Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga (LKRS), burianti arti šimto visos šalies kūrėjų, išleido almanachą „Apglėbkime žemę širdimi ir žodžiais“. Leidinio pristatymas surengtas Elektrėnuose, mieste, kuriame gyvena šio sambūrio pirmininkė Onutė Kulbokienė. Šventė, šurmuliavusi Viešojoje bibliotekoje, sulaukė svečių iš Savivaldybės, kūrėjus pagerbė Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Radvila. Tądien skambėjo ne tik poezijos posmai, bet ir buvo galima pasigrožėti literatūrinio žodžio puoselėtojų sukurtais rankdarbiais bei tapybos darbais.
Tęsiama pirmtako idėja
Antrus metus Sąjungai vadovaujanti O. Kulbokienė, pradėdama sueigą, padėkojo visiems kūrėjams, susirinkusiems iš Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos regionų. „Malonu Jus matyti respublikinėje šventėje „Mes atėjome ir einame“. Ne aš sugalvojau tokį pavadinimą, virtusį Sąjungos šūkiu, – tai Jonavoje gyvenusio mūsų sambūrio įkūrėjo ir ilgamečio pirmininko Kosto Fedaravičiaus idėja. Lietuvos kūrėjams vadovaudamas daugiau kaip tris dešimtmečius, jis nuolat ragino visus kurti Lietuvai, puoselėti dr. Vinco Kudirkos lietuvių literatūros demokratines tradicijas ir tautos papročius. Šis kūrėjų būrys keliavo per Lietuvą, aplankydamas įvairius šalies kampelius, pasiekė net Trakų pilį. O šiandien susirinkome į Elektrėnus, miestą, ką tiktai paminėjusį 65-erių metų sukaktį. Dar džiugiau, kad šioje sueigoje pristatome naują almanachą, kuriame sudėtos mūsų širdys ir mintys. Tai tarsi kiekvieno iš mūsų kelias, įprasmintas išgyvenimais, patyrimais ir filosofija. Visai nesvarbu, kokios tos mintys, svarbiausia, kad jų yra, nes mes esame kūrybingi – ieškantys, atrandantys, jaučiantys, gerbiantys, laukiantys. Dėkui, kad atvykote į jauną miestą – Elektrėnus“, – kalbėjo LKRS pirmininkė O. Kulbokienė, primindama, kad paskutinis almanachas buvo išleistas prieš septynerius metus.
Pasaulis moters glėbyje
272 puslapių almanache spausdinama po kelis 67 autorių eilėraščius. O knygos pabaigoje galima pasigrožėti su keleto LKRS narių tapybos, grafikos, kitais, įvairia technika atliktais darbais. Anot O. Kulbokienės toks sumanymas giliau leidžia susipažinti su poezijos autoriais ir pamatyti jų vidinį pasaulį.
Knygą maketavusi, iliustravusi ir viršelius kūrusi dailininkė Loreta Pladienė prisipažino ieškojusi patrauklaus dizaino, patraukiančio skaitytojo dėmesį. Anot jos, nelengva buvo sukurti leidinio viršelį, atspindintį ir knygos pavadinimą, ir jame publikuojamų kūrinių pagrindines temas. Tad p. Loreta nutarė pavaizduoti moterį (gal tai deivės Žemynos simbolis?), rankas padėjusią ant gaublio – apglėbusią žemę, o virš jos nupiešė švytinčias žvaigždes ir mėlyną dangų.
Menininkės teigimu, pirmiausia ji perskaitė autorių pateiktus eilėraščius, o tada pradėjo ieškoti vaizdo, kuris apjungtų temas į vieną visumą. „Man labai patiko visų kūryba, skaitydama „įlindau“ į sielas ir pamačiau, koks gražus tų kuriančių žmonių vidus. Daugelio kūryboje minima gamta, gerbiama žemė bei ją puoselėjantis žmogus. Tad ir sumaniau įprasminti žemės temą, kuri apjungtų autorių kūrybą“, – aiškino L. Pladienė.
Dailininkė prisipažino – nieko nenorinti nei peikti, nei labai girti, o skaitydama biografijas apsidžiaugė, radusi nemažai dailės menininkų.
„Į knygą sudėjau tuos darbus, kurie, mano vertinimu, yra įdomūs ir kokybiški. Tad almanachą iliustravau Violetos Astrauskienės, Gedimino Bytauto, Eugenijos Strazdienės, Antano ir Juozo Jankauskų meniniais darbais. Malonu, kad Lietuva turi tiek daug talentų, o dar džiugiau, kad juos vienija toks darinys kaip Kaimo rašytojų sąjunga. Linkiu visiems kūrybinės sėkmės ir dar daug almanachų ateityje“, – linkėjo dailininkė L. Pladienė.
Redaktorės žodis
Knygos redaktorė Aldona Maksvytienė buvo viena iš pirmųjų, turėjusi galimybę susipažinti su autoriais ir jų pateiktais kūriniais. Jos nuomone, nieko nėra gražiau už kuriantį žmogų. Pasak jos, dėliodamas savo mintis, eiliuotojas apnuogina sielą, atveria slapčiausias kerteles – gimsta jausmingi, prasmingi tekstai. Todėl autoriai, kalbėdami apie tą patį, tarkime saulėlydį, jį pateikia kitokiais žodžiais, sukeliančiais skirtingas emocijas.
„Autorių kūryboje gausu įvairių temų, tai, galima sakyti, yra žmogiškųjų potyrių puokštė: meilė gimtinei, žmogui, žemei, medžiui, atsiskleidžia jausmai. Koks rašytojas be jausmų? Kūryboje atsiveria skausmas, ilgesys, džiaugsmas, liūdesys, netektys. Eilėraščiai – kaip tie kūdikiai – išleidžiame į pasaulį, kad juos globotų, kad jie suvirpintų širdį... Neskirsčiau jų į gerus, geresnius ar geriausius, tačiau mano sielai pasirodė artimesni Gedimino Bytauto eilėraščiai – gilios mintys, meninis žodis. Savitumu išsiskyrė Redos Kiselytės sentencijos, Romualdo Zabulionio poezija, atspindinti žmogaus ryšį su žeme. Norisi pasakyti: gera, kad kuriate, ir toliau būkime bendrystėje, būkime žodyje“, – trumpoje apžvalgoje kalbėjo leidinio redaktorė.
Bendrystės šventė
Literatūrinio žodžio puoselėtojus sveikino Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys, Rimutė Stribeikienė, vyr specialistė, Nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų koordinatorė Eglė Butkutė-Usenko, kiti savivaldos atstovai. Almanacho pristatymą jie pavadino „bendrystės švente“.
„Šiandien šioje jaukioje salėje pulsuoja žodžių šiluma, sklando geras, šildantis jausmas. Per žodį ir bendrystę auginame kultūrą, ariame literatūros vagas, įsiliedami į savo šalies gyvenimą knygomis, paveikslais, skulptūromis... Iš tikrųjų džiugu, kad Lietuvos kūrėjai susirinko Elektrėnuose. Dėkojame Sąjungos vadovei Onutei Kulbokienei, savo energija ir aktyvumu vedančiai Lietuvos rašytojus į kūrybišką ateitį“, – kalbėjo D. Dagys.
Nešinas Padėkų raštais ir suvenyrais į šventę atskubėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Radvila. Anot svečio, Lietuvai reikia ir prozos, ir poezijos, ir kitų meno žanrų, kurių nestokoja kuriantys žmonės. „Jūs rašykite, kurkite, lygiuokite tekstus, o mes juos skaitysime. Šiandien akivaizdu, kad šioje dėlionėje dalyvauja visa Lietuva“, – mintimis dalijosi parlamentaras.
Daug gražių žodžių Sąjungos nariams skyrė Elektrėnų viešosios bibliotekos darbuotoja Jūratė Volungevičienė, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotojas Vytautas Šiaudytis, LKRS Šiaulių, Jonavos, Panevėžio, Marijampolės, Pajūrio–Šilutės, Vilniaus–Elektrėnų, Kėdainių, Pietryčių Lietuvos skyrių nariai, atvykę į almanacho pristatymo šventę.
Šiuo metu Jonavos skyrių sudaro šeši rajono poezijos klubo „Šaltinis“ nariai: Albina Jefimenko, Valentina Kašauskienė, Vytautas Riaubiškis, Galina Plytnikineė, Vilius Plytnikas ir šių eilučių autorė, išrinkta šios grupės vadove. Visų jų kūryba publikuojama almanache „Apglėbkime žemę širdimi ir žodžiais“. Jonavos skyriui priklauso ir Anykščių kraštas, kuriam atstovauja Regina Kazanevičienė.
Jėga, kurianti ateitį
Į Anapilį išėjus buvusiam LKRS vadovui Konstantinui Felicijonui Fedaravičiui, pernai birželio mėnesį sušaukto ataskaitinio rinkiminio susirinkimo metu buvo išrinkta nauja valdyba, o pirmininkės pareigos patikėtos Elektrėnuose gyvenančiai O. Kulbokienei.
Sąjunga pabudo iš sąstingio ir ėmėsi aktyvios veiklos. Sambūris suskirstytas į kelias grupes, išrinkti joms vadovaujantys asmenys. 2024 m. spalio mėnesį Jonavoje vykusio valdybos ir skyrių vadovų išplėstinio susirinkimo metu aptarti svarbiausieji klausimai, į kūrėjų gretas priimta dvylika naujų narių.
Šių metų balandžio pabaigoje Lietuvos literatai susitiko Elektrėnuose vykusiame renginyje „Mama, ačiū Tau už gerumą“. Sąjungą papildė dar šeši literatūrinio žodžio puoselėtojai. Jo metu pristatyta LKRS narės Elenos Dekaminavičienės parašyta knyga „Tau vyturiu būsiu“, skirta buvusio Sąjungos pirmininko K. F. Fedaravičiaus literatūrinei veiklai atskleisti.
LKRS – tai jėga, prikelianti kaimo žmogų visaverčiam gyvenimui, bendrystei su kito krašto kūrėjais ir menininkais. Pasikeitimas knygomis, naujos pažintys kelia tiek žmogaus norą būti aktyvesniu, tiek domėtis literatūros talentais visoje šalyje. Todėl Sąjunga ir vadovaujasi K. Fedaravičiaus šūkiu – „Mes atėjome ir einame“.
Ir eisime.
Irena NAGULEVIČIENĖ,
LKRS pirmininkės pavaduotoja
