Liepos pabaigoje prapliupusi ir be pertraukos kelias paras trukusi liūtis pakenkė ne tik javapjūtei, bet ir žemdirbių sklypuose bei laukuose auginamoms daržovėms. Daugelis sodiečių teigia, kad svogūnai, bulvės, kopūstai, morkos, mirkę vandenyje, prarado kokybę, todėl, derlių nuėmus, teks greit suvartoti, nes vargu ar pavyks sveikas išsaugoti sandėliuose. Dėl vandens pertekliaus ir susidariusios grėsmingos situacijos Akmenės, Anykščių, Kaišiadorių, Kėdainių, Rokiškio ir Šilutės rajonuose paskelbta ekstremali padėtis.
Jonavos krašto lietaus debesys taip pat neaplenkė. Šios vasaros patirtimi paprašėme pasidalyti kelis žemdirbių atstovus.
Apie kritulių kiekį
Liepos pabaigoje stichinis lietus apsėmė žmonių kiemus, užpylė rūsius, šiltnamius, o daržovių augimo vietas pavertė tvenkiniais. Šeimininkai sunerimo, kad dalis derliaus tikriausiai supus žemėje arba susirgs ligomis.
Nors lietus neaplenkė nė vieno mūsų rajono kampelio, bet daugiausiai prilijo šiaurinėje ir vakarinėje rajono dalyse. Tad stichinio lietaus gausą patyrė Žeimių, Kulvos, Kalnėnų, kiti mūsų krašto kampeliai. Hidrometeorologinės stotelės, įrengtos tam tikrose vietose, užfiksavo nevienodą kritulių kiekį. Pavyzdžiui, Čičinuose užregistruota 74,8 mm vandens viename kvadratiniame metre, o Jonavos stotelė užfiksavo mažesnį kiekį – 62,9 mm. Tai rodo, kad lietus pasiskirstė nevienodai – vienur išpylė daugiau vandens, kitur – mažiau.
Panašiai atsitiko ir su pavasario šalnomis, užklupusiomis sodų žydėjimo metu. Vienoje sodyboje šaltukas pakando visus žiedus, o kitą, esančią vos už 100 metrų, šaltukas paprasčiausiai aplenkė, nepridarydamas nemalonių.
Pasak Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus (ŽŪS) vedėjo Jono Marčiukaičio, šių metų vasaros lietus buvo perteklinis. Anot jo, didelis lietaus kiekis kenkia derlingumui, kadangi augalai sunkiai vegetuoja – dūsta šaknys, nes žemėje trūksta deguonies.
„Esant sausiems orams, dirvose ir upėse vandens rezervas mažėja – senka upės ir kiti telkiniai. Po stichinio lietaus matome, kad pakilo vandens lygis Neryje, nors pievų plačiai ir neužliejo. Prisiminkime, kad maždaug prieš septynerius metus vasara buvo dar „šlapesnė“ – laukai, pievos atrodė kaip filmuose rodomi ežerai. Dabar, praėjus liūčiai, žemė nebespėja sugerti vandens. Tai daržovėms gresia įvairios ligos, įsimeta puviniai“, – samprotavo pašnekovas.
Draudimo pagalba
Tiek kalbintų žemdirbių, tiek ir ŽŪS vedėjo manymu, būtų teisingiausia, jeigu visoje Lietuvoje būtų paskelbta ekstremali situacija, kokia pripažinta jau šešiuose rajonuose. J. Marčiukaičio teigimu, dėl sudėtingos padėties savo valdose į Žemės ūkio skyrių skambina augalininkyste užsiimantys ūkininkai, teiraujasi, kaip jiems elgtis, kokius dokumentus pristatyti, kad būtų suteikta kokia nors pagalba.
„Renkame duomenis apie padėtį rajono ūkininkų laukuose, manau, kad ekstremali situacija bus paskelbta visos Lietuvos mastu. Tai būtų tam tikra pagalba žemdirbiams. Džiugina tai, kad apie 80 mūsų rajono ūkio subjektų yra apsidraudę. Vadinasi, patys žmonės saugo save. Tad draudimo bendrovės įvertins žalą ir apskaičiuos, kiek nuostolių patyrė tas ar kitas žemdirbys. Visi privalo žinoti, kad ir valstybės, ir Europos Sąjungos draudiminės įmokos yra kompensuojamos“, – padėtį įvertino J. Marčiukaitis.
Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių apie daržovių pabrangimą. ŽŪS vedėjo manymu, didelių kainų šuolių neturėtų būti – juk Lietuva negyvena vakuume, prekyba vyksta tarp įvairių valstybių. „Vieni metai geresni, kiti – prastesni, nemanau, kad liūties pasekmės stipriai įtakotų daržovių ar kitų produktų kainas“, – sakė ŽŪS vedėjas.
Nuostoliai bulvių laukuose
15 hektarų plote bulves auginantys Diana ir Juozas Godliauskai iš Kuigalių (Žeimių sen.), žvelgdami į pažliugusius laukus, skaičiuoja nuostolius. Laimei, ankstyvąsias suspėjo nukasti. O štai vėlyvosios atrodo prastai ir kelia nerimą.
„Ten, kur stovėjo vanduo, bulvienojai parudavo, nemažai aptinkame supuvusių bulvių, o kitos nusėtos baltais taškeliais, tai reiškia puvinį. Matyt, apie 20 procentų šių gėrybių būsime praradę. Gaila, kai matai, kokios didelės, bet vandens pakenktų daržovių neišlaikysime, supus. Kai kurie kelmai jau ir dabar turi puvinio dvoką“, – patirtimi dalijosi Diana.
Sėklai ūkininkai įsigijo sertifikuotų bulvių, kainuojančių 1000 eurų už toną. Todėl ir graudu žiūrėti į lietaus sugadintą derlių. Yra kaip yra. Nieko čia nepakeisi. Nedžiugina ir kitos kutūros. Žirniai, galima sakyti – perniek, dar reikia kviečius nukulti, bus drėgni, tačiau rugpjūtis įpusėjo. Miežius suskubta sudoroti dar iki lietingų dienų. Liūdina ir rapsai, kuriuos apšaldė pavasario šalna, o štai dabar ir bulves paveikė lietūs.
„Skubame, dirbame, bet to, kas sugadinta, nebepataisysime. Užsiimame nearimine žemdirbyste, važiuosime į laukus. Va, sinoptikai žada sausus orus, gal pasiseks ką nors atgaivinti? Ne kokie metai, džiaugsmo nėra”, – sakė moteris.
Jos nuomone, beveik visa Lietuva skendo, tai ko gaišti – būtinai reikia skelbti ekstremalią situaciją. „Rašysime prašymus rajono Žemės ūkio skyriui, liūties padarinius patvirtinsime nuotraukomis iš laukų. Ne mes vieni į bėdą patekome, daug ūkininkų patyrė ir dar patirs nuostolių. Palaukime, gal visgi visoje Lietuvoje bus paskelbta ekstremali situacija? O kol kas renkame bulves, skirstome, rūšiuojame, darbai nesustoja”, – pasakojo ūkininkė.
Žemdirbių pastebėjimai
„Kažkokie keisti metai – pavasarį šalnos užklupo, liepą liūtys skandino. Niekas neauga dirvose. Burokėlių lapai susisukę, morkos išilgai susprogusios, kaip išgraviruotos būtų, bulves po lietaus, matyt, maras užpuolė, pomidorai, pasodinti lauke, juoduoja ir pūva. Stebina krapai, kurių nepakanka net agurkams paraugti – visai neauga. Tik išdygsta ir nugelsta. Būdavo, kelis kartus pasėju, niekada netrūko, o šiemet nėra ką net užšaldyti. Kaip užsispyrę – jokios gyvybės nerodo. Ir kodėl tokie metai?” – porino Regina iš Užusalių seniūnijos.
Prastas derlius stebina ir smulkiąją ūkininkę Vilmą iš Sangailiškių kaimo. Moteris, pomidorais, agurkais, svogūnais ir kitomis savo žemėje išaugintomis gėrybėmis apdalydavusi ne vieną pažįstamą žmogų, šiemet, sako, neturės gausaus derliaus.
Pomidorų lapai raitosi, geltonuoja, tai ir vaisius neauga. Svogūnai vargu ar sulauks žiemos pabaigos – dar stori „kaklai“, bet laukti nebėra kada, reikia rauti.
„Žemė šlapia, o jeigu užeis karščiai, kaip skelbia sinoptikai, tai dirvoje pradės kepti ir dusti. Galvoju, nurautiems jiems bus saugiau. Nuimdama svogūnus, pastebėjau nemažai supuvusių jau žemėje. Ir burokėliai apvytę, tarsi sausroje augtų. Teisingiausia būtų sakyti, kad visos daržovės tarytum išsigandusios. Gal, sakau, lietus koks negeras iškrito? Važiuoju per Kulvą ir matau daržuose vien tiktai rudus bulvių stagarus. Žinoma, liūtis kalta. Mano laukuose bulvės pasodintos aukštose vagose, be to purškėme nuo amarų, tai suteikė stiprybės ir nepasidavė liūties kėslams. Kas vasarą skanaudavome abrikosų, obuolių, o šiemet neturime – šalna nudaigojo. Bet, kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi. Pakaks to, kas užaugo”, – dalijosi rūpesčiais Vilma.
Netoli jos gyvenantis vyriškis, auginantis įvairias daržoves, teigia neprisimenąs tokių nederlingų metų. Liepą, jo teigimu, liūtis buvo tokia stipri, kad, jai praėjus, iš šiltnamio teko išsemti keliasdešimt kibirų vandens. Dabar pomidorai pūva, agurkų lapai geltonuoja, raudonųjų burokėlių lapai vysta, gelsta – gumbai neauga. Apie bulves nėra nė ką sakyti – po liūties kamienai pajuodavo, parudavo, šakniagumbiai pūva, laikyti nbetinka. Vakarienei gali surasti ir gražesnių, bet į jokį aruodą pilti negalima – bemat supus. Įdomu tai, kad vandens apsemtų krienų lapai taip pat pajuodavo.
„Balandžio ir gegužės mėnesį šalnos nukando visų vaismedžių žiedus, tad neužsimezgė nė vienas obuolys, vyšnia, trešnė ar slyva. Visi graikiniai riešutmedžiai buvo tiesiog juodi – riešutų nėra. Kitaip tariant – tuščias sodas ir pasiligojęs daržas”, – šyptelėjo vyras.
Skelbs ekstremalią situaciją(?)
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dėl smarkių liūčių pasiūlė skelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje. Nacionalinis krizių valdymo centras, įvertinęs realią padėtį, artimiausiu metu ketina pateikti rekomendaciją Vyriausybei, ar reikia ją skelbti.
Paskelbus ekstremalią situaciją, atsiranda galimybės taikyti įvairias pagalbos priemones nukentėjusiems asmenims. Tarp jų – valstybės parama už prarastą derlių, mokesčių atidėjimai, neskaičiuojami delspinigiai, socialinių įmokų nukėlimas ir t. t.
Pasak laikinojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano, tokios situacijos paskelbimas leistų ūkininkams sėti ir po rugpjūčio 15 dienos, kad jie galėtų gauti europines išmokas.
Irena BŪTĖNAITĖ
