis, kur atkeliauja, investuoja ir kuria darbo vietas dešimtys verslų, Lietuvoje gali retas rajonas. Skaitytojai turėtų įsisąmoninti, kad per porą metų atsiras poreikis 1000 naujų darbo vietų. Užimtumo tarnyboje tiek laukiančių net nėra. Natūralu, kad darbo jėgos teks ieškoti. Vadinasi, atsiras konkurencija tarp įmonių, žmones teks vilioti keliant darbo užmokestį. Tai kels miesto ekonomiką, nes, gaudami didesnį atlyginimą, gyventojai galės daugiau nupirkti, pramogauti ir taip toliau. Tikėtina, kad Jonavoje kurs šeimas, įsigis nekilnojamąjį turtą. Taigi naujų darbo vietų kūrimas gerins ekonominę aplinką – visiems bus geriau.
Visuomenė to, kaip apčiuopiamo ir matomo pokyčio, dar nelabai supranta. Visi mato naujus takus, aikšteles, bet dar negali įvertinti tos ekonominės naudos, kuri ateina į Jonavą. Esu tikras, kad viskas keisis tik į gerąją pusę. Taigi jau kitais metais turėsime daug kapsulių įkasimo ceremonijų ir įsiamžinimo akimirkų prie pradėtų statyti objektų.
Vienu iš 2026-ųjų iššūkių įvardyčiau uždaro futbolo maniežo statybą už Neries, netoli „Maximos“ prekybos centro. Šis objektas pareikalaus didelių investicijų, tačiau nesumažės dėmesys gatvėms, daugiabučių kiemams, švietimo įstaigoms, kaimiškoms seniūnijoms – tegul tai bus impulsas, kad žmonės džiaugtųsi gyvenimu. Tokie mūsų ambicingi darbai, laukiantys kitais metais. Visko nesuminėsi, jų yra labai daug.
– Jūs drąsiai stojote į kovą su sveikatos apsaugos reformatoriais, grasinusiais siaurinti paslaugas, uždaryti ligoninės skyrius. Kokia situacija šioje įstaigoje šiandien?
– Didelį dėmesį skiriame VšĮ Jonavos ligoninei. Ateinančiais metais į šios įstaigos atnaujinimą ir plėtrą numatyta investuoti apie 4–5 milijonus eurų: bus apšiltintas pastatas, rekonstruotas ir pastatytas naujas Priėmimo skyrius, nemažai lėšų skiriama į paliatyvią slaugą, daugelį kitų sričių. Žinoma, rezultatą pamatysime ne iš karto, bet per tam tikrą laiką. Norisi, kad mūsų gydymo įstaiga būtų reikalinga ir ateityje. Sulaukėme 400-ojo kūdikio, pasaulį išvydusio Jonavoje. Iki Naujųjų, matyt, jų bus ir daugiau. Dedame visas pastangas, kad gimdymų skaičius nemažėtų, Sveikatos apsaugos ministerijos iškeltą kartelę išlaikėme.
Stengiamės išsaugoti ir didinti teikiamų paslaugų spektrą. Prasidėjus sveikatos reformai, imta grasinti skyrių uždarymais. Pagrindinis tokių užmojų argumentas – esame netoli Kauno, taigi bet kada galime pasiekti ten veikiančias gydymo įstaigas. Mes niekada nepalaikėme tokio požiūrio ir su ligoninės vadovu Gediminu Ramanausku nuosekliai įrodinėjome, jog nestovime kažkokioje kaimo kryžkelėje, bet esame vidutinio dydžio miestas ir privalome išlaikyti teikiamų paslaugų apimtis, kad pacientai gautų kokybišką pagalbą, neišvykdami iš rajono. Juk tas reikalinga ne merui ar ligoninės direktoriui Ramanauskui, bet krašto bendruomenei. Suprantama, dar reikia visko ir daug, ne viską galime pasiekti. Ir atsiliepimų gauname įvairių – ir teigiamų, ir niūresnių. Tačiau galiu patikinti: kol būsiu meras, dėsiu visas pastangas, kad gyventojams paslaugos būtų prieinamos čia, savame Jonavos kieme.
– Norėtųsi išgirsti Jūsų poziciją apie gyventojų saugumą rajone.
– Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, galvojame ir apie gyventojų saugumą. Valstybė reikalauja iš mūsų kontrmobilumo priemonių, turėti lokacijas drakono dantims, koncertinoms laikyti. Kiekvienai savivaldybei judėjimo priemonių priešo stabdymui skiriama atsižvelgiant į teritorijos dydį. Tad kitais metais šiam reikalui privalėsime įsirengti aikštelę, incidento atveju tomis priemonėmis galėsime užtverti atitinkamus kelius.
Gyvename neramiai, to nerimo pilna visame pasaulyje. Mes visi suprantame, kas yra agresorius, šios tragedijos kaltininkas ir norime, kad jis būtų nubaustas už padarytus nusikaltimus. Jei liks nenubaustas ir išvengs atsakomybės, ateityje gali kilti agresijų kitomis kryptimis. Sakoma, kad ir bloga taika yra geriau negu karas. Bet toji siekiama taika neturi būti Ukrainos kapituliacija.
– Jūs aktyviai dalyvaujate Lietuvos politiniame gyvenime. Kas Jus labiausiai jaudina?
– Lietuvoje nėra itin stabilu. Šio reiškinio dalis ateina iš politinio konteksto ir įvairių įvykių. Valdančioji koalicija, sudaryta iš trijų frakcijų, taip pat yra siūbuojanti. Manau, kad rinkėjams norisi saugumo, susikoncentruoti į darbus, o ne matyti konfliktus, temų eskalavimą. Pastaruoju metu vyksta kultūrininkų protestai, į kuriuos įsilieja ir kitos socialinės grupės, pavyzdžiui, ūkininkai. Mes, kaip politikai, norėtume visuomenės supratimo, stengiamės eiti į dialogus ir atliepti tuos lūkesčius. Bet ne visi norai duoda gerų rezultatų.
Dabar Seime artėja pagrindinis iššūkis – biudžeto priėmimas. Tai yra istorinis biudžetas, susietas su gynybos finansavimu. Niekada to dar nėra buvę. Tačiau paskirti pinigus – viena medalio pusė. Svarbiausia – juos tikslingai investuoti į šalies saugumą, sugebėti išleisti laiku ir tinkamai. Tikiuosi, kad mano kolegos Seime tai padarys ir pateisins visuomenės lūkesčius.
Ir man tenka dalyvauti kai kuriuose procesuose, nes įpareigoja partijos pirmininko statusas, kurio nesiekiau, bet tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Stengiuosi subalansuoti mero darbą rajone su dalyvavimu Lietuvos politiniame gyvenime, bet svarbiausiu laikau Jonavos reikalus.
– Kaip vertinate kultūrininkų protestus?
– Manau, kad psichologinis ir emocinis fonas nėra geras, bet mitinguoti gali visi – tai demokratijos ir pilietiškos visuomenės išraiška. Visgi nesinorėtų, kad užsikrėstume mitingavimo ir nuolatinio erzelio būsena. Reikia suvokti, kad visuomenės įsiaudrinimas gali būti naudingas nedraugiškoms Lietuvai valstybėms, jų saugumo tarnyboms.
– Artėjame į priešrinkiminį laikotarpį, nes 2027-aisiais vyks savivaldybių Tarybų ir tiesioginiai mero rinkimai. Ateinantis politinis laikotarpis bus aktyvus, rasis daug diskusijų įvairiais klausimais, išgirsime naujų idėjų. Kokią ateitį planuojate sau?
– Savo ateitį sieju su Jonava. Jokių kitų variantų nesvarstau. Šiemet turėjau įvairių pasiūlymų, net tapti premjeru. Atsisakiau ir iki šiol dar nė karto nepasigailėjau dėl tokio sprendimo. Mano noras – būti savo namuose, savo aplinkoje, kur mane pažįsta žmonės, kur mano šeima. Ne visi tokį mano pasirinkimą supranta, ne visi palaiko, bet man pačiam patinka būti čia. Matau, ką dar galima Jonavoje nuveikti, ir, manau, su šia komanda nuveiksime dar ne vieną Jonavai reikšmingą darbą. Galbūt vienus darbus galima vadinti kosmetiniais, bet, kaip minėjau, yra ir tokių, kurie labai smarkiai pakoreguos mūsų gyvenimą teigiama linkme.
Taigi, nuo komandos daug kas priklauso. Gerai, kad darbus galima tęsti su tais, kurie juos ir pradėjo. Kai valdžios keičiasi, griūva projektai, daug idėjų lieka neįgyvendintų. O mes, būdami ambicingi, turime daug sumanymų. Jei visuomenė pasitikės, ir toliau dirbsiu jonaviečių labui.
Dėkoju kiekvienam bendruomenės nariui už indėlį puoselėjant gimtąjį kraštą, už gerus pasiūlymus ir idėjas. Artėjant kalėdiniam laikotarpiui, norėtųsi palinkėti, kad rastume laiko savo šeimos nariams, geram žodžiui, apkabinimui, rankos paspaudimui, pabuvimui kartu. Tegul įsivyrauja taika pasaulyje, kad galėtume atsikvėpti nuo įtampų ir streso. Pasitikime Kalėdas sveiki ir saugūs.
– Stiprybės, energijos ir vilčių išsipildymo Jums. Dėkui už pokalbį.
Kalbėjosi Irena NAGULEVIČIENĖ
A. Reipos nuotrauka.
