Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje neseniai pristatyta knyga „Jonavos baldai ir baldžiai“, atskleidžianti faktus apie baldų pramonės eigą nuo degtukų fabriko iki įmonės „Jonavos baldai“ bankroto. Leidinio rengėjai – Vytautas Venckūnas, Algimantas Ignatavičius ir Kęstutis Macionis knygą dedikuoja „Jonavos baldžiams, amatininkams, pirmos pramonės įmonės Jonavos mieste istorijai atminti“. Renginyje dalyvavo gausus būrys buvusio baldų kombinato darbuotojų ir vadovų.
Apie knygos sudarymą
Šio projekto sumanytojas ir iniciatorius V. Venckūnas, kreipdamasis į susirinkusiuosius, pripažino, kad knygos atsiradimas yra kiek pavėluotas, nes daug buvusių fabriko darbuotojų, tiesiogiai susijusių su įmonės „virtuve“ ir galėjusių pasidalyti prisiminimais, jau yra išėję į Anapilį.
„Net ir pradėję rinkti medžiagą leidiniui, netekome veteranų, kurie buvo mūsų pagalbininkai“, – sakė V. Venckūnas, dešimt metų ėjęs Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktoriaus pareigas.
Leidinį sudaro per 300 puslapių, jame spausdinama daug nuotraukų, primenančių to meto darbuotojus ir jų laisvalaikį, publikuojami įmonės išdėstymo planai, įvairios lentelės.
Pasak V. Venckūno, tai esanti „stalinė knyga“, kurią reikėtų prieš save pasidėti pusryčiaujant. „Jei kiekvieną rytą perskaitysite po vieną puslapį, nereikės nė metų – ir sužinosite „Jonavos baldų“ istoriją, prisiminsite kolegas, su kuriais dirbote, o nuotraukose atpažinsite save“, – kalbėjo jis.
Knygos rengimas pareikalavo labai daug laiko ir atidos. V. Venckūno žodžiais tariant, „būdavo dienų, kai norėjosi nuleisti rankas“. Tačiau noras prikelti ir parodyti Jonavą kaip baldžių miestą stimuliuodavo veikti ir eiti pirmyn, nepaisant iškylančių sunkumų. Pasak metraštininko (taip jonaviečiai vadina V. Venckūną), nepakako užrašyti buvusių baldžių prisiminimus ir įvykių liudijimus, reikėjo ieškoti įvairių dokumentų Kauno regioniniame valstybės archyve, Jonavos rajono savivaldybės archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, kitose įstaigose. Atskleisti XX amžiaus Jonavos pramonės, verslų bei amatininkų panoramą padėjo to meto periodiniai leidiniai, tokie kaip „Verslas“, „Amatininkas“, „Lietuvos žinios“.
XIX a. veikusi smulkioji baldų gamyba praėjusio šimtmečio pradžioje vietą užleido pirmajai pramonės įmonei, degtukų fabrikui „Uran“, kuriame dirbo apie 150 jonaviečių. „Dirbti degtukų fabrike buvo prestižas ir garbė, tačiau po karo prestižiniu darbu tapo baldų gamyba. Kviečiu jonaviečius perskaityti šią knygą, susijusią su daugelio mūsų krašto žmonių gyvenimu. Dėkoju visiems už susidomėjimą leidiniu ir dalyvavimą jo pristatyme“, – kalbėjo V. Venckūnas.
Žvilgsnis į miesto praeitį
Kitas knygos sudarymo autorius Kęstutis Macionis, kurio tėvai kadaise dirbo baldų įmonėje, prisipažino, kad jį sudomino V. Venckūno išsakyta leidinio vizija. Pasak politiko, tikslieji mokslai jam visą laiką buvo pirmoje vietoje, humanitariniai dalykai ne itin viliojo. Tačiau baigęs vidurinę, jis savyje jautė istorijos alkį. „Knyga apie baldžių miestą ir baldininkus man pasirodė daug nežinomųjų atskleidžiančiu leidiniu, atsirado galimybė įsigilinti į praeitį, paanalizuoti, nuo ko viskas prasidėjo. Juk būkime atviri – anaiptol ne kiekvienas žino, kuo garsėjo miestas praeityje. Todėl man labai malonu dalyvauti mūsų miesto istorijos šaknų pažinime“, – kreipėsi K. Macionis, pridurdamas, kad knygoje yra nemažai epizodų apie amatininkus, kurių daugumą, šalia batsiuvių ar siuvėjų, sudarė baldžiai.
Anot verslininko, simboliška, jog naujasis leidinys pristatomas, minint Jonavos 275-ąją sukaktį. Bet, jo nuomone, gerai, kad pagerbiame ir vertiname tai, ką šiandien turime, ką dabar veikiame. Bet reikėtų tarti žodį ir apie tai, kaip gyveno Jonava, ką veikė žmonės ir iki mūsų dienų. Jis pastebėjo, kad Jonava savo baldais garsėjo nuo Varšuvos iki Maskvos. Jonavietis atkreipė dėmesį, kad 1912 m. pradėjusio veikti degtukų fabriko „Uran“ vienas pastatas su skliautų architektūra, to laikmečio mūro elementais išliko iki šiandien.
„Džiaugiuosi, kad į knygos „Jonavos baldai ir baldžiai“ sudarymą bus įdėtas ir mano indėlis. Tai garbė man“, – pasisakymą baigė K. Macionis.
Trumpą žodį tarė ir A. Ignatavičius, buvęs baldų kombinato darbuotojas. Pasak jo, buvo kilusi idėja įkurti baldžių muziejų, kuriame atsispindėtų visa šios šakos vystymosi istorija. Tačiau tam reikėjo didelių investicijų. „Todėl ėmėmės knygos leidimo. Intensyviai dirbdami pustrečių metų, perskaitę visą praeito amžiaus spaudą, kur minimas Jonavos miestas ir ši įmonė, šiandien turime neblogą rezultatą. Ačiū kiekvienam, kas dalijosi prisiminimais, kas albumuose surado nuotraukų, kas palaikė mūsų idėją“, – mintijo A. Ignatavičius.
Unikalus reiškinys
Aktyvių jonaviečių darbu, kurio rezultatas turi didelę išliekamąją vertę, pasidžiaugė dr. Aistė Dičkalnytė, kelis dešimtmečius besidominti baldininkyste Lietuvoje. „Man malonu dalyvauti knygos pristatyme. Šis leidinys – tai tarsi naujas istorinis kūrinys, atskleidžiantis baldų pramonės evoliuciją Jonavoje“, – sakė viešnia, apsigynusi disertacinį darbą tema „Baldininkystė Lietuvoje 1918–1940 m: unikalaus ir pramoninio dizaino sąveika“.
Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Dalia Plaktonienė leidinio pristatymą pavadino „ypatinga diena“. „Tai unikalus reiškinys, kai trys vyrai pristato knygą apie fabriką, kurio nebėra. Tačiau šiame leidinyje atgimsta tos įmonės kūrybiškumas, veikla, darbas ir jame dirbę žmonės. Ši knyga suras kelią ir pas tuos, kurie kūrė ir gamino baldus, ir pas tuos, kurie gilinasi į mūsų krašto praeitį. Knyga bus mūsų kultūros paveldo pasididžiavimas. Dėkui visiems trims autoriams už dėmesį ir meilę istorijai ir Jonavos miestui“, – dėkojo D. Plaktonienė.
Prisiminimų akimirkos
Sueigos metu prisiminimais apie Jonavos baldų fabriką pasidalijo daug buvusių darbuotojų. Visą gyvenimą baldų pramonei paskyręs Evaldas Makutėnas, 1961 m. grįžęs iš tremties, įsidarbino baldų kombinate, kuri tapo jo vienintele darboviete, veikusia iki 1998 m. Eidamas vadovaujančias pareigas, jis tapo liudytoju visų pokyčių, kuriuos patyrė baldų įmonė. Anot jo, per tą laiką pasikeitė daug vadovų, pasitaikė ir tokių, kurie neišmanė baldų srities. Daug gerų žodžių buvęs vyr. technologas (kaip ir kiti kalbėjusieji) skyrė buvusiam kombinato direktoriui Česlovui Davidoniui.
„Atėjo energingas, išmanantis reikalus žmogus ir pradėjo daryti perversmą: statė cechus, pakilo gamybiniai pajėgumai ir pasiekimai. Jam vadovaujant, visas psichologinis klimatas pasikeitė. Bet po keliolikos metų direktoriui išėjus, kombinate atmosfera pasikeitė į prastąją pusę, buvo sudaryta bendra UAB su vokiečiais, vežami seni įrenginiai, reikalaujantys remonto, iš Vokietijos firmos, išaugo skolos, ir 1998-aisiais įmonė bankrutavo“, – prisiminė E. Makutėnas.
„Ačiū, kad ši knyga yra. Kai ateinu pabūti kartu, prisimenu pradžią – 1972 m. sausio mėnesį įžengiau į baldų kombinatą. Žiūriu į jus, neatsimenu pavardžių, bet visi likote mano širdyje“, – jaudindamasis kalbėjo buvęs ilgametis „Jonavos baldų“ direktorius Č. Davidonis.
Kartu su vyru baldų kombinate dirbusi Nijolė Miciukevičienė prisipažino, kad atsidūrusi bendruomenėje, kur yra daug pažįstamų veidų, ji jaučiasi tarsi gražioje šeimoje. „Stebiuosi knygą sudariusiais vyrais – jų kantrybe, ir užsidegimu. Prisimenu bendradarbius ir kolegas – visi buvome reikalingi: ir mechanikai, ir technologai, ir gamybininkai. Visi norėjome, kad įmonė klestėtų. Didžiausias sėkmės nuopelnas skiriamas Česlovui Davidoniui, kuris sakydavo: „Tik tas, kas dirba, pasieks gerų rezultatų ir aukštai kops“. Ačiū už leidinį, už suėjimą, už susitikimą“, – kalbėjo N. Miciukevičienė.
Kalbėtojų gretose – nemažai buvusių baldžių. Knygos autoriai jiems padovanojo po leidinį – kaip istoriją tų metų, kurie prabėgo „Jonavos baldų“ kombinate.
Pasigedo pradžios akcento
V. Venckūnas teigė pasigendąs Jonavoje žymens, akcentuojančio baldų pramonę mūsų krašte.
„Tikiuosi, kad Krašto muziejus suras nišą, kur garbingoje vietoje bus įamžintas baldžių miestas, nes tai yra Jonavos pramonės pradžia. Buvo metas, kai kombinate dirbo 1250 žmonių, tai buvo stambiausia įmonė visame rajone. 1987 metais pasiektas didžiausias pelningumas ir didžiausia apyvarta, buvo įvardytas geriausiu fabriku visoje Tarybų Sąjungoje. Atėjus nepriklausomybei, fabrikas staiga užgęsta. Kodėl? Nagrinėjant to laikmečio situaciją kombinate, randi atsakymą: nebeliko atsidavusių fabrikui žmonių – jie arba pasitraukė, arba buvo nustumti į šalį. Atėjo kiti, kuriems rūpėjo tik pinigai. Tai kombinato žlugdymas. Bet pastatai liko. Ir dabar ten veikia dvi įmonės – UAB „Baldai Jums“ ir „Jonavos eksportas“. Pokario baldų pramonė prasidėjo nuo taburetės, stalo, kėdės, nuo to, ką dabar gamina „Baldai Jums“. Tikėkimės, kad kada nors Jonavoje atsiras ir muziejus, ir ženklas, kad esame baldžių miestas. Graži pradžia turi būti įamžinta“, – išsakė viltį rajono istorijos ir kultūros puoselėtojas V. Venckūnas.
Renginį pagyvino grupė dainininkių, atstovavusių moterų chorui „Guoba“, kuris 1974-aisiais susibūrė „Jonavos baldų“ kombinate.
Irena BŪTĖNAITĖ
Galerija iš K2: {gallery}9027{/gallery}
