Filė šlaistėsi po Janinos Ščiulgienės namą lyg pamišusi, bandydama pro apsaugos darbuotojus išsprukti į gatvę, arba prisigerdavo migdomųjų ir miegodavo. Režisierius susirūpinęs net kelis kartus vežė ją į Edgaro M. psichoterapijos kabinetą. Hipnozės seansai kažkiek padėjo, atsirado noras skaityti scenarijų ir ji ėmė ruoštis antrosios dalies filmavimui. Moteris stropiai vykdė režisieriaus keliamus reikalavimus: ruošė valgį, tvarkė kambarius, skalbė drabužius, prižiūrėjo aplinką, tai yra sodino ir ravėjo gėlynus, šienavo žolę apie namą.

Filė manė, kad scenarijaus pirmąją dalį praleido, nes buvo atliekama plastinė veido operacija, vėliau ilgai truko reabilitacija. Vis dėlto tikrovėje buvo ne taip. Ji jau dalyvavo filmavime nuo tos minutės, kai įžengė į aktorių atrankos salę, tik to nežinojo. Kai režisierius padavė Filei antrąją scenarijaus dalį, tik tada skaitydama ji suprato, kas yra aktorė Nr. 1.

„Name, kuriame gyvena aktorė Nr. 1, atsiranda dar viena aktorė Nr. 2. Ji žavios išvaizdos, turi išskirtinį talentą ir nuostabų balsą. Iš pažiūros yra neagresyvi, bet karingos prigimties. Aprangos kodas – kostiumėlis, panašus į valstybės įstaigų ar biurų darbuotojų. Figūra – merginos, kuri gyva tik oru. Pirminė aplinka ir darbas – didelis prekybos centras. Aktorė Nr. 2 yra pardavėja, prekiaujanti elektroninėmis cigaretėmis ir jų priedais. Gyvena su kvaišalus platinančia kompanija apleistame dviejų aukštų pastate Vilniaus priemiestyje. Namas negyvenamas, griūvantis, stogas įlinkęs. Senieji gyventojai arba išmirė, arba išsikėlė gyventi kitur. Šis nekilnojamasis turtas, kažkieno pirktas kaip investicija, taip ir liko neparduotas. O po kelių dešimčių metų pavirto skurdžių ir narkomanų irštva. Aktorė Nr. 2 nori atsiskirti nuo kompanijos ir išsikraustyti į kitą miestą. Ji intensyviai ieško naujo darbo ir gyvenamojo ploto, parašo prašymą išeiti iš darbo, nesusiradusi naujojo.

Paskutinę merginos darbo dieną į elektroninių cigarečių pardavimo vietą ateina vaikinas su dviem popieriniais latės puodeliais. Aktorė Nr. 2 jį pažįsta kaip nuolatinį klientą, perkantį draudžiamus priedus. Gerdami kavą jie atvirauja. Pardavėja nuogąstauja dėl savo dabartinių gyvenimo sąlygų. Vaikinukas užsimena, kad dirba kenkėjų naikinimo tarnyboje ir visai neseniai apleistame name atliko cheminę žiurkių kontrolę (nuodais). Išsitraukęs telefoną ima rodyti pardavėjai kambarių, virtuvės, vonios ir tualeto nuotraukas. Ji užsirašo ant lapelio adresą ir įsikiša jį į švarkelio kišenę. Vaikinui išėjus aktorė Nr. 2 pasijunta blogai. Didžiulio prekybos centro tualete ją randa nualpusią ir išveža į artimiausios ligoninės priėmimą. Jaunas gydytojas diagnozuoja ūminę žarnyno infekciją. Pacientei suteikiama pirminė pagalba ir ji išrašoma toliau gydytis namie. Prie išėjimo durų ji vėl nualpsta... Pribėgę du vyrai, vilkintys medikų drabužiais, aktorę Nr. 2 pakelia ir pasodina į neįgaliojo vežimėlį. Laukiamajame nustebusiems žmonėms paaiškinę, kad moterį išveža į kitą ligoninę, įkelia vežimėlį į greitosios pagalbos automobilį.

Tas pats automobilis įvažiuoja pro vartus ir sustoja prie Janinos Ščiulgienės namo. Jį pasitinka aktorė Nr. 1.

Moteris slaugo aktorę Nr. 2: girdo vaistus, maitina, prausia, veda į lauką pasivaikščioti.“

*

Prasidėjo filmavimas. Vaizdas, kurį Filė pamatė, dusino ją iš vidaus, smaugė gerklę ir galutinai užgesino bet kokį norą gyventi. Savo būseną ji slėpė, bet nesiliaujantis vidinis skausmas ir ašaros daužė jos asmenybę į šipulius. Kiekvieną rytą prieš kameras ji kėlėsi prižiūrėti aktorės Nr. 2 pagal paprasčiausią scenarijų, tam nereikėjo jokio talento... Ir baisi tiesa buvo ta, kad ji, kaip ir aktorė Nr. 2, taip pat gijo po plastinės veido operacijos.

Filė suprato, kad merginai bus didžiulė trauma, jos neįmanoma įveikti jokiais vaistais ar hipnozės seansais. Realybė suduos jai žiaurų smūgį tą pačią minutę, kai tik atsistos prieš veidrodį ir visos kameros filmuos jos būseną. Režisierius pasakė, kad pagrindinė Filės užduotis – moraliai paruošti aktorę Nr. 2 tai scenai.

– Kaip jai pasakyti, kas atsitiko? Kaip palengvinti jos išgąstį ir psichologinį sukrėtimą? Kaip išmokyti ją susigyventi su nauju veidu? – stovėdama prieš veidrodį Filė kalbėjosi su savimi. Ją kamavo ta pati trauma ir vidinės abejonės dėl ateities. Juo labiau kad ji pati nepajėgė kontroliuoti savo emocijų, vis dažniau kildavo noras nusižudyti ir sukosi mintis apie lagaminą...

Svajūnui šis realybės šou buvo svarbiausias jo gyvenime. Režisieriaus nuojauta kuždėjo, kad žiūrovai, pamatę siurrealistinius įrašus, praras ramybę visam gyvenimui ir taps jo sekėjais iki grabo lentos. Ir ankstesni Svajūno darbai pasižymi fantastiškais, iracionaliais vaizdais ir siužetais. Jo spektakliai ar filmai dažnai pažeisdavo logikos dėsnius ir realybės suvokimą. Šis darbas taps žinomas, nepakartojamas ir nepamirštamas. Faktas parodys, kad jis yra siurrealistinis režisierius, siekiantis perteikti žmogaus pasąmonės turinį ir emocijas.

Dėl garbės ir žinomumo Svajūnas rizikavo atsidurti teisme, jei teisėsauga suuostų apie baisius, neleistinus ir žmogiškumui nusižengiančius darbus. Filmavimai būtų nutraukti, karjera baigta... Tad režisierius buvo lyg apsėstas, o komandos nariai išprotėję. Jie besąlygiškai pakluso keliamiems griežtiems reikalavimams. Plastikos chirurgė ir filmavimo grupė siekė bet kokia kaina įgyvendinti Svajūno keliamus tikslus. Aktoriai, operatoriai, montuotojai, dizaineriai, garso ir šviesų specialistai neturėjo kur trauktis, juos saistė sutartys, pinigai, baimė netekti darbo ir galimas režisieriaus kerštas.

Koks tolesnis aktorės Nr. 1 likimas? O aktorės Nr. 2? Atsakymų niekas neturėjo, bet pasitikėjo Svajūnu, kad atėjus reikiamam momentui jis tikrai kažką sugalvos... Todėl Janinos Ščiulgienės namas buvo ištisą parą akylai saugomas ir už tai atsakė Matas.

*

Vos išlipęs iš lėktuvo Vilniaus oro uoste Svajūnas paskambino savo draugui Matui. Jie senokai nesimatė, todėl nutarė susitikti vakare „Stikliuose“ ir pasikalbėti.

– Kaip tau sekasi, Matai? Ar užmovei Menei aukso žiedelį? Ką veiki šiuo metu? Turiu tau stulbinamą pasiūlymą! – neužsičiaupdamas kalbėjo Svajūnas.

– Matau, tau sekasi gerai, o man prastai.

– Tam ir yra draugai, pasakok.

– Su Mene išsiskyrėme per kovidą. Jos tėvams esu per prastas, matyt, ir jai. Apmokiau savo kolektyvą dirbti, o vyrai išsilakstė kas kur. Likome tik dviese: aš ir dar vienas vaikinas naujokas. Turėjau mėnesines pajamas už tą patį objektą iš trijų skirtingų užsakovų. Pirmas buvo psichologas, antras nekilnojamojo turto brokeris, kuris sekė savo žmoną, o trečias – advokatų kontora. Tame name įrengiau kameras ir įdiegiau stebėjimo programą kiekvienam užsakovui atskirai. Po pusės metų visi vienu metu nutraukė sutartis. Gavau iš advokatų kontoros vadovo laišką, paskui iš brokerio, o paskutinis informavo psichologas. Vis ruošiuosi nuvykti išmontuoti kamerų, bet rankos nekyla. Matai, imtis šio darbo man pasiūlė Menė, ji dirba toje pačioje advokatų kontoroje. O kaip tavo reikalai su parodijuotoja? Mačiau Airą su tuo mano užsakovu, na, psichologu, Kaune už rankų susikabinę ėjo Laisvės alėja.

– Pasakok, pasakok. Pirmiausia apie advokatę, paskui apie namą, kuriame įrengtos tavo kameros. Iki smulkmenų noriu žinoti viską apie Airą. Ji buvo pas mane į Ameriką atskridusi. Aš ją palikau, pažeminau ir įžeidžiau, maniau, atšoks nuo manęs, bet kur tau, ji pasirodė Naujajame Džersyje netinkamu laiku.

– O kodėl grįžai į Vilnių? Kokį pasiūlymą man turi?

– Mano pagrindinę aktorę Kim deportavo iš JAV už neleistinus darbelius... Pakviečiau ją skristi su manimi ir tęsti pradėtus darbus čia, Lietuvoje.

Jie ilgai sėdėjo „Stiklių“ restorane ir gėrė. Kalbos buvo daug, pratęsimas persikėlė į Mato butą.

*

Kim – tailandietė. Kai po galingo skandalo jauną gydytoją atleido iš prestižinės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Naujajame Džersyje, vienintelis darbas, kurį jai pavyko rasti, – gydytojos vieta realybės šou filmavimo grupėje, ir jį pasiūlė paslaptingas režisierius lietuvis. Šioje studijoje buvo kalbama jai nesuprantama kalba, bet klestėjo tikėjimas grožio kultu ir magija, o filmavimo grupė ją pasitiko išskėstomis rankomis. Tik pats režisierius buvo atšiaurus. Kim greitai sužinojo, kad bus pagrindinė aktorė – plastikos chirurgė, nes jos pirmtakė mirė paslaptingomis aplinkybėmis. Surašyta sutartis, prasidėjo filmavimai. Ir tada jai iš baimės ėmė stingti širdis...

„Buvo atskridusi režisieriaus mergina, o gal žmona. Tokia miela ir graži. Aš ją įleidau į studiją. To pasekmė – skrendantis kavos puodelis tiesiai į mane, gerai, kad spėjau pasitraukti už balkono durų. Ten susirangiau pačiame kamputyje. Penkias minutes jis ėdė ją. Ant dulkinų grindų išraudojau visą susikaupusią savo gyvenimo nuoskaudą. Filmavimo grupė ir toliau dirbo savo darbą non stop režimu. Nėra kur pasislėpti... Režisierius stipriai suėmė gležnus viešnios pečius, ėmė purtyti ir kaip pasiutęs žvėris staugė nesuprantama kalba, įterpdamas rusiškus keiksmažodžius. Atrodė, kad moteris tuoj neteks sąmonės, baimės ir skausmo išraiška kaustė jos veidą. Aš pašokau ir bėgau durų link, pro kurias ją įleidau. Atidariau jas ir tą pačią minutę suvokiau, kad ką tik pro jas kažkas pabėgo. Nukapsėjo paskutinės mano ašaros. Svajūnas šaukė: „Kim, ateik čia!“

*

Išėję iš notarų biuro trys vyrai ir moteris įsėdo į Svajūno automobilį: Kim, Edgaras M. ir Laimonas Vėbertas. Psichologas buvo visai palūžęs, nes dingo jo mylima moteris, tarsi prasmego skradžiai žemę. Jo verslas sustojo, kabinetas Vilniaus mieste tuščias, ligoninės statybos, psichologinio centro įrengimas ir slaugos namų pastato stogo dengimo darbai miesto centre įstrigo. Pritrūko didelės dalies investicijų. Teko atsisakyti savo užmojų ir nebaigtus statyti pastatus parduoti. Naująja Edgaro M. bendraturte tapo užsienietė plastikos chirurgė Kim. Svajūnas įjungė automobilyje radiją. Radijo stotis „Lietus“ skelbė savaitės dainų penketuką. Visi važiavo tylėdami ir klausėsi muzikos.

Uou... Šaltos naktys be tavęs, mano šaltos naktys be tavęs, be tavęs.

Parašyk man tik, kada ir kur? Kad ir kaip toli nuo manęs esi,

Atsidursiu ten beprotišku greičiu, kad galėčiau dar su tavim pabūt...

Kim matė, kad šalia sėdintį Laimoną Vėbertą labai veikė šios dainos žodžiai. Ji išsitraukė savo telefoną su vertimo programėle. Ekrane pasirodė tekstas anglų kalba. Kim išjungė telefoną. Vėl pasikartojus priedainiui Laimono Vėberto skruostu nuriedėjo ašara. Kim tyliai prisislinko prie vyro, paėmė jo ranką ir prisiglaudė. Laimonas Vėbertas pabučiavo jos plaukus, glostė ranką. Kai trečią kartą pasikartojo dainos priedainis, Svajūnas nepatikėjo savo akimis, ką pamatė ant automobilio galinės sėdynės, – Kim irgi verkė.

Psichologas Edgaras M. žiūrėjo tik į kelią. Jį taip pat žeidė ši daina...

Pirmiausia Svajūnas parvežė namo Laimoną Vėbertą. Su juo netikėtai išlipo ir Kim. „Aš jį palydėsiu.“ Edgaras M. išlipo netaręs nė žodžio.

*

Svajūnas ilgai negalėjo suprasti savo bendrakeleivių reakcijos į dainą, bet kai išgirdo ją grojant kitą ir dar kitą dieną, sukluso. Pasirodo, ši daina paveikė ir jį.

Kas labiau atveria širdį – žodžiai ar melodija? Ir kas labiau sužeidžia jausmus – išdavystė ar liga? Kas nužudo meilę – savęs suvokimas kitaip ar pasidavimas manipuliacijai?

Eitvydė Pranevičienė