Dešimt metų uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos autobusai“ vadovaujantis Otaras Urbanas šiemet pelnė aukščiausią Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimą – bronzos „Darbo žvaigždę“. Tai garbės ženklas, kuriuo įvertinami žmonės, savo veikla įkūnijantys atsakomybę, lyderystę ir bendruomeniškumą. Direktorius sutiko pasidalyti mintimis apie pokyčius jo vadovaujamoje viešojo transporto įmonėje.
Iš tolimų prisiminimų
Ne kartą teko girdėti, kad autobusų stotis – tai miesto veidrodis. Ir tai tiesa. Sugrįžkime kokį 20-imt metų į praeitį ir, žadindami vaizduotę, prisiminkime niūrią, nemalonius jausmus keliančią stoties teritoriją. Vėliau, atlikus rekonstrukcijos darbus, aplinka pasikeitė – duris atvėrė jauki keleivių laukimo salė, kavos aparatas, tvarkingos prieigos, o kolektyvui nuotaiką gerina viduje įrengti akvariumai. Palyginti su kitų miestų autobusų stotimis, Jonava patenka į pirmaujančiųjų gretas.
Gyventojai, kurie naudojasi viešuoju transportu, tikriausiai dar nebus pamiršę girgždančių ir neišvaizdžių autobusų, išriedėdavusių įvairiais maršrutais. Šiandien to nebepamatysime, nes bendrovė siekia įsigyti kuo daugiau ekologiško transporto priemonių.
O. Urbano teigimu, prieš dešimtmetį transporto priemonių eksploatavimo vidurkis buvo apie 15 metų. Dabar jų eksploatavimas sutrumpėjo iki devynerių metų. Tačiau, žiūrint į Europos Sąjungos lygį, reikėtų pasiekti, kad autobusai važinėtų ne ilgiau, kaip septynerius metus.
„Tiek ekonomiškai, tiek finansiškai tai būtų optimalus vidurkis. Tikiuosi, kad 2026-aisiais mums pavyks šį lygį pasiekti. O jeigu pasieksime, tai ir toliau išlaikysime“, – mąsto pašnekovas.
Sprendimas pasiteisino
O. Urbanas iki šiol nepamiršta, kaip, prieš dešimtmetį pradėjęs eiti „Jonavos autobusų“ direktoriaus pareigas, susidūrė su naujais Europos Sąjungos ekologiniais reikalavimais, tiesiogiai liečiančiais viešąjį transportą.
„Man, atėjusiam iš privačios saugos tarnybos, nebuvo itin drąsu imtis tokios įmonės vadovo pareigų. Tačiau išdrįsau įsivertinti sugebėjimus, norėjosi įsigyti naujos patirties, tad žengiau drąsų žingsnį. Tada jau buvo baigta autobusų stoties rekonstrukcija. Bet netrukus susidūriau su ES iškeltais ekologiniais reikalavimais. 2016-ųjų pradžioje vyko tikras perversmas, nes turėjome apsispręsti, kokio tipo transportą rinksimės: dujinį, dyzelinį, vandenilinį ar elektrinį? Šį klausimą apsvarstėme su rajono vadovais, administracija ir priėmėme sprendimą – pasirinkti autobusus, varomus elektra. Kitų rajonų kolegos mūsų žingsnį vadino „kosmosu“, o mus laikė „kosmonautais“. Tai tikrai buvo iššūkis, bet šiandien, praėjus dešimčiai metų, įsitikinome, kad neapsirikome”, – prisimena O. Urbanas.
Dabar „Jonavos autobusai“ turi septynis elektrinius autobusus, netrukus parkas dar keliais pasipildys, nes jau pasirašyti keturi kontraktai dėl keturių didelių naujų transporto priemonių pirkimo. Viena Jonavą pasieks dar šiais metais, o kitos atriedės 2026-ųjų pradžioje. „Galime pasidžiaugti, kad pradedame „elektrifikuotą” susisiekimą maršrutu Jonava–Kaunas. Į kelią išvažiuos didžiulis autobusas, turintis visą komforto įrangą, pritaikytas neįgaliems žmonėms“, – sako direktorius.
Pasak pašnekovo, reikia skubinti ekologiškų autobusų įsigijimo procesą, nes 2029-aisiais transporto priemonės Lietuvoje turėtų pasiekti nulinę CO2 emisiją. Ambicingam planui įgyvendinti būtinos kosminės lėšos, tad, O. Urbano nuomone, pasiekti tokį ES reikalavimą bus labai sudėtinga.
„Mes 2023-iaisiais į ekologišką transportą kartu su ES, skolintomis ir įmonės lėšomis investavome apie 2,5 milijono eurų. Su bendra visa parama įsigijome šešis elektra varomus autobusus. Bet to dar nepakanka – reikia įkrovimo stotelių. Taigi, ekologiškas transportas reikalauja labai didelių investicijų“, – priduria patirtį turintis vadovas.
Stabilūs maršrutai
Tuo metu, kai daugelyje rajonų buvo uždaryti autobusų maršrutai, „Jonavos autobusai“ nesiėmė drastiškų priemonių ir išlaikė stabilų maršrutų skaičių. „Ačiū savivaldos vadovams ir visai administracijai. Jonava – vienintelė iš nedaugelio savivaldybių, nenustūmusi viešojo transporto reikalų į paraštes. Galbūt gyventojai norėtų daugiau reisų, daugiau maršrutų, bet biudžetas juk ne guminis. Mūsų maršrutų tinklas laikosi stabiliai“, – teigia bendrovei vadovaujantis O. Urbanas.
Pasak direktoriaus, kai kurie maršrutai, pavyzdžiui, į Kauną, net papildomi naujais reisais. Direktoriaus teigimu, įsiklausoma į bendruomenių pageidavimus bei pasiūlymus. Atsižvelgus į gyventojų norus, pradėjo važinėti autobusas į Ručiūnus, atidarytas maršrutas pro Meškonis į Šveicariją.
„Stengiamės, kad grafiko laikas atitiktų pamokų pabaigą ir moksleiviai patogiai galėtų grįžti į namus. Taip, mūsų bendrovė mokinius paima iš namų ir nuveža bei parveža iš ugdymo įstaigų mokykliniais autobusiukais. Tačiau yra sodybų, kurių šiam tikslui skirtos transporto priemonės nepasiekia, tad mūsų parko autobusų maršrutas derinamas taip, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems žmonėms būtų patogiau. Žinoma, neįmanoma pritaikyti grafikų ir maršrutų kiekvienam individualiam gyventojui. Tačiau stengiamės ieškoti įvairių galimybių, kad visiems būtų patogiau“, – aiškina O. Urbanas.
Jis pastebi, kad į didesnes gyvenvietes darbo dienomis iki šiol pavyksta paleisti keturis reisus per dieną, o savaitgaliais – po du. Lietuvoje yra ne vienas rajonas, kai autobusas į miestą važiuoja tik kartą per savaitę. Pašnekovas tai vertina kaip nenormalią situaciją. „Kiekvienas žmogus planuoja darbo dieną, turi reikalų mieste, o gal net dirba toli nuo namų. Kaip jam pasiekti vietą? Pasitelkdami šiuolaikines technologijas, matome, kokiais maršrutais ir kiek keleivių važiuoja. Vertindami situaciją, galime reguliuoti reisus. Jeigu stotelėse nėra keleivių, tai neverta leisti tuščių autobusų ir „auginti“ nuostolius bendrovei“, – samprotauja pašnekovas.
Bendrovės vadovo teigimu, Jonava panašėja į didmiesčius, nes piko valandomis net ir mūsų mieste susidaro automobilių kamščiai. Tai, žinoma, erzina eismo dalyvius, ypač rytais, kai visi skuba į savo darbus, tad kiekvienam eismo dalyviui tenka dėliotis darbotvarkę taip, kad norimą tikslą pasiektų laiku.
Pavyzdys kitiems rajonams
Pastaraisiais metais bendrovė inicijavo ir įgyvendino nemažai naujovių, ne tik pagerindama teikiamas paslaugas, bet ir pakeldama Jonavos įvaizdį.
2022 metais autobusų stotelėse ir pačioje stotyje pradėjo veikti švieslentės ir grafikai, rodantys artimiausio autobuso atvykimą. Tokia jonaviečių naujovė tapo pavyzdžiu ir kitiems rajonams. „Jonavos autobusų“ administracija verta padėkų už tai, kad šalia švieslenčių paliko ir senuosius autobusų grafikus. Direktoriaus manymu, taip paprasčiau susiorientuoti garbaus amžiaus žmogui. Anot O. Urbano, pasikeitus vieno ar kito reiso laikui, atnaujinti grafikus didelių kaštų nereikia.
Keleivių patogumui autobusuose galima atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir bankų kortelėmis ar išmaniaisiais įrenginiais. Nauji kasos aparatai yra susieti su GPS koordinatėmis, nustatančiomis stotelių vietą, tai leidžia greičiau užprogramuoti bilietus, neblaško vairuotojo dėmesio ir pan.
Miesto 275-erių metų sukakties proga „Jonavos autobusų“ bendrovė padovanojo jonaviečiams technologinę naujovę – prie bibliotekos įrengtą išmaniąją viešojo transporto stotelę. „Mūsų tikslas – sudaryti jaukią erdvę laukiantiesiems autobuso. Jei vasarą pakyla temperatūra, įsijungia vėsinimo įranga ir atgaivina žmones nuo alinančio karščio, stotelėje galima pasikrauti įrenginį, naudotis kitais patogumais”, – pasakoja O. Urbanas, pridurdamas, kad eismo dalyviai turi jaustis patogiai ne tik autobusuose, bet ir jų laukimo vietose.
Tiesa, jis pastebi, kad praėjusi vasara nebuvo labai karšta, tai galbūt sunku vertinti stotelės privalumus. Bendrovė renka duomenis, ieškodama optimalaus varianto ateičiai. O. Urbano žodžiais tariant, „ne viskas matuojama pinigais, labai svarbu, kad keleiviai jaustų moralinį pasitenkinimą“.
Negatyvių atvejų nebėra
Bendrovėje veikiantys keli padaliniai dirba kaip viena komanda. Pašnekovo teigimu, transporto sektoriuje gali įvykti įvairių netikėtumų – dingti elektra (sutriktų degalų papildymas, transporto priemonių įkrovimas), įvykis kelyje ir pan. Tad reikia spręsti iškilusias problemas skubiai, neatidėliojant, nes autobusas negali neišvykti į reisą ar vėluoti.
UAB „Jonavos autobusai“ dirba 45 vairuotojai, dar septyni rūpinasi mokinių pavėžėjimu. Vadovo teigimu, didesnę dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, turintys didelę vairavimo patirtį.
Direktorius pabrėžia, kad prieš šešerius metus įmonėje įdiegta itin griežta vairuotojų blaivumo kontrolė padėjo išgyvendinti negatyvius atvejus. Kiekvienas vairuotojas, prieš sėsdamas už vairo, privalo pasitikrinti biometriniu alkotesteriu, kuris jautriai reaguoja ne tik į alkoholio likučius, bet ir į maistą, dezinfekcinio skysčio kvapą ir net rūkymą. Biometrinio alkotesterio apgauti neįmanoma, nes jis užfiksuoja asmens biologinius duomenis bei nuotrauką, tai joks kitas asmuo negali pereiti patikros. Negana to, ir autobusuose yra įranga, kuri kas kelios valandos turi patikrinti vairuotojo blaivumą.
„Iš pradžių, pradėjus taikyti tokias kontrolės technologijas, pasitaikydavo vienas kitas negatyvus atvejis. Su tais žmonėmis teko atsisveikinti. Pastaraisiais metais pažeidėjų nebėra, visi supranta atsakomybę už keleivius ir nerizikuoja patekti į bėdą. Be to, yra ir kitos profesijos žmonių, dirbančių su pavojingais įrenginiais, kurie privalo būti budrūs ir itin dėmesingi. Jiems taip pat tenka pasitikrinti biometriniu alkotesteriu“, – teigia O. Urbanas.
Ryšiai su savivalda
Pašnekovas ne vieną kartą dėkojo rajono Savivaldybės vadovams ir administracijai už geranoriškumą bei dėmesį bendrovės klausimams. „Mus sieja betarpiškas ryšys su savivalda. Iškilusias problemas sprendžiame kartu su vicemerais, seniūnais, administracijos direktoriumi. Nereikia rašinėti ir siuntinėti raštų – tariamės greit čia ir dabar. Jokios biurokratijos. Būna, kad subjursta keliai, realiai matome, jog sudėtingos ir pavojingos sąlygos pravažiuoti, susiskambiname su seniūnijos vadovais, tariamės, ką daryti. Ir problemos išsprendžiamos. Jaučiu didelę paramą ir pagalbą iš Savivaldybės. Atvirai pasakysiu: kai tokie geranoriški santykiai, malonu dirbti“, – teigia O. Urbanas.
Kiek kitaip reikalai dėliojasi su „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos kelių automobilių direkcija – I. B.). Ši institucija atsainiai reaguoja į kelių būklę, ypač žiemos metu, kai važiuojamoji kelio dalis apledėja ar būna užpustoma.
„Prašėme „Via Lietuvą“ leisti įrengti autobusų sustojimo stotelę prie nuorodos į Mokomąjį pulką. Juk ten yra daug karių, kurie į Jonavą keliauja pėstute ar stabdo pakeleivingas mašinas. Deja, sutikimo negavome... Tokie tad reikalai“, – patirtimi dalijasi O. Urbanas.
Apdovanojimas – tai įpareigojimas
Dešimtmetį bendrovei vadovaujantis O. Urbanas prisipažįsta nesitikėjęs gauti tokio aukšto apdovanojimo – bronzos „Darbo žvaigždės“.
„Atvirai pasakysiu: labai nustebau, nes niekas nebuvo apie tai užsiminęs. Žinoma, tai malonus jausmas. Visa, ką diegiame, ko siekiame ir pasiekiame, yra kolektyvo nuopelnas. Ačiū kiekvienam bendruomenės nariui už požiūrį į Jonavos viešąjį transportą. Nemeluosiu: dabar jaučiu įpareigojimą kurti naujus planus, ieškoti kelių gerinti viešojo transporto paslaugas. Apdovanojimas neleidžia nuleisti rankų, reikia galvoti, ką dar galima nuveikti keleivių gerovei“, – kukliai kalba pašnekovas.
Ateinantys metai baugina naujais mokesčiais: PVM kyla nuo 9 iki 12 procentų, auga minimali alga, įsigalioja skausmingas 10 proc. draudimo mokestis, CO2 rinkliava ir t. t. Tokie pokyčiai, be abejo, atsilieps ir bendrovės finansams, todėl, direktorius ir nori kuo greičiau autobusų parką papildyti elektra varomais autobusais.
„Esame priversti didinti važiavimo bilietų kainas. Taip daryti mus verčia nauji Lietuvos Respublikos Seimo sprendimai, įsigaliosiantys nuo ateinančių metų. Bet Kalėdos vis tiek ateis. Artėjant šventiniam laikotarpiui, ir „Jonavos autobusų“ bendruomenei, ir visiems keleiviams linkiu kantrybės, daugiau šypsenų ir kuo mažiau problemų. Vis tiek vienaip ar kitaip visi kartu jas išspręsime“, – atsisveikindamas nusišypso UAB „Jonavos autobusai“ direktorius O. Urbanas.
Irena BŪTĖNAITĖ
