Lapkričio pabaigoje Ruklos kultūros namų salėje nuskambėjo poezijos ir muzikos vakaras „Laiškai rudeniui“, kurį suorganizavo šią kultūros šventovę kuruojančios Jonavos kultūros centro (JKC) darbuotojos Loreta Ratautienė ir Danutė Jurgickienė. Į žibintų šviesomis spindinčią erdvę susirinko tie rukliečiai, kurie norėjo pabūti su eilėraščiu, skleidžiančiu ramybę ir širdies šilumą, atvyko pulkas Paupio globos namų gyventojų.
Renginys kitoje erdvėje
Šventę pradėjusi L. Ratautienė priminė, kad tokio pavadinimo šventė penkiolika metų vykdavo Čičinų kultūros centre, kuriam ji vadovavo, tačiau jį uždarius nesinorėjo nutraukti įsitvirtinusios ir savo stilistiką turinčios tradicijos.
„Šį vakarą jus pakvietėme į susitikimą su žodžiu, muzika, rudens ilgesiu. Skaitysime ir kursime laiškus rudeniui. Ir kiekvienas jų bus skirtas tam, kas gyvena mūsų prisiminimuose, svajose, širdyse. Susitinkame visai kitoje erdvėje – Jonavos kultūros centro (JKC) Ruklos salėje. Manau, kad šio krašto gyventojai su meile bei pagarba sutiks svečius ir drauge rašys laiškus rudeniui. Tegul šis renginys bus poetinės tradicijos pradžia šiame gražiame Ruklos miestelyje“, – kalbėjo JKC dirbanti L. Ratautienė, kurios dėka keliolika metų čičiniečiai džiaugėsi jos organizuojamu rudens palydų renginiu.
Sudėlioti jausmingą ir kiek nostalgišką vakarą savo kolegei padėjo renginių organizatorė Danutė Jurgickienė, skaičiusi kelis a. a. Albino Pavasario, neseniai garbią sukaktį sutikusio Petro Zlatkaus, kitų rajono poetų eilėraščius.
Poezijos žodžių lietus
Tą vakarą šventiniame vakare parašyti laiškų, pasidalyti savo kūryba į Ruklą atvyko „Šaltinio“ klubo narė Justina Zaleckaitė. Jos skaitomose eilėse prakalbo meilė gyvenimui, žmogui ir, žinoma, atsisveikinimas su 2025-ųjų rudeniu. Pasak jaunos poetės, visada malonu pamatyti naujus veidus, susipažinti su kita erdve, pabendrauti su klubo veteranais.
O tarp tų ilgamečių šaltiniečių tąkart savo žodžiais iš sielos dalijosi ne tik vietos poezijos klubui, bet ir Nepriklausomų rašytojų sąjungai priklausantis narys Aloyzas Vaznaitis, poetiniais žodžiais pakvietęs pasidalyti prisiminimais prie kavos puodelio, vasarą menančio beržo ir šalia jo prisiglaudusios liepos.
Į poetinį verpetą įsiliejusi Valentina Kašauskienė, (Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) narė) laišką rudeniui paįvairino savo individualiais pamąstymais apie žmogaus egzistencijos trapumą, pripildydama tekstus dar vis tebežydinčios pievos kvapu.
Vytautas Riaubiškis (LKRS) prisipažino jaučiąs daug sentimentų lapkričiui, nes jis pats esąs „rudeninis paukštis“, kadaise pasaulį išvydęs tada, kai vėjai draskė medžių lapus. Todėl ir tąkart kūrėjas pasirinko tuos eilėraščius, kuriuose alsavo rudens nuotaika.
Daug aplodismentų ir prašymų „pakartoti“ sulaukė rajono poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininkė Galina Plytnikienė (LKRS), ne tik skaičiusi savo eilėraščius, bet ir sužavėjusi publiką dainomis apie rudenį.
O kai savo kūrybos dainas, sukurtas pagal rajono kūrėjų tekstus, uždainavo Vilius Plytnikas (LKRS), susirinkusieji plojimų negailėjo. Mat jis, prieš kelis mėnesius koncertuodamas Paupio globos namuose, jau buvo užkariavęs įstaigos gyventojų simpatijas, tad žmonės, atvykusieji į „Laiškų rudeniui“ vakarą Rukloje, prašė įsiamžinti nuotraukoje ir kvietė dar kartą juos aplankyti.
Suvienijo bendras jausmas
Literatūrinio žodžio autorius papildė dainuojamosios poezijos atlikėjai Darius Leveckis ir Rytas Germanavičius iš Raseinių bei kėdainietė Laima Žilytė.
„Kai ruduo tyliai paskleidžia savo spalvas ir kvapus, kai oras prisipildo ilgesio ir prieblandos, norisi sustoti, išgirsti žodį, melodiją, pajusti, kaip menas kalba širdžiai. Poezija ir muzika susitinka tarsi du seni draugai, besišypsantys vienas kitam vakaro žvakių šviesoje. Šis poezijos ir muzikos vakaras sujungė kūrėjus ir klausytojus bendram jausmui – tarp šviesos ir šešėlio, tarp tylos ir skambesio. Jeigu išgirsti eilėraščiai ir kiekviena daina paliko savo laišką jūsų širdyse, vadinasi, mes atvėrėme vartus į pradžią kitiems susitikimams“, – renginio pabaigoje kalbėjo L. Ratautienė.
Nuskambėjus paskutiniam vakaro akordui, niekas neskubėjo į namus – daugelis stoviniavo prie rajono poetų išleistų knygų parodėlės, vartė rinkinius, ieškodami jose nuotraukų tų, kurie atvyko į Ruklą parašyti laiško rudeniui...
Šventinis susitikimas tapo bendrystės erdve, kurioje susitikusios gėrio siekiančios sielos susilieja į vieną mintį, vedančią iš širdies į širdį, iš rudens į amžinąją žmogaus sielos vasarą.
Irena BŪTĖNAITĖ
JKC nuotr.
