Spalio viduryje, Jonavos rajone lankėsi ,,Odra-Niemen“ atstovai iš Lenkijos. Organizacija domisi ir renka medžiagą apie 1863 m. sukilimo palikimą Lietuvoje ir Lenkijoje. Užfiksuoja žinomus sukilėlių kapus ir su įvykiais susijusias vietas. Medžiaga renkama į specialią organizacijos svetainę, kurioje gali rasti ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir kitose šalyse sukilimo dalyvių palaidojimo vietas, ten, kur jie buvo emigravę besislapstydami nuo persekiojimų. Tądien atvyko trys Marjchrzak šeimos nariai – Emilis, Jaroslavas ir Francišekas.
Pirmiausia Žeimiuose, bažnyčios šventoriuje, svečiai aplankė Kosakovskių šeimos kriptą, kurioje palaidotas Jaroslavas Kosakovskis, buvęs Zigmanto Sierakausko adjutantas, išnešęs sužeistą vadą iš mūšio lauko. Jaroslavas aštuonerius metus kalėjo Sibiro katorgoje. Grįžęs vedė, susilaukė kelių palikuonių, mirė Rygoje, operacijos metu, amputuojant jam koją. Kitoje Nelovickių kriptoje yra palaidota Jaroslavo sesuo Liudvika Kosakovskytė – Nelovickienė, buvusi sukilimo rėmėja. Sukilimo metu ji slėpė svarbius dokumentus ir veikė kaip ryšininkė. Šventoriuje yra ir sukilimui pastatytas stogastulpis, skirtas visiems sukilėliams, kurių jau neatmename. Žeimių dvaras taip pat mena tuos įvykius, nes jo savininkas Jaroslavas su bendraminčiais čia aptarinėjo veiksmų planus, o po katorgos dalinosi savo išgyvenimais. Vėliau Mitėniškių dvarvietėje svečiai apžiūrėjo broliams Montvilams skirtą atminimo akmenį. Vienas iš jų, Stanislovas, taip pat kovėsi Sierakausko daliniuose, tik ties Biržais buvo sužeistas ir anksti grįžo į dvarą gydytis žaizdų. Po sukilimo išsikėlė gyventi į Troškunų dvarą, ten išplėtojo ūkį, vadovavo Panevėžio spirito ir mielių fabrikui. Kartu su broliu Juozapu užsiėmė labdaringa veikla, rėmė įvairias organizacijas ir renginius. Po mirties 1916 m. Stanislovas palaidotas Šėtos kapinėse, Montvilų šeimos kapavietėje. Šėtoje palaidotas ir jo tėvas Stanislovas, kuris taip pat buvo teisiamas kaip sukilimo rėmėjas.
O štai Kulvoje, bažnyčios šventoriaus kapinaitėse, atgulė Napoleonas Novickis (1800-1870 m.) Šis asmuo spėjo sudalyvauti 1831 ir 1863 m. sukilimuose. Už pirmąjį kalėjo 30 metų Sibire. Grįžęs apsistojo pas savo širdies draugę Feliciją Misevičiūtę – Vilamavičienę . Dar jaunytėje juos sėjo artimi ryšiai, Napoleonas ketino ją vesti, bet tremtis juos išskyrė. Skrebinuose jiedu gyveno 13 metų. Gaila, dabar žymaus sukilėlio kapas yra nepelnytai užmirštas ir apleistas. Kulvos seniūnas prižadėjo sutvarkyti kapavietę ir pastatyti informacinę lentelę, kad atvykėliai kitą kartą galėtų lengvai surasti neeilinio sukilėlio palaidojimo vietą. Dar viena stotelė -Skarulių bažnyčios šventoriaus kapinės. Čia 1874 m. palaidotas Kletas Kulvietis. Deja, paminklas guli nuverstas ant šono, žodžiai sunkiai įskaitomi. Apie sukilėlį išliko mažai informacijos. Žinoma tik, kad jis buvo ištremtas į Sibirą . Platesnė informacija dar slepiasi archyvuose. Pirmiausia, norint išsaugoti atminimą reiktu atstatyti paminklą. Lenkai prie sukilėlių kapų paliko savo organizacijos lenteles su informacija, kaip jų interneto puslapyje surasti žinių apie tuos asmenis. Daugelis sukilėlių mūsų rajone dar neatrasti, nežinome jų palaidojimų vietų. Galbūt šeimose yra išlikę prisiminimų apie protėvius, kurie dalyvavo šiame sukilime, tad galima būtų pasidalinti jais ir su istorikais. Bendromis jėgomis turėtume prikelti nuvirtusius paminklus ir sugrąžinti prisiminimus, kad sukauptos žinios išliktų ateinančioms kartoms.
Artūras NARKEVIČIUS,
Kraštotyrininkas
Autoriaus nuotraukos
Galerija iš K2: {gallery}9234{/gallery}
