Šeštą kartą Barborlaukio (Šveicarijos sen.) seniūnaitija surengė Kaimynų dienos šventę, kurioje dalyvavo per šimtas vietos gyventojų. Seniūno Raimundo Ūselio nuomone, dažniausiai kaimynas savo dėmesingumu bei atvirumu pranoksta brolį ar kitą artimą giminaitį, todėl seniūnaitijos tradicija susitikti keliose gatvėse įsikūrusiems šeimininkams atkelia vartus į dar gilesnę bičiulystę ir draugystę. Tai, anot jo, šiandien labai svarbi bendravimo forma.
Šventės, vykusios po atviru dangumi metu, šveicariečiai ne tik pabendravo, bet ir dalyvavo įvairiose sporto varžybose, ragavo totoriško plovo, dainavo kartu su Jonavos kultūros centro Kulvos filialo ansambliu „Keturios širdys“ (vad. Valerija Degutienė) , pritarė solistei Elvijai Zvicevičiūtei..
Sumanytojo prisiminimai
Lygiai prieš šešerius metus aktyvus, energija trykštantis Valdas Zinys, ieškodamas būdų sustiprinti seniūnaitijos bendruomenę, Kaimynų dienos idėja pasidalijo su tuomečiu seniūnu Algirdu Paplonskiu. Gavęs pritarimą ir palaikymą, svarstė, kaip sukviesti žmones į vieną vietą? Juk nepakanka parašyti kvietimą ir jį paviešinti skelbimų lentoje ar tiesiog įkelti į internetą. Tad, eidamas jam patikėtas seniūnaičio pareigas, V. Zinys beldėsi į kiekvieno šeimininko duris, kalbėjosi individualiai, aiškino savo sumanymo prasmę.
Tai, pasak jo, nebuvo lengvas uždavinys, nes jo įgyvendinimas reikalavo ir laiko, ir sielas uždegančių žodžių. „Tai nebuvo lengva. Bet pirmasis kaimynų susitikimas daugeliui patiko, tad tapo nauja Šveicarijos tradicija, kuri, manau, tęsis ir toliau. Džiaugiuosi, kad dabar seniūnaitijai vadovaujantis Remigijus Pranckevičius yra jaunas ir aktyvus žmogus, kuris, palaikomas gyventojų bei puoselėdamas bendruomeniškumo idėją, ras naujų šventės organizavimo formų“, – mintimis dalijosi tokio renginio iniciatorius, sumanytojas ir pradininkas V. Zinys. – Pernai Kaimynų diena, skirta pirmojo penkmečio sukakties minėjimui, vyko išskirtinėje aplinkoje – Barborlaukio dvare. O visos kitos, kaip ir šiandienė sueiga, organizuojama Barborlaukio gatvėje.“
Maloni patirtis
Seniūnas R. Ūselis, šias pareigas einantis pirmus metus, prisipažino girdėjęs daug teigiamų atsiliepimų apie tokią pačių vietos gyventojų organizuojamą šventę, tačiau anksčiau joje nėra buvęs.
„Tikrai daug girdėjau apie Kaimynų dieną, bet pats dalyvauju pirmą kartą. Man tai maloni patirtis. Džiugu ir gera penktadienio vakarą leisti kartu su šveicariečiais. Juk gyvenime kaimynas gali būti artimesnis už brolį ar kitą giminaitį. Jis pirmas atskubės į pagalbą, jeigu prireiks, jis neatsisakys dalyvauti šventėje ar ateis pasidalyti savo negandomis. Tad ši graži tradicija turėtų gyvuoti ir toliau. Linkiu geros nuotaikos, prasmingo pasibuvimo, nuoširdaus pabendravimo. Pabūkime visi drauge, pasikalbėkime ir pasidžiaukime vieni kitais“, – linkėjo Šveicarijos seniūnas.
Pasak jo, šių metų vasara pateikė nemažai staigmenų, virtusių nemenkomis problemomis. Tarkime, kad ir toji liepos pabaigoje užklupusi liūtis. Ilgai trukęs pliaupiantis lietus neaplenkė ne tik kaimuose gyvenančių sodiečių, bet ir kai kurių Šveicarijos vietų. Seniūno teigimu, reikia išsiaiškinti, kodėl vienų žmonių rūsius, daržus, kiemus skandino lietus – būtina išanalizuoti inžinerines schemas, susijusias su vandens sugėrimu, kitus dalykus. Gal reikia kažką įrengti, nutiesti, o gal teks imtis ir kur kas rimtesnių reikalų, kad ateityje gyventojai nepatektų į tokias netikėtas gamtos žabangas.
R. Ūselio nuomone, kiekvienas vadovas turėtų išmanyti įvairias sritis. „Neseniai pradėjęs eiti šias pareigas, vis dar mokausi, nes privalau kiekvienam žmogui duoti aiškų atsakymą į jo pateiktą klausimą. Galvoju, kad šioje sueigoje susirinkusieji tikrai pasidalys patirtimi apie pavasario šalnas, neseniai praėjusias liūtis, poveikį jų sklypuose auginančioms daržovėms ir kitoms gėrybėms“, – samprotavo seniūnas.
Aktyvi bendruomenė
Šveicarijos bendruomenės pirmininkė Goda Urbonienė pasidžiaugė, kad seniūnijos gyventojų skaičių papildo jaunos šeimos, atvykstančios iš kitų vietovių – perkančios ištuštėjusias sodybas ar namus statosi tam skirtuose sklypuose. Anot jos, Šveicarija turi ne tik patrauklų pavadinimą, bet ir gerą aurą, todėl ir sulaukia naujų gyventojų. Jos nuomone, negalima sakyti, kad bendruomenė sensta. Čia aktyvi sportinė veikla, suburianti jaunimą, seniūnijoje dešimtmečius tęsiasi tradicinis renginys „Rudens mozaika“, kuriam pradžią davė „Barborlaukio godos“, šurmuliuodavusios Nasvyčių dvare, kuriame praeityje ne kartą lankėsi pats Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Kultūrinę veiklą puoselėja Šveicarijos klubas „Prie kavos“, vadovaujamas Marytės Terebeizienės, savo parengtomis programomis džiuginantis įvairių mūsų šalies rajonų žmones.
„Matome, kaip įsitvirtina Kaimynų dienos sueiga – tai puiki proga pasidalyti naujienomis su kaimynais. Šiandien gyventojų šypsenos turėtų būti daug platesnės, nei kitomis dienomis. Būtų labai miela, jeigu po šios šventės beldimas į kaimynų duris būtų dar dažnesnis, atneštų gerą žinią ar džiugią naujieną. Todėl šiandien švęskime taip, kad kitais metais vėl norėtume susieiti į vieną būrį“, – kalbėjo G. Urbonienė.
Bendruomenės ir kaimynų vardu ji pasveikino šios šventės idėjos autorių V. Zinį gimtadienio proga, palinkėjo sveikatos ir neblėstančios energijos, dalyvaujant visuose seniūnijoje organizuojamuose renginiuose.
Geriausių orų mėnuo
„Visi bendromis jėgomis tęsiame tradiciją, kurią pradėjo Valdas. Tas pirmas kartas parodė, kad žmonės turi apie ką pasikalbėti. Tačiau pašėlęs gyvenimo ritmas tarytum atima galimybę kaimynams susitikti, pabendrauti, išgerti arbatos ar kavos puodelį. Paprasčiausiai – tokiam malonumui nebelieka laiko. O Kaimynų dienoje susitinka Barborlaukio, Lakštingalų, Miško, Varpės, Saulės, Pergalės, Pavasario gatvėse gyvenantys žmonės. Visi mes esame skirtingų patirčių kaimynai, turintys ir problemų, ir rūpesčių, ir džiaugsmų. Pasidalysime viskuo – ir kas kas džiugu, ir kas galbūt būna ne tik linksma. Ši sueiga kasmet organizuojama rugpjūtį, nes dažniausiai tai būna geriausių orų mėnuo. Štai ir dabar – lietaus debesys plaukia toli, kažkur ties horizontu, o mus aplenkia. Tikiu, kad vakaras prabėgs labai greit, o patirti įspūdžiai paliks kitos šventės laukimo įspūdį“, – mintijo Remigijus, prašydamas pagerbti Tylos minute tuos, kurie paliko gyvųjų pasaulį.
Seniūnaitis – ne koks valdininkas, kuriam mokamas atlygis už darbą. Tai visuomeninė veikla, priklausanti nuo žmogaus charakterio. „Tiesiog norisi padėti gyventojams, atsižvelgti į jų pastebėjimus. Gal tai stotelės klausimas, gal suolelių poilsiui įrengimas. Gyventojai išsako savo nuomonę ir pageidavimus, o aš, kaip tarpinė grandis, jų pasiūlymus ar prašymus perduodu seniūnui, su kuriuo numatome planus ateičiai ir sprendžiame reikalus. Jeigu susiduriame su sudėtingesniu klausimu, esančiu ne mūsų galioje, kreipiamės pagalbos į savivaldybę. Svarbiausia – geranoriškas bendravimas su vietos gyventojais, jų noras puoselėti savo sodybas, vadinasi, gražinti ir visą gyvenvietę“, – sakė seniūnaitis. R. Pranckevičius.
Dėmesys naujakuriams
Šventės metu susirinkusieji buvo supažindinti su naujakuriu Giedriumi Grigaliūnu. „Niekada nekalbėjau į mikrofoną, kiek jaudinuosi. Noriu pasakyti, kad būsime draugiški, kviečiu ne praeiti pro mano kiemą, bet užsukti į svečius – tapsime dar artimesniais kaimynais. O mano adresas labai paprastas – Šveicarija. Jei eidami pamatysite kieme po dušu besiprausiantį žmogų, drąsiai verkite vartelius. Ten mano namai“, – šmaikštaudamas prisistatė naujakurys G. Grigaliūnas.
Renginio vedėjas Valdas Antanavičius vaikus ir suaugusiuosius ragino į sporto aikštelę mėtyti baudų, pasivaržyti smiginio ar šaškių rungtyse. „Visi nugalėtojai bus pagerbti ir apdovanoti. O tie, kas norite pajusti kaubojaus dvasią, skubėkite į pamiškę, kur raitelių laukia gražuoliai žirgai. Žinoma, pastebėjote prie miškelio kylantį dūmelį – ten nepaprasto skonio plovu kiekvieną pavaišins kulinarijos šefas, totorius iš Kaišiadorių Marius Radlinskas. Gera matyti tiek kaimynų veidų. Skanaukite savo atsineštų patiekalų, sportuokite, dainuokite, jodinėkite, kalbėkite. Visa tai telpa į vieną žodį – kaimynystė. Būkime patys šauniausi kaimynai, kuriantys gėrį ir grožį visai Šveicarijai! Ačiū visiems už dalyvavimą, paramą ir gerą širdį” – sakė visada žvaliai nusiteikęs nuotaikingasis šventės vedėjas V. Antanavičius.
Pavyzdys miestui
Sueigos esmė – pasidalijimas sielos gerumu. Į renginio vietą žmonės rinkosi ir po vieną, ir pulkeliais, nešdami krepšelius su savo pagamintomis vaišėmis. Atėjusieji glėbesčiuodavosi, spausdavo vieni kitiems rankas ir džiaugdavosi tuo susitikimu. Atvirai sakant, keista šiluma užliedavo širdį, matant tokius šiltus jausmus.
Pastaruoju metu daug kalbama apie susvetimėjimą, užsidarymą savyje. Matyt, daugiabučiuose taip ir yra – kaimynai nebendrauja, apsiriboja tik pasisveikinimu. O juk Jonavoje yra daug seniūnaitijų, turinčių savo seniūnaičius. Pasiteiravus skirtingų miesto mikrorajonų gyventojų, ar jie pažįsta savo seniūnaitį, teko nusivilti – neteko išgirsti nė vieno teigiamo atsakymo.
Kaip sugrąžinti kaimynystės jausmą į Jonavos daugiabučius? Šveicarijos seniūnijos Barborlaukio seniūnaitija – gyvas nuoširdaus bendravimo pavyzdys, visiems rodantis kelią į vidinio gėrio ir grožio atgaivinimą.
Irena BŪTĖNAITĖ
