Metų mokytoja – titulas, kuriuo šiais metais buvo apdovanota Jonavos vaikų lopšelio - darželio „Bitutė“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Bazevičienė. Už reikšmingą profesinę veiklą įvertinta pedagogė pasakoja, kad apdovanojimai suteikia teigiamų emocijų, tačiau ji niekad nesikoncentravo į juos – D. Bazevičienės žodžiais tariant, didžiausia motyvacija ir įkvėpimas jai visada buvo ne kas kitas, o moksleivių šypsenos.
Džiaugiasi darbine aplinka
D. Bazevičienė mokytoja dirba jau 21-erius metus.
„Didžiąją šio kelio dalį praleidau Jonavos vaikų lopšelyje-darželyje „Bitutė“ – tai vieta, kurioje užaugau kaip pedagogė bei atradau savo pašaukimo prasmę. Pirmuosius darbo metus dirbau pradinėje mokykloje, tačiau būtent „Bitutėje“ pajutau tikrąją šio darbo šilumą.
Esu priešmokyklinio ugdymo mokytoja. Mūsų grupė simboliškai vadinasi „Žiniukai“. Tai nuoširdžiai žavi, nes mano ugdytiniai – tikri pasaulio tyrinėtojai ir atradėjai“, – apie savo karjeros kelią pasakojo D. Bazevičienė.
Daugiau nei žinių perdavimas
Prisimindama studijų metus, ji pripažįsta, kad tuomet mokytojo darbą vertino kitaip – jis jai asocijavosi tik su mokymo procesu.
„Kaip ir dauguma, ko gero, įsivaizdavau, kad mokytojo darbas – labiau žinių dalijimas. O iš tiesų tai – daug daugiau: tai bendra kelionė, kurioje kiekvieno mūsų indėlis nepaprastai svarbus. Kiekvienam linkiu net ir suaugus turėti savo mokytoją: knygą, draugą, patirtis, prisiminimus“, – sakė jonavietė.
Įkvėpta mamos pavyzdžio
Kad norėtų būti mokytoja, pašnekovė suprato dar tada, kai pati sėdėjo mokyklos suole.
„Mokytojo profesija man buvo artima nuo pat vaikystės – mano mama taip pat buvo pradinių klasių mokytoja. Stebėjau jos darbą, santykį su vaikais ir mačiau, kiek šviesos bei gerumo slypi šiame kelyje. Tad kai atėjo laikas rinktis studijas, viskas vyko natūraliai – tai buvo labiau širdies sprendimas“, – prisiminė D. Bazevičienė.
Mato prasmę
Kai kalbama apie pedagogo profesiją, neretai galima išgirsti, kad ją lydi įvairūs sunkumai ir didelė atsakomybė. Nors su tuo sutinka ir pati D. Bazevičienė, ji nė nemirktelėjus priduria, kad viską atperka kartu su mokiniais patiriamos džiaugsmo akimirkos.
„Taip, šis darbas reikalauja daug jėgų, kantrybės ir kūrybiškumo, bet kartu tai – vienas prasmingiausių darbų. Mokytojo misija man – atsakinga ir įkvepianti. Kiekvienam iš mūsų patikimas jaunosios kartos ugdymas. Daug šviesių akimirkų slypi kasdienybėje: vaikų šypsenos, ištarti žodžiai, įveikti sunkumai. Jie – tarsi maži stebuklai, kurie padeda įveikti bet kokius iššūkius“, – kalbėjo pedagogė.
Procesas – svarbiau už rezultatą
Paklausta, kas jai yra motyvacijos šaltinis darbe, D. Bazevičienė akcentuoja ne rezultatus, o procesą.
„Kiekviena diena atneša naujų idėjų ir atradimų. Tai ir yra tikroji varomoji jėga. Akimirkos: mažos ir didesnės. Kaip rašė Richardas Bachas knygoje „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“: „Aukščiausias meistriškumo laipsnis – džiaugtis skrydžiu.“ Man tai tarsi priminimas, kad svarbiausia ne pasiekti tikslą, o džiaugtis pačiu skrydžiu“, – teigė moteris.
Nuopelnais dalinasi su komanda
Metų mokyto apdovanojimas D. Bazevičienei įteiktas Jonavoje vykusios mokytojų dienos šventės metu. Pasak pedagogės, tai jai buvo smagi staigmena, tačiau pelnytą titulą ji vertina kaip visos „Bitutės“ komandos laimėjimą.
„Metų mokytojo apdovanojimas man – ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir visų mūsų darbo, augimo bei bendrystės rezultatas, kuriuo noriu pasidalinti su visa Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ bendruomene. Ko gero, didžiausia dovana – būti tarp žmonių, kurie tiki, palaiko ir įkvepia.
Ypatingas AČIŪ įstaigos vadovei Violetai Skodienei – už pasitikėjimą ir nuolatinį skatinimą stiebtis aukštyn. Jūsų sukurta erdvė augti ir kurti tikrai prisidėjo prie šio įvertinimo“, – kalbėjo D. Bazevičienė.
Vadovautis širdimi
Kas jai pačiai yra geras mokytojas?
„Švietimas kuria mūsų visų ateitį. Nors kasdieniniame skubėjime kartais pamirštame jo galią keisti pasaulį, tačiau kiekvienas mūsų įneša savo svarų indėlį – auginame idėjas, naujas kartas, turime alkio naujovėms ir drąsos pokyčiams.
Kaip sakė Antoine de Saint-Exupéry savo kūrinyje „Mažasis princas“: „Tik širdimi galima teisingai matyti. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.“ Man atrodo, kad būtent taip mato ir jaučia geras mokytojas – širdimi“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Linki nepamiršti vaiko savyje
Ji neabejoja, kad kiekvienas norintis dirbti pedagogu turi prisiminti, jog ir pats kažkada buvo vaiku.
„Be jau mano minėtos kantrybės ir kūrybiškumo, norint būti mokytoju, manau, reikia ir šviesos viduje bei tikėjimo mažu, bet tuo pačiu labai dideliu žmogumi.
Kaip rašė Antoine de Saint-Exupéry: „Visi suaugusieji kadaise buvo vaikai, tik nedaugelis tai prisimena.“ Tad linkiu visiems niekada nepamiršti to vaiko savyje – juk būtent jis padeda mums matyti pasaulį su meile, žingeidumu ir viltimi.
Šiandienos vaikai nepaprastai įdomūs ir unikalūs. Tai – būsimi atradėjai, idėjų generatoriai, kūrėjai, kurie savo smalsumu jau dabar keičia pasaulį. Drąsūs, kūrybiški, laisvi, kupini troškimo pažinti ir kurti. Tuo pačiu tai įgalina ir mus, mokytojus, nebijoti keistis, išbandyti naujus būdus, mokytis drauge. Pokyčiai, kuriuos atneša vaikai – tai judėjimas pirmyn“, – pokalbio pabaigoje sakė Jonavos metų mokytoja.
