Prieš aštuoniolika metų surengta pirmoji šventė „Rudens mozaika“, kurią inicijavo Šveicarijos bendruomenė, seniūnija ir vietos kultūros centras, kopia į dvidešimtmečio sukaktį. Šių metų renginys, šurmuliavęs rugsėjo 13-ąją, virto įdomia ir margaspalve mozaika, kurioje nestigo išradingumo – skambėjo muzika, sukosi šokėjai, veikė rankdarbių ir skanėstų kioskeliai, keramikos ir visokiausių grožybių edukacijos, akies ir rankos taiklumo reikalaujantys žaidimai, komandos varžėsi cepelinų virimo čempionate ir t. t. Tądien Šveicarijos gyvenvietė tapo bendrystės ir gėrio oaze, kurioje neliko vietos liūdesiui ir ginčams, rūškaniems veidams ar piktiems žvilgsniams. Anot šventės vedėjos, Šveicarijos KC renginių organizatorės Danutės Jurgickienės, „visi – vietos gyventojai ir atvykusieji iš kaimyninių rajonų – susipynė į vieną bendrą paveikslą drauge švęsti ir džiaugtis.“
Šventės atidarymo akimirkos
Šventės pradžią paskelbė Šveicarijos bendruomenės pirmininkė Goda Urbonienė ir seniūnas Raimundas Ūselis, kuriam pirmą kartą teko būti ne žiūrovu, bet ir vienu iš renginio organizatorių. Pradėdami aštuonioliktą „Rudens mozaiką“, jie pasidžiaugė gausiu žmonių būriu. Pasak G. Urbonienės, šis renginys – „tai proga pasidžiaugti atsinaujinančia Šveicarija, pabendrauti, pasidalyti rūpesčiais, kurių pridarė pavasario šalnos ir vasaros liūtys“.
„Linkime gerų emocijų, mėgaujantis muzika ir susitikimu su pažįstamais bei draugais. Tikime, kad laikas, praleistas kartu, paliks malonių prisiminimų“, – linkėjo bendruomenės pirmininkė.
Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius pastebėjo, kad kasmet atvykdamas į tradicinį Šveicarijos renginį atranda kažką nauja. „Šiemet itin daug naujovių. Turite naują seniūną, naują progimnazijos direktorę, prie tvenkinio įgyvendintas Dalyvaujamojo biudžeto projektas. Tradiciją pagerbė daug baikerių – tai seniūno Raimundo iniciatyva. Šventė liudija, kad bendruomenė yra vieninga ir susitelkusi. Visiems reikia pramogų. Dėkoju bendruomenės pirmininkei ir seniūnui už gražias iniciatyvas, teigiamas įžvalgas, už veiklą, teikiančią malonių akimirkų visiems šio nuostabaus kampelio gyventojams. Sėkmingų darbų ir ateityje“, – linkėjo meras M. Sinkevičius.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Rimantas Sinkevičius prisipažino, kad nėra praleidęs nė vienos „Rudens mozaikos“, o šventėje vykstančias cepelinų varžytuves pavadino „tarptautinėmis“. „O kaip kitaip jas įvardysi, jei komandose dalyvauja žmonių iš Londono, Šveicarijos, Paryžiaus, Venecijos. Tad kviečiu nepraleisti progos ir prisivalgyti tarptautinių cepelinų! – šmaikštavo parlamentaras. – O kad šventės tęstųsi ir kitais, ir dar kitais metais, priklauso nuo bendruomenės bendravimo su vykdomąja valdžia. Šiandien matau šventėje dalyvaujančius ir merą, ir vicemerę Birutę Gailienę, ir kitų seniūnijų vadovus, vadinasi, draugaujate ir palaikote draugiškus ir gerus ryšius. Tegul ir ateityje lydi atvirumas, draugiškumas ir geranoriškas pasitaikančių problemų sprendimas.“
Šventės organizatorius ir dalyvius sveikino kitų seniūnijų vadovai: Užusalių seniūnas Rolandas Skuja, kuriam laikinai kurį laiką teko rūpintis Šveicarijos reikalais, Šilų seniūnas Valeras Mikalauskas, Upninkų kraštui vadovaujanti Lolita Nekrošienė.
Cepelinų virimo čempionatas
Prieš keliolika metų įsitvirtinus „Rudens mozaikos“ tradicijai, susirinkusiuosius į šventę organizatoriai vaišindavo garuojančia bendruomenės pirmininko Juozo Jokimo žuviene. Laikui bėgant, skanią sriubą, pagardintą žalumynais, spirgučiais ir kitais skanėstais, pakeitė cepelinai. Pasikeitė ir bendruomenės vadovai. Tad jau ketvirtą kartą šventės metu organizuojamas cepelinų virimo čempionatas.
Šiemet varžytuvėse dalyvavo Naujasodžio kaimo (Žeimių sen.) bendruomenės „Sūkurys“, vadovaujamos Martyno Nenorto, virėjai. Kulinariniais sugebėjimais nutarė pasidalyti užusaliečiai su vadove Laurita Puškova. Į konkursą įsiliejo ir kaimynai iš Kėdainių rajono Nociūnų kaimo bendruomenės (pirmininkė Birutė Cukanova). Kėdainietės ne tik virė cepelinus, bet ir pristatė „Nociūnų muilinyčioje“ rankomis pagamintą natūralų muilą.
Šių metų čempionato rezultatus vertino ne komisija, bet cepelinų skanautojai, pildydami lapelius, atitinkančius komandos apdaro spalvą.
Daugiausiai balsų surinko Užusalių kulinarai, kuriems ir buvo įteiktas didžiausias piniginis prizas – 200 eurų. Antrąją vietą užėmė Nociūnų bendruomenės virėjų komanda, apdovanota 150 eurų. Martyno cepelinams atiteko 100 eurų paskatinimas. Pasak G. Urbonienės, pralaimėtojų nebuvo – visi kulinarai pasirodė labai gerai.
„Lietuviai sako, kad bulvė yra karalienė, o cepelinas – jos vainikas. Tad visų komandų kulinarai parodė, kad moka „pinti“ skanius bulvinius vainikus. Dėkojame dalyvavusiems, tikėdamiesi čempionate susitikti ir kitais metais“, – dėkojo šventės vedėja D. Jurgickienė.
Pagerbti krašto šviesuoliai
Šventės metu pagerbta daug gyventojų, kurių dėka garsinamas Šveicarijos vardas. Naujoji Šveicarijos progimnazijos direktorė Audronė Kuliešienė apdovanota už pasiryžimą ugdyti ir lavinti vietos jaunąją kartą, Vaikų dienos centro „Laimės kampelis“ vadovė Aušra Gudonavičienė įvertinta už nuoširdžias ir prasmingas pastangas socializuoti jaunuosius Šveicarijos gyventojus ir aktyvią veiklą bendruomenėje.
Apdovanojimai įteikti Arlandui Juodeškai, Kauno plaukimo federacijos vadovui, organizuojančiam tarptautines Joninių plaukimo varžybas Šveicarijos tvenkinyje, Jolitai Urbšei, pateikiančiai naujų idėjų, puoselėjant Šveicarijos aplinką, Aidui Žiemiui, aktyviai įsiliejusiam į bendruomenę, Vaidotui Butvilui už operatyvią ir profesionalią pagalbą ekstremalių situacijų metu. Padėkota šventės rėmėjams, pasidžiaugta įstaigomis, kuriančiomis Šveicarijos krašto gyvenimo gerovę.
Dėmesys liaudies dainai
2025-ieji paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais. Šventės metu priminta, kad šiemet sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo – 1825 m yra laikomi lietuvių folkloristikos pradžia, o Liudviko Rėzos išleistas dainų rinkinys papildytas moksline studija „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“ tapo paskata rastis naujiems mūsų tautos dainų rinkiniams.
„Lietuvių liaudies dainos itin svarbios lietuvio savimonei, todėl per porą šimtmečių Lietuva įgavo dainų krašto įvaizdį, o dainuojamoji revoliucija padėjo Lietuvai susigrąžinti nepriklausomybę“, – atidarydama „Dainų metų skrynią“, priminė D. Jurgickienė.
Į sceną kilo Jeronimo Ralio gimnazijos jaunimo folkloro ansamblio „Dobilia“ dainininkai, vadovaujami Ingos Petrikonienės, juos keitė Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Žavesys“, kuriam vadovauja Neringa Kukarinienė. O dainų programą vainikavo to paties skyriaus linijinių šokių grupė „Šėlsmas“ su Rita Blažiene. Koncertavo solistė Laisva ir grupė „Bernužėliai“.
O kai danguje sužibo žvaigždės, Šveicarijos dangų apšvietė spalvingi fejerverkai.
Pasak organizatorių, kyla minčių apie „Rudens mozaikos“, pakeitusios „Barborlaukio godų“ laikmetį, pabaigą ir naujos tradicijos pradžią. Žinomas ir įprastas rudens šventės formatas kasmet papildomas naujais akcentais, o giliai įsišaknijusi Šveicarijos tradicija greit minės dvidešimties metų sukaktį, kurios laukia visa bendruomenė.
„Gaila atsisakyti to, kas teikia džiaugsmą, telkia vienybę ir bendrystę. Manau, ir kitais metais susitiksime „Rudens mozaikos“ renginyje“, – mintimis pasidalijo G. Urbonienė.
Tik spėk suktis
Kiekvienais metais šis renginys organizuojamas pagrindinėje aikštėje, kurioje į žemę įaugę dideli akmenys liudija apie seniūnijos žinioje esančius gyvuojančius ar jau ištuštėjusius kaimus.
Rugsėjo 13-ąją gatvę nuklojo amatininkai su savo dirbiniais, gaminiais, kitais skanumynais. Savo programą parodė dešimtys Jonavos baikerių, kuriuos į klubą prieš keliolika metų subūrė šiandien seniūnijai vadovaujantis R. Ūselis. Jis ir dabar yra baikerių bendruomenės prezidentas. Blizgantys motociklai viliojo susirinkusiuosius prieiti, bent žvilgsniu paglostyti žvilgančius gražuolius, o vaikai ropštėsi ant jų, stengdamiesi pasėdėti ir pajusti motociklininko dvasią.
Ne mažiau dėmesio reikalavo į aikštę atriedėjęs Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis ir ugniagesiai, aiškinantys apie šio giganto paskirtį ir jo įrangą.
Šiemet į šventę įsiliejo Visuomenės sveikatos biuro komanda, kurios palapinėje medicinos prietaisais buvo galima pasitikrinti ir sužinoti daug organizmui svarbių rodiklių. Lietuvos šaulių sąjungos Jonavos skyriaus atstovai demonstravo ginkluotę, leido „pašaudyti“, aiškino, kaip veikia vienas ar kitas ginklas, kuo užsiima šauliai ir t. t.
Mažųjų šveicarų netrūko prie Oksanos Eitminavičienės „Deko Resto“ kampelio, kur mažieji lipdė ar įniko į keramikos paslaptis.
Nėriniais, piešiniais, mezginiais ir kitokiais rankdarbiais, kuriuos sukūrė prieglobstį Jonavoje radę nuo karo Ukrainoje pasitraukę vaikai, į savo kampelį kvietė ukrainietės Oksana ir Natalija, dirbančios Jonavos socialinių paslaugų centre.
Didelė aikštės dalis, skirta įvairiems žaidimams, neištuštėjo net ir tada, kai prasidėjo koncertinė programa.
Visko buvo, visko pakako – tik spėk suktis. Patys šveicarai stebėjosi – šitiek žmonių niekada dar nebuvo. Tos dienos šventę įprasmino tradicinė bendra susirinkusiųjų nuotrauka, kurią įamžino profesionalus fotografas Vytautas Kalpokas.
Irena BŪTĖNAITĖ
Galerija iš K2: {gallery}9017{/gallery}
