Kasmet organizuojamas „Rudens kermošiaus“ renginys į miestą sukviečia visų seniūnijų sodiečius – ūkininkus, kuklius žemdirbius, meno mėgėjų kolektyvus ir šiaip išradingus žmones. Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis.
Šiemet aikštėje prie Šv. Jokūbo bažnyčios seniūnijos įsirengė kiemelius, papuoštus daržovėmis, vaisiais, darželių gėlėmis, kuriuos vertino ir apdovanojo ori komisija, vadovaujama rajono Savivaldybės vicemerės Birutės Gailienės. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis paskelbė įvairių konkursų nugalėtojus, įteikė jiems dovanas.
Seniūnijų kiemeliai
Rugsėjo 20-ąją nuo ankstyvo ryto prie bažnyčios kūrėsi seniūnijų kiemeliai – šeimininkai stengėsi pasirodyti esą išradingesni ir sumanesni už kaimyną. Kiekvienam akys raibo nuo rudeniškų spalvų ryškumo, nosį kuteno puoduose ir keptuvėse gaminamų patiekalų kvapai. Štai lietuviškos Šveicarijos komanda gyrėsi, kad viskas, ką jie siūlo jonaviečiams, atkeliavę iš Šveicarijos alpių – medus, bičių duonelė, net svarainiai. „Niekur kitur nerasite tokių skanumynų, kuriais vaišiname. Užeikite, būsite pamaloninti visais gardumynais“, – kvietė vietos šveicarės.
Jos buvo teisios – tokių skanių konservuotų rojaus obuoliukų dar niekada neteko ragauti, o ką jau kalbėti apie kitus patiekalus. Seniūnas Raimundas Ūselis prisipažino esąs patenkintas ir šeimininkėmis, ir „Varpenos“ muzikantais, ir aktyviu progimnazijos bendruomenės įsiliejimu į šventę.
Šeimininkių sugebėjimais stebino „Bukonių sodžiaus cukrainė“, kuriai vadovavo Karolina Petrenčiuk-Naujokienė ir seniūnas Arturas Narkevičius. Klientai, užsukę į jaukią užeigą, gaivinosi skania arbata, vaisių kompotu, miltiniais ir bulviniais blynais, skanavo įdaryto moliūgo, kitokių gardumynų.
Vabzdžių dūzgesiu pasitiko „Šilų dūzgių“ kiemelis, su reikliu gaspadoriumi, į kurio vaidmenį puikiai įsijautė seniūnas Valeras Mikalauskas, atėjusius komisijos narius bemat įtraukęs į lietuvių liaudies šokį „Bitute pilkoji“. Išradingai išdėstyti bičių „koriai“ lankytojams sudarė avilio vaizdą, kuriame tešlą kočiojo vyrai, o apsukrios šeimininkės virė plonus lakštus „skruzdėlynui“. Visą „bityno“ veiksmą koregavo skardžiabalsis Algimantas Adomaitis.
Originalumu išsiskyrė upninkiečiai, savo erdvę pavadinę Žvejų kaimu“. „Per mūsų kraštą teka trys upės, turime Baltąjį, Ilgąjį ir Juodąjį ežerus, tyvuliuoja keli dirbtiniai karjerų vandens telkiniai. Vandeninga seniūnija, taigi šiandien vaišiname tikrų žvejų pagauta žuvimi ir žuviene“, – komisijai aiškino seniūnė Lolita Nekrošienė.
Artėjant prie Žeimių seniūnijos, pasigirdo vestuvių muzika. Savo valdose „Žeimių spalvų šėlsmas“ surengė vestuves ir nutarė „ištekinti“ savo naują seniūnę – toks būsiąs jos „prirašymas“. Tokią idėją iškėlė Neringa Kukarinienė ir Rima Blažienė, vadovaujančios vietos meno mėgėjų kolektyvams.
Užusalių kiemelyje „Bebrų užtvanka“ pagrindinis dėmesys buvo skirtas bebrui, kuris yra ir seniūnijos herbe. Kaip teigė kiemelio šeimininkė, bendruomenei vadovaujanti Laurita Puškova, šis gyvūnėlis „mus ir saugo, ir globoja, ir skatina aktyvumą“.
Didelę teritoriją užėmusiame „Kulvos palivarke“ pasitiko mėlynais džemperiais apsirengusi kiemelio komanda. Seniūnaitis Egidijus Chamanskis ir Birutė Brindzienė samčiais maišė garuojančią sriubą, nusifotografuoti drauge su kulviškiais kvietė gražią prijuostę dėvinti bendruomenės pirmininkė K. Petrenčiuk-Naujokienė, o visam seniūnijos „paradui“ vadovavo seniūnas Ramūnas Gudonavičius. Visi kiemelio kampeliai viliojo šių metų daržo ir sodo gėrybėmis, arbatomis, skania gira. Visko neišvardysi.
Kartu su sodiečiais
Antrą kartą Rudens šventėje dalyvaujančios Politechnikos mokyklos bendruomenė pagrįstai turėjo didžiuotis įvairiais skanumynais, kuriuos pagamino virėjo kvalifikacijos siekiantys moksleiviai. Kiemelio šeimininkai ne tik supažindino su gaminiais, bet ir pasidalijo žiniomis, kurių jie įgijo šioje įstaigoje. „Siūlome paskanauti obuolių, apelsinų džemo su cinamonu, obuolių ir morkų keksiukų, kompoto su razinomis – visko, ką išvirėme ar pakepėme šiai šventei. Tai mūsų dovanos tebesitęsiančiam miesto Jubiliejui“, – vienas kitą papildydami pasakojo moksleiviai. Jų spalvingas kūrinys – paukštelis Rudens šventės dieną puošė didžiąją sceną, primindamas Jonavos 275-erių metų sukaktį. Kaip teigė kiemelio šeimininkai, Politechnikos prisistatymo idėjas pasiūlė Profesinio mokymo skyriaus vedėja Vilma Telišauskienė.
„Medžiotojų užeigoje“ lankytojus pasitiko komandos kapitonas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus pirmininkas Vytautas Kaminskas ir karininkas Aleksiejus Gaiževskis.
„Dalyvaujame ketvirtą kartą. Mūsų tikslas – parodyti, kas yra mūsų laukuose ir miškuose, tad dalinamės tuo, ką duoda gamta. Šiemet, kaip matote, mūsų komanda gausesnė – kvietėme kuo daugiau kolegų, kad geriau susipažintų vieni su kitais, pabendrautų. Į šventę pakvietėme partnerius kailiadirbius iš Šiaulių – tegul jonaviečiai pamato jų gaminius“, – kalbėjo V. Kaminskas.
Partnerių atstovas mielai aiškino apie bebro kailio privalumus, rodė pagamintas pirštines, liemenes, kailinius, kilimus ir net raktų pakabukus.
Tarp seniūnijų kiemelių savo gaminių parodą surengė ir ukrainietiškais barščiais vaišino aktyviosios ukrainietės Oksana ir Natalija.
Visą dieną veikė prekybinė mugė, kurios kioskeliai išsirikiavo tarp Nėries ir Kauno gatvių.
Pralaimėjusiųjų nebuvo
Pasak J. Marčiukaičio, iki šiol kiemeliams būdavo skiriamos tik trys prizinės vietos, tačiau, jo nuomone, kiti, gavę vienu balu mažiau, likdavo nepaskatinti. „Visos seniūnijos labai gerai pasiruošia, visų kiemeliai spalvingi ir verti apdovanojimų. Todėl šiemet pralaimėjusiųjų nebus, prizus įteiksime visiems, atsižvelgdami į atitinkamą specifiką. Manau, kad toks sprendimas nepaliks jokio nuoskaudų pėdsako nė vienam dalyviui“, – aiškino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
B. Gailienė, kviesdama į sceną kiemelių šeimininkus, padėkojo dalyviams už išradingumą, sąmojingumą, patrauklumą. „Kiemeliai tikrai nuostabūs. Dėkoju visiems, taip išmoningai ir spalvingai papuošusiems mūsų šventę. Tegul šis visas ruduo būna toks, kokia yra ir ši diena: šiltas, nuotaikingas, negailintis šypsenų, gausaus derliaus ir pilnas sveikatos“, – linkėjo vicemerė.
„Labiausiai norėčiau, kad būtumėte laimingi. Šiandien malonu matyti žemdirbių išaugintas gėrybes – tai jų triūso rezultatas. Malonu girdėti tiek daug muzikos ir gerų linkėjimų. Ir ateityje siekite, kurkite, auginkite. Svarbiausia – būkite laimingi“, – linkėjimus tęsė parlamentaras E. Sabutis.
Nuotaikingiausiu kiemeliu komisija pripažino Žeimių „vestuves“, už tradicijų puoselėjimą nominuota Šveicarijos seniūnija, originalumu nugalėjo „Žvejų kaimas“, puošnumu nepralenkiamos buvo Šilų krašto „Bičių dūzgės“, prizą už dosnumą pelnė Bukonių bendruomenė, užusaliečiai komisiją pavergė savo kūrybiškumu, o kulviškiai apdovanoti už pristatytų gėrybių gausą.
Politechnikos mokykla paskatinta už spalvingumą, mero pavaduotoja padėkojo už įstaigos kūrinį – paukštelį, simbolizavusį miesto gyvybingumą. O medžiotojų komandai paskirtas prizas už vaišingumą.
Nominacijos ūkininkams
„Metų ūkio“ nugalėtojais paskelbti Žeimių seniūnijos ūkininkai Ieva ir Justinas Buzai. Antros vietos laimėtojais tapo Giedrius ir Živilė Juškevičiai iš Bukonių krašto. Trečioji vieta atiteko Mindaugui Laurinavičiui (Šilų sen.).
„Jaunojo ūkininko“ nominacija nukeliavo į Naujasodžio kaime (Žeimių sen.) ūkininkaujančio Martyno Nenorto sodybą. „Martynas puoselėja gėlininkystės-daržininkystės ūkį, turi automatizuotą šiltnamį, kuriame gėles ir daržoves galima auginti įvairiais metų laikais. Ūkininkas labai daug investuoja į gamybą, yra ne tik darbštus, bet ir aktyvus visuomenininkas“, – charakterizavo J. Marčiukaitis.
M. Nenortą žemė paviliojo dar vaikystėje. „Ūkininko veiklą pradėjau nuo bičių, auginau bulves, česnakus, net avis laikiau. Pamažu ūkį ėmiau mažinti. Dabar apsistojau ties gėlininkyste. Būna akimirkų, kai pagalvoju, kad reikėtų mesti viską į šalį. Bet į miestą niekada negrįžčiau, man labai gera gyventi savo namuose kaime. Tiesiog aš darau tai, kas man patinka“, – kukliai prisistatė jaunuoju ūkininku nominuotas M. Nenortas.
Žemės ūkio skyriaus vedėjo teigimu, sunkiausia būna išrinkti gražiausią ūkininko sodybą. Šiemet šis titulas skirtas Mariaus ir Rasos Mockų namams (Žeimių sen.).
„Šis konkursas tęsiasi jau dešimt metų, anksčiau apdovanodavome trijų sodybų šeimininkus, dabar pasilikome tik vieną, nes ūkininkų nedaugėja. Ateityje galbūt tikslinga į varžytuves įtraukti ne tik ūkininkus, bet ir kitus rajono gyventojus. Pagalvosime apie tai“, – samprotavo J. Marčiukaitis.
Muzika, dainos ir šokiai
Aikštėje įrengtoje scenoje koncertavo Bukonių kultūros centro liaudiškos muzikos grupė „Žadupė“ (vad. Valerija Degutienė), Šveicarijos kapela „Varpena, vadovaujama Dalios Janionės, Išorų mišrus vokalinis ansamblis „Išorai“, kurį subūrė muzikos mylėtojas Zigmas Mažeika. Dainų vėrinį dovanojo Panoterių „Vosilkėlių“ dainininkės su vadove Leonora Veselkiene, Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Žavesys“ (vad. N. Kukarinienė), linijinių šokiais žavėjo grupė „Šėlsmas“, kuriai vadovauja R. Blažienė.
Muzikinę programą tęsė Laimos Dobrovolskienės vadovaujama kapela „Širvinta“ iš Upninkų, Jonavos kultūros centro tradicinės muzikos kapela „Kraitė“ (vad. Loreta Ratautienė), folkloro ansamblis „Laduta“ su vadovu Vitu Ilekiu, kiti meno mėgėjų kolektyvai.
O po melodingų ir uždegančių Radžio dainų, grojant jungtinei kapelai, jonaviečiai įsiliejo į akciją „Visa Lietuva šoka“.
„Tegul sukasi poros, kaip kadaise sukosi mūsų senoliai vidury kaimo aikštės. Šokime kartu, nes šokyje gyva tautos širdis, šokyje atsispindi mūsų džiaugsmas, vienybė ir stiprybė“, – ragino „Rudens kermošiaus“ vedėjos Danutė Jurgickienė ir L. Ratautienė, su derliaus palaima ir šypsena atsisveikindamos iki kitų metų rudens.
Irena BŪTĖNAITĖ
Autorės ir JKC nuotraukos.
Galerija iš K2: {gallery}9038{/gallery}
