Rugsėjo viduryje į muziejų vėl pasibeldė tautodailės dirbinių paroda. Ją apžiūrėti užtenka pusvalandžio, tačiau ketinantiems stabtelėti prie kiekvieno eksponato, pastebėti jo meninę vertę ir pasidžiaugti jonaviečių indėliu į krašto liaudies meną turbūt prireiktų net pusdienio.
Pirmiausia lankytoją pasitinka dvi moterys – viena Turizmo informacijos centro darbuotoja Jūratė Valeišienė, kita – Marijona Zabielaitė – Kosakovskienė, ta pati Jonavos įkūrėja. Tiesa, ši negali arčiau prieiti, plačiau nusišypsoti, nes žvelgia iš paveikslo, kurį nutapė dailininkas Leonidas Alekseiko. Dailininkas ir be laiko mašinos nusikraustė į pustrečio šimto metų praeitį, atkūrė didikės žvilgsnį, rankų padėtį, peruką, suknios linijas, gal tik truputį „nusižiūrėjo“ į ponios išblukusį portretą, saugomą Vavelio paveikslų lobyne, Krokuvoje. Tačiau pasikliaukime šį kartą istorike Jūrate ir įsižiūrėkime, ką tautodailininkai siūlo mūsų akims, širdžiai ir krašto kultūrai.
Antai Janinos Baltramavičiūtės – Listvinos angelų angeliukų, šventųjų medinis rojus, užusaliečio Tomo Jončo valstietiškų ūkio darbų, šienapjūtės vaizdeliai, rukliečio Antano Budrio raižyti mediniai kiaušiniai, Artūro Aleksos šaukštai ir tuoj tuoj, rodos, pragysiantys paukštukai. . Čia pat, rodos, protėvių delnais nušveisti Alberto Lukšos dubenėliai, Rasos Kulytės – Libienės, Ilonos Liktaravičienės, Živilės Laurinavičienės vytos ir pintos juostos, Vilmos Doveikienės miniatiūriniais ženklais išdekoruotos pirštinės, kojinės, Liepos Maciulevičienės paslaptis talpinančios dėžutės, Skirmantės Pilsudskienės jau švenčių laukiantys margučiai, Eglės Pečiūrienės riešus puošiančios ir šildančios riešinės, išmoningi Reginos Jegorovienės karpiniai, akimis sunkiai pagaunami, bet širdžiai mieli mūsų promočiučių pagalvių užvalkalų ornamentai, kurių autorės Kristina Adukaitė, Regina Adukienė ir Danutė Bulatovienė. Negalima nestabtelėti ir prie žaismingų ukrainietės Oksanos Mentkevič „Zodiako ženklų“, tuo tarpu Svetlana Alekseiko – Pogosian savo talentą išreiškia per meninį metalo kalinėjimą – jos eksponatuose „apsigyvena“ Rytų tautų šventieji, sakmių herojai. O štai ir kalvio Andriaus Šukučio į metalą iš mūsų mitologijos perkeltos saulutės, žalčiai, spinduliai, burtaženkliai. Rodos, perkelta iš pagonybės amžių…
Garbingą nišą ekspozicijoje užima žeimiečio Artūro Narkevičiaus darbai – koplytėlės. Tokios ir panašios dar prieš gerą pusšimtį metų puošė mūsų sodybas, senkaimius. Dabar Artūras nutarė atgaivinti primirštą drožybos žanrą, prikelti giliai prasmingas senolių tradicijas. Maža to, drožėjas ketina visiems priminti išnykusių kaimų pavadinimus, ten gyvenusių žmonių pavardes. Ekspozicijai jis pateikė keletą tokių darbų su Krypčių, Vasiluvos kaimų vardais, keletą koplytėlių jau į medžius ir įkėlė.
„Oi, ne visus menininkus sudėsite į vieną rašinėlį“ – pamojavo iš salės išeinantiems ponia Marijona Kosakovskienė. Ko gero, buvo teisi. Grožį kuria ne tik tie, kurie jį sugalvoja, bet ir parodo kitiems, eksponuoja.
Marius GLINSKAS
Autoriaus nuotr.
Galerija iš K2: {gallery}9029{/gallery}
