Vasarą traukiame į gamtą – arčiau savo šaknų, ieškodami ramybės, norėdami pailsėti, o neretai ir pasigrožėti mus supančia aplinka. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia iškeisti miestą į mišką ir įkvėpti gamtos. VMU prižiūri ir puoselėja daugiau nei 1000 visuomenei skirtų rekreacinių objektų visoje Lietuvoje: pažintinius takus ir pažintinius kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, apžvalgos aikšteles, atokvėpio vietas – daugybę įvairių lankytinų vietų, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasidžiaugti nuostabiais vaizdais stovyklaujant ar vaikštinėjant gryname ore.
Daugiau nei 1000 vietų pažinti gamtą
Valstybinių miškų urėdija, prižiūrinti ir puoselėjanti 1102 šalies miškuose įkurtus rekreacinius objektus: pažintinius takus, stovyklavietes, poilsiavietes, informacinius centrus ir išskirtines lankytinas vietas, kviečia daugiau laiko praleisti gamtoje ir aplankyti dar nematytas ar jau spėtas pamilti poilsio vietas.
Visi valstybiniai miškai, patikėjimo teise valdomi VMU, yra visų šalies piliečių turtas, o juose esantys rekreaciniai objektai – skirti ir laisvai prieinami visuomenei. Miškininkai visuomet rūpinasi visuomeniniam naudojimui skirtų objektų įrengimu ir priežiūra, o nemaža dalis drožinių, suoliukų ir kitų objektų Lietuvos miškuose yra sukurti pačių miškininkų rankomis.
Vietą poilsiui ar aktyviam laisvalaikio praleidimui gamtoje ras kiekvienas, bet kuriame Lietuvos kampelyje. Nuo legendomis apipintų Lopaičių, kur miškininkų įrengtas takas kviečia iš arčiau pažinti Žemaitijos istoriją, iki pelkėmis ir ežerėliais kerinčio Varnikų botaninio-zoologinio draustinio pažintinio tako, išskirtinės Dubravos rezervatinės apyrubės ar šimtų piknikui ir poilsiui nuo miesto šurmulio miškininkų įrengtų ir nuolat prižiūrimų atokvėpio, poilsio, stovyklavimo vietų. Miškininkai kviečia žygiuoti takais, gerėtis vaizdais apžvalgos aikštelėse, geriau pažinti gamtą bei miškus stovyklaujant ir ilsintis atokvėpio vietose. Norintys daugiau sužinoti apie VMU prižiūrimus ir puoselėjamus rekreacinius objektus ar iš anksto susiplanuoti kelionės maršrutą, VMU internetiniame tinklapyje gali rasti rekreacinių objektų žemėlapį, skirtą visuomenei. Jame kiekvienas ras vietą, kurią galėtų patyrinėti ir pažinti iš arčiau. Žemėlapyje aiškiai, skiriamaisiais ženklais, sužymėti VMU prižiūrimi rekreaciniai objektai, pateikiami ne tik jų pavadinimai, bet ir tiksli lokacija ir lankymosi laikas (kai lankymosi valandos yra nustatytos), trumpi aprašymai bei nuotraukos. Informacija apie įmonės prižiūrimus rekreacinius objektus yra vienoje vietoje ir nuolat atnaujinama: https://vmu.lt/visuomenei/
Net 4 informaciniai centrai Lietuvoje
VMU puoselėja ne tik pažintinius takus ar poilsiavietes – pažinti gamtą ir mišką galima išskirtiniuose informaciniuose centruose. Štai Druskininkų miesto pakrašty, pušų apsupty, lankytojų laukia miškininko, profesoriaus, išradėjo Algirdo Valavičiaus iniciatyva 1971 m. įkurtas išskirtinės architektūros statinys – VMU miškininkų puoselėjamas miško muziejus „Girios aidas“, jau tapęs traukos tašku žmonėms iš visos Lietuvos. Tai vieta, kur peržengus slenkstį patenki į gamtos pasaulį. Ekspozicijose miško gyvenimas tarsi atgyja kartu su besikeičiančiais metų laikais ir vaizdingai pasakoja apie miško žvėris, paukščius bei augmeniją. Informacinio centro svečių taip pat laukia meninių medžio darbų parodos, senosios miškininkystės įrankių ekspozicijos, kuriose galima iš arčiau susipažinti su miškininkų veikla. Lankytojus sudomins muziejuje esantys įvairūs interaktyvūs žaidimai, juose galima pasitikrinti savo žinias apie gamtą. Be to, šalia muziejaus ramybe alsuoja parkas, kuriame galima pasivaikščioti pažintiniame dekoratyvinių augalų take, pasigrožėti garsių tautodailininkų skulptūromis. Patys mažiausieji ras smagiam laisvalaikiui skirtą žaidimų aikštelę. Vienas svarbiausių „Girios aido“ tikslų – supažindinti visuomenę su mišku, jo gyvastimi bei svarba, taip pat sukurti ryšį tarp gamtos ir žmogaus.
Dėmesį patrauks ir miškininkystės istoriją menantis, miškininkų darbo ypatumus ir net kultūrinę veiklą pristatantis Kazlų Rūdos miško informacinis centras – puiki vieta susipažinti su miškininkų bei vietos krašto istorija. Muziejuje susipažinsite su įžymiausiais miškininkais ar urėdijos veikla, rasite informatyvią bei įdomią miško augmenijos ir gyvūnijos ekspoziciją, kurią sukūrė Tado Ivanausko muziejaus taksidermistai. Be to, šis informacinis centras išskirtinis ir tuo, kad jame veikia mokomoji klasė, kurioje galima išgirsti apie miško auginimą, miško teikiamą naudą ir net įgyti žinių, kaip teisingai prižiūrėti mišką.
Norintiems pamatyti stambiausius Europoje gyvenančius laukinius gyvūnus – stumbrus – būtina aplankyti Pašilių stumbryną! Po rekonstrukcijos 2023 m. duris atvėrusiame, netoli Panevėžio esančiame stumbryne lankytojai turi išskirtinę galimybę iš arti stebėti stumbrus, gyvenančius jiems sukurtomis artimomis natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygomis. Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku – tai pirmasis Lietuvoje stumbrynas, veikiantis daugiau nei pusę amžiaus. Lankytojai gali stebėti stumbrus nuo specialios apžvalgos aikštelės, pasivaikščioti pažintiniu Pašilių stumbryno taku, naudotis laužaviete ir poilsio suolais. Na, o kiekvieną rudenį Pašilių stumbryne yra organizuojamas išskirtinis renginys regiono moksleiviams ir darželinukams – Stumbriukų krikštynos, kurio metu suteikiami vardai tais metais gimusiems stumbrų jaunikliams.
Žemaitijoje besilankantiems pravartu užsukti į miškininkų įkurtą Žvėrinčių, esantį VMU Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijoje. Jame galite praleisti ištisą dieną dairydamiesi į danielius, muflonus, elnius, stumbrus, lūšis ir čia gyvenančius didžiuosius apuokus, taip pat susipažinsite su tarpane ir žemaituke. Gyvūnai Žvėrinčiuje gyvena natūralioje aplinkoje – milžiniški aptvarai išsidėstę net 70 hektarų plote. Karštą vasaros dieną žvėrys ieško pavėsio, slepiasi tankmėje, tačiau čia turėsite išskirtinę galimybę pamatyti, kaip gyvūnai elgiasi gyvendami natūraliomis gamtos sąlygomis. Be galimybės susipažinti su laukiniais gyvūnais, vienas iš šio rekreacinio objekto tikslų yra įgyvendinti Stumbrų apsaugos plano sprendinius – perlaikyti laisvėje sugautus stumbrus iki jų perkėlimo į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį stumbryną.
Iškeisk miesto šurmulį į ošiančius miškus!
Siekiant suteikti ir garantuoti geriausias lankymosi patirtis visuose rekreaciniuose objektuose, miškininkai kasmet vykdo objektų apžiūrą ir atnaujinimą. Pravartu paminėti ir tai, kad nuo 2022 m. pradėtas kurti vieningas ir modernus VMU rekreacinių objektų stilius. Šiemet nauju, vieningu stiliumi bus atnaujinti net 54 rekreaciniai objektai. Miškininkams svarbu suteikti visuomenei patogias ir saugias sąlygas pažinti ir grožėti mūsų šalies miškais. Štai keletas populiarių lankomų objektų.
Dubravos arboretumas – išskirtinė, daugiau kaip 2000 augalų rūšių, dendrologinė kolekcija. Joje surinkti ir auginami mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vertingi vietinės ir svetimžemės dendrofloros augalai. Tarp jų yra unikalių – labai retų atvežtų, nebūdingų Lietuvos gamtai bei vietinės selekcijos medžių ir krūmų.
Arboretumo misija – kaupti, saugoti, tirti ir eksponuoti savaiminius bei į Lietuvą atvežtus sumedėjusius augalus, gausinti dendrofloros įvairovę Lietuvoje, sudaryti sąlygas mokslo tyrimams, mokymui ir visuomenei šviesti. Moksliškai tikslios ir estetiškai patrauklios arboretumo kolekcijos – puiki bazė ir gamtos laboratorija botanikos, dendrologijos, miškininkystės, biologijos, ekologijos studijoms ir moksliniams tyrimams.
1958 metais įkurtas Dubravos arboretumas dešimtmečiais augo ir plėtėsi, o 2000 metais jam suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas ir arboretumas paskelbtas saugomu gamtos objektu. 51,5 ha ploto Dubravos arboretumas įkurtas Kauno rajone šalia Vaišvydavos gyvenvietės. Jame verta apsilankyti tiek šiltuoju metų laiku, kai viskas žydi, tiek vėsiuoju, kai lapai nusispalvina ir pakeičia parko veidą.
Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio atsakomybėje yra daugelio pamėgtas Lakštingalų slėnis, įkurtas dar 1969 m. Prieš keletą metų, miškininko, poilsiavietės įkūrėjo, garbei atidengta atminimo skulptūra, skirta pagerbti gamtos mylėtoją, nuo kurio ir prasidėjo Lakštingalų slėnio istorija.
Lakštingalų slėnis – rekreacinė Pagramančio regioninio parko zona, įkurta Akmenos upės kilpoje. Prasidėjęs Lakštingalų slėnio poilsiavietėje prie vieno kabančio tilto Akmenos pažintinis takas apsukęs ratą kitu kabančiu tiltu grįžta atgal į poilsiavietę. Slėnyje yra tvenkinys su salele, žaidimų aikštelė su supynėmis, pavėsinė bei nedidelė estrada. Lakštingalų slėnyje kasmet vyksta įvairūs kultūriniai Tauragės, Šilalės rajonų renginiai. Puikus kraštovaizdis ir gerai išvystyta rekreacinė struktūra pritraukia svečius ir poilsiautojus iš visos Lietuvos.
Tvarkydami šią stovyklavietę miškininkai visuomet laukia lankytojų ir stengiasi, kad žmonės ją rastų išpuoselėtą ir tvarkingą.
Ar žinote, kad Lazdijų krašte gyvena pasakų herojai? Juos sutikti galite Kalvelių kaime įsikūrusiame skulptūrų parke „Vaikystės sodas". Tai ne vieną dešimtmetį miško žemėje kuriamas parkas, vis papildomas kasmetiniuose dailininkų pleneruose sukurtais naujais kūriniais ir itin mėgstamas miestelio bendruomenės. Čia seniūnija ir miesto bendruomenė švenčia įvairias šventes, rengiami respublikiniai ir tarptautiniai plenerų uždarymai. Parke galite pamatyti undinėlę, ropę bandančius išrauti senelius, nykštukų namelį, skruzdėlytes, kiškučius, žaltį bei kitus lietuvių liaudies pasakų herojus. Čia rasite ir stebuklingą tiltelį. Pasakojama, kad visus, kurie jį pereina lydi laimė. Tiesa, šią laimę ne taip paprasta gauti, ją reikia „užsidirbti" tiltelį pereinant tik ant vienos kojos. „Vaikystės sode" eksponuojamos ne tik skulptūros, bet ir įvairios medžių ir krūmų rūšys, iškastas tvenkinys. Yra įrengtos įvairios medinės skulptūros su atokvėpiui skirtomis vietomis, dekoratyviais suoliukais. Čia puiki vieta piknikui ir lėtam poilsiui gražioje aplinkoje.
Parkas pradėtas kurti 2007 m. pavasarį menininkų plenero „Veisiejų pavasaris" metu. Parko kūrėja ir prižiūrėtoja - Veisiejų miškų urėdija. Miškininkai džiaugiasi galėdami gerai įrengtą poilsiavietę perduoti visuomenės reikmėms.
Pakruojo rajone ties Paežeriais telkšo vienintelis šiose vietovėse vandens telkinys – Paežerių tvenkinys, o prie jo augančiame pušyne driekiasi Rozalimo miško parko pažintinis takas. Iš pradžių palei tvenkinį, o po to ir per mišką vingiuojantis takas jaukus ir vaizdingas, kadangi veda prieš daugiau nei šimtmetį įkurtu Rozalimo miško parku. Miškininkų įkurtame pažintiniame take gausu informacinių stendų, pasakojančių ne tik apie gamtą ir gyvūnus, tačiau ir supažindinančius su krašto istorija, mitologija. Einant taku galima pamatyti Zigmantiškių mitologinį akmenį, kuris dar vadinamas Marijos pėda, o priėjus Rozalimą takas veda per parką, kuriame įkurta poilsio ir renginių erdvė. Rozalimo miško parke įrengtos sūpynės, įrengta vasaros estrada, stovi daug medžio skulptūrų.
Prie pat Krekenavos girininkijos įrengtas 600 metrų ilgio Girinio pažintinis takas, supažindinantis su mišku ir jo tvarkymu. Prasidėjęs ties Girinio vartais ir apsukęs ratą mišku jis baigiasi ties Girinio trobele, išpuošta gyvūnų ir paukščių nuotraukomis. Nuo suolelio, ant kurio iškalti Maironio žodžiai, galima pasukti atgal arba paėjus kelis šimtus metrų aplankyti akmenį Rapolą, pūpsantį Linkavos upelyje.
Netoli tako pabaigos stovi nedidelis medinis bokštelis, tačiau visą vaizdą užstoja žaluma. Yra įrengta laužavietė, į kurią galima patekti išsukus iš tako. Einant taku galima rasti kelias atokvėpio vietas, kur galima prisėsti.
„Teisingai prižiūrimas miškas – vertė visuomenei, ekonomikai ir gamtai”, – pažindintis su mūsų krašto miškais kviečia miškininkai.
Parengė Jūratė VITKAUSKAITĖ
