Kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį miškininkai visoje Lietuvoje švenčia savo profesinę šventę – Miškininko dieną. Šia ypatinga proga Valstybinių miškų urėdija kviečia visuomenę visą rugsėjo mėnesį dalyvauti šalyje vyksiančiuose Miškininko dienos renginiuose ir iš arčiau pažinti miškininkystės pasaulį, saugomas gamtos vertybes bei miškų teikiamą naudą.
Miškininkystės sistemoje dirbantiems žmonėms tenka ypač svarbus vaidmuo, nes apie miškus, gamtą visi mąsto kaip apie nereikšmingą dalyką, kuris pats savaime randasi kur panorėjęs ir kurio nereikia nei saugoti, nei globoti. Dirbantys šioje srityje turi turėti daug kantrybės ir entuziazmo, o tai nėra lengva. Miškininkas privalo būti tvirtas, o kartu ir lankstus, lyg ta vėjo lankstoma nendrė: su visais sutarti, padėti kolegoms, pagelbėti eiliniam žmogui ištikus bėdoje, paguosti, o kai reikia – patylėti. Svarbi miškininkus tarpusavy telkianti veikla – įvairios konferencijos, įvairių profesinių konkursų, renginių organizavimas: viktorinų, protmūšių, gyventojų telkimo surinkti šiukšles miškuose (akcija DAROM), taip pat miško sodinimo švenčių, miškininkų parodų – fotografijų, meno kūrinių, drožybos ir pan.
Kas užstos miškus ir savo profesiją, jei ne patys miškininkai? Nelengvas jų darbas, kai yra atsakingi už daugybę dalykų vienu metu, kai turi besąlygiškai paklusti nurodymams ir kartu rasti sprendimą nenusižengdamas savo sąžinei. Privalai išmintingai laviruoti gyvenimo vingiuose jei nori dirbti savo mylimą darbą, turi jam pašaukimą ir be miško neįsivaizduoji gyvenimo. Niekas taip gerai nepažįsta miško gyvenimo, kaip jame nuolat dirbantis ir apie jo ateitį mąstantis žmogus.
Rudenį miškininkai švenčia savo profesinę dieną. Atrodo ruduo lyg ir poilsio metas – ūkininkai baigia nuimti derlių, fiziniai darbai kaip ir baigti, tik uogauk, grybauk ir mėgaukis. Žinoma ir miškininkai skaičiuoja savo derlių – pavasarinių sodinimų inventorizacijos, želdinių papildymai. Tačiau toliau seka kiti darbai, kurie metai iš metų kartojasi, ir kuriems nėra galo. Todėl savo šventę miškininkai visada mokėjo švęsti – vykdavo ekskursijon, lankė įvairius objektus, tame tarpe ir gamtinius. Atrodo, kasdien miške beklampojant, net pažiūrėt ton pusėn negalėtum, tačiau tik ne jiems. O šiandien jau susiformavusi graži tradicija ir visuomenę kviesti girion, kad susipažinti bei kartu patyrinėti mus supančią gamtą: paklausyti naktinių elnių baubimų, žygiuoti miškais ir paslaptingais pelkių takais, pamatyti kaip iš sėklytės užauga medžio daigas, ilgon kelionėn palydėti išskrendančius paukščius. Žygiuose ir ekskursijose miškininkai mielai dalinasi miškininkystės darbo ypatumais, gamtos paslaptimis, pasakoja apie miško ciklą ir biologinę įvairovę.
Metas sustoti ir įkvėpti miško
Šiemet Miškininko dienos programoje – daugiau nei 30 įvairių veiklų, kurios vyks visuose 25 Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.
Šių metų Miškininko dienos šūkis – „Metas sustoti ir įkvėpti miško“. Todėl šiemet specialistai kviečia į mišką ir ragina skirti laiko sąmoningam buvimui gamtoje.
Miškininko dienos renginių ciklo dalyviai tradiciškai galės dalyvauti pažintiniuose žygiuose, kurių metu iš arčiau pažins miškų ir juose esančių buveinių paslaptis, stebės skirtingą jų bioįvairovę.
Gyvūnų mylėtojai kviečiami į Anykščių, Kuršėnų, Mažeikių, Panevėžio ir Šilutės regioniniuose padaliniuose organizuojamus elnių baubimo klausymus, Šakių regioniniame padalinyje, Novaraistyje vyksiančias gervių palydas bei stumbriuko vardynas Pašilių stumbryne.
Įdomių patirčių šiemet pasiūlys ir VMU medelynai Panevėžyje, Dubravoje bei Nemenčinėje – Miškininko dienos dalyviai kviečiami apsilankyti ekskursijose, skirtose pažinti miško medžių gyvavimo ciklą nuo sėklos iki sodmens.
Šie renginiai – tai proga priminti, kad miškininkų veikla neapsiriboja vien medžių sodinimu: ji apima ir miško atkūrimą, jo priežiūrą, retų rūšių apsaugą bei rekreacinių erdvių kūrimą.
Norint dalyvauti renginiuose būtina registruotis adresu: https://registracija.vmu.lt/
Kaip ir kasmet, didžioji dalis Miškininko dienos renginių vyks paskutinėmis rugsėjo savaitėmis. Tad, registruojantis į renginius, svarbu atkreipti dėmesį į oro sąlygas bei kiekvieno renginio pobūdį. Žygiuojant pelkėmis ar vėlai vakare keliaujant klausytis elnių baubimo – būtina pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne.
„Miškininko diena – svarbiausia metų šventė visiems miškininkams. Ir, tradiciškai, Miškininko dieną minime kartu su visuomene – džiaugiamės, kad visi renginiai yra labai laukiami ir sutraukia neabejingus gamtai ir žinioms apie Lietuvos miškus, žmones. Džiaugiamės, kad kasmet sulaukiame vis didesnio visuomenės susidomėjimo ir noro daugiau sužinoti apie miškus bei miškininkų darbą“, – visų besidominčių laukia miškų profesijos atstovai.
Medis – miškininko charakteristika. Kaip jį auginsi, prižiūrėsi, saugosi – visa tai laikui bėgant pasimatys. Ir kaip sodininkas prižiūri obelį, vyšnią, savo sodą, taip miškininkas - visą girią, neišskiriant, žinoma, nė vieno jos gyventojo. Ir tai daro ne tik iš pareigos, bet dar daugiau iš meilės.
Miškininkas – nuostabi profesija
(Iš vaikų rašinių ir piešinių knygos "Kodėl aš noriu būti miškininku")
Čia mano neilgas laiškas, kodėl aš noriu būti miškininku? Miškininkai – tai nuostabi profesija, nes kiekvieną dieną šios profesijos žmonės susiduria su dideliais iššūkiais: brakonieriais, augalų sodinimu, gamtos saugojimu.
Taip pat miškininkams gresia labai daug pavojų, tokių kaip plėšrūs gyvūnai, piktai nusiteikę brakonieriai, gaisrai, audros, medžių virtimas ir dar labai labai daug kitų…
Be abejo, yra ir gerų dalykų: labai gražūs vaizdai, nuostabi gyvūnija, geras bei draugiškas darbo partneris, tolerantiškų žmonių pagarba ir pagalba, gyvūnų draugija, sėmimasis daug naudingos patirties. Manau, jog miškininkas turėtų būti sveikas, stiprus, mandagus, protingas, orus, vikrus, taip pat jis turėtų jausti pagarbą sau ir kitiems, būti drąsus bei pozityvus. Jų vasariškas uniformas sudaro žalsvos kelnės ir kreminiai marškinėliai, o žiemą – tamsiai žalios kelnės bei tokios pat spalvos striukės.
Miškininkus iš kitų skiria skiriamieji ženklai su ąžuolo gilėmis.
Miškininkai labai draugiški ir drąsūs. Lietuvos miškininkų misija – vienyti profesionalius Lietuvos miškininkus, ginti jų interesus, skatinti profesinį ir kultūrinį tobulėjimą, vidaus ir tarptautinį bendradarbiavimą, propaguoti darnią miškininkystę ir kelti miškininko profesijos prestižą. Taip pat miškininkai turi labai įdomią istoriją. Leiskite man ją papasakoti.
Atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei jau nuo 1921-1922 m. miškininkai garsiai kalbėjo apie profesinės miškininkų organizacijos kūrimą, bet bandymai ją kurti buvo nesėkmingi. Tam nepritarė ir tuometiniai Miškų departamento vadovai. Tik 1929 m. pradžioje susikūrusi iniciatyvinė grupė paruošė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) įstatus, įregistravo juos Kauno apskrities viršininko įstaigoje ir pradėjo narių telkimą. Šie įstatai numatė, kad LMS sieks pažinti Lietuvos miškus, padėti miškų ūkiui plėstis ir tobulėti, rūpinsis krašto pagražinimu, savo narių profesiniu ir kultūriniu tobulėjimu.
Tam turėjo pasitarnauti ir profesinė spauda, įvairūs kursai, skaitomos paskaitos ir profesinis bendravimas. 1929 m. birželio 29-30 d. įvyko pirmasis LMS suvažiavimas, jame dalyvavo 110 narių. Šiame suvažiavime buvo pristatytas ir pirmasis „Mūsų girių“ žurnalo numeris. Suvažiavime buvo perskaitytos 5 paskaitos ir priimta net 17 rezoliucijų įvairiais aktualiais miškų ūkio veiklos tobulinimo bei miškininkų profesinės ir kultūrinės veiklos klausimais.
Pirmuoju LMS valdybos pirmininku buvo išrinktas A. Požėla. Vėliau visuotiniai Lietuvos miškininkų sąjungos (nuo 1936 m. pervadintos Lietuvos miškininkų draugija) suvažiavimai vykdavo kasmet. Jie trukdavo dvi dienas.
Pirmąją dieną būdavo oficiali darbotvarkė: paskaitos, veiklos apžvalga, diskusijos, rezoliucijų priėmimas, naujos valdybos rinkimai.
Parengė Jūratė VITKAUSKAITĖ
