Atėjus šiltajam sezonui, keliuose padaugėja ne tik automobilių, bet ir mopedų, motociklų, dviračių, keturračių. Tai natūralus reiškinys, rodantis žmonių gyvenimo būdą bei jų pomėgius. Tačiau atsiranda vairuotojų, kurie, nesilaikydami kultūros, nepaisydami jokių taisyklių, šiame procese nedalyvaujantiems gyventojams sukelia daugybę rimtų problemų. Ypač didelių nepatogumų kaimo sodybose įsikūrusiems žmonėms pridaro keturračių šeimininkai, „išariantys“ kelius, suniokojantys pievas bei miško paklotę.
Į „Alio Jonavos“ redakciją kreipėsi Jonavos r. Upninkų seniūnijos gyventojas A. R., kuris prašo paaiškinti, kas gali sutramdyti didžiuliu greičiu lakstančius ir kelius niokojančius keturračius?
Skaitytojo laiškas
„Kiekvieną savaitgalį Upninkų apylinkėse esančiuose miškuose važinėja keturračiai. Ypatingai pamėgę keliukus palei Šventosios upę, kurie eina nuo Jonavos iki Upninkų tilto, o po to kita upės puse link Vyšnialaukio ir kitų santakos kaimų. Būtų nepikta, jeigu šio pomėgio entuziastai keliukais ir bekelėmis pravažiuotų normaliu greičiu, o ne „ardami“ žemę. Savo galingais motociklais jie taip išaria keliuką, kad po to su paprasta transporto priemone yra sunku pravažiuoti, reikia nuolatos tvarkyti kelią, o tam tikruose ruožuose keliai tampa tiesiog grioviais, kur provėžų gylis siekia iki kelių. Kas atsakingas už tokių kelių priežiūrą, remontą, kas sumokės už padarytus nuostolius?
Netoli Upninkėlių yra vadinamos „didžiosios pievos“ – botaninis draustinis ant Šventosios upės kranto, ten įrengta poilsiavietė, kuri nurodyta Jonavos poilsiaviečių registre, tačiau keliai iki jos yra visiškai suniokoti keturračių, sunku pravažiuoti net dviračiu, o keturratininkai draustiniu laksto be jokių problemų. Ar išvis galima ten važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, ar nedaroma žala gamtai?
Susidaro nuomonė, kad niekam nerūpi tokia keturratininkų savivalė, kurios metu ne tik žalojama aplinka bei keliai, bet ir keliama grėsmė saugumui visiems eismo dalyviams.“
Kaip spręsti šitą problemą, kur kreiptis ir ką daryti, kad būtų suremontuoti miško keliai, keliukai, kuriais po keturratininkų „apsilankymo“ neįmanoma ne tik pravažiuoti su automobiliu, bet ir sunku eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar stumti vaikišką vežimėlį?
Kokį vaidmenį kovoje su nedrausmingais keturratininkais atlieka policijos pareigūnai, kokios bausmės laukia tų nesutramdomųjų?
Tokius klausimus kelia laiško autorius.
Kuriozinės situacijos
Pasak upninkiečio, kelią į privačią sodybą nuolatos remontuoja gyventojai už savo lėšas – perka žvyrą ir savivartėmis verčia į išraustas vėžes. Keturračių entuziastai nekreipia dėmesio į pastabas, tad kompromisų paieškos lieka bevertės, o imtis drastiškesnių priemonių, pašnekovo teigimu, neleidžia įstatymai.
Kitąsyk net iškviesti policijos pareigūnai palieka it musę kandę. Sodietis pats tapo kelių kuriozinių situacijų liudininku.
„Teko matyti, kaip jaunutės policininkės mėgino pasivyti keturratininką, kuris, sustabdęs transporto priemonę, nušoko nuo galingo „arklio“ ir spruko į mišką. Motociklas be numerių, gal net ir neregistruotas, pareigūnės apžiūrėjo jį, pastovėjo, pasidairė ir, nesulaukusios bėglio, išvažiavo… – pasakojo vyras. – Kitą sykį policijos stabdomas keturratis sustojo, bet, kol pareigūnės išlipo ir priėjo, tas vairuotojas paspaudė akseleratorių ir nurūko miškais. Moteriškės bėgo paskui, reikalaudamos sustoti, o anas – kur tau! Toks komiškas vaizdelis.”
Vyriškio teigimu, po šių įvykių pačios pareigūnės prisipažino, kad neturi įrankių ir teisių, pvz., konfiskuoti ar išvežti keturratį iš įvykio vietos. O jeigu ši transporto priemonė važiuoja keliu, vairuotojas turi reikalingus dokumentus, jo nubausti išvis neįmanoma, nors prieš kelias minutes „arė“ kelią lyg traktorius…
VTS paaiškinimas
Susipažinę su laiško turiniu, išklausę kuriozinių pasakojimų apie policijos „bejėgiškumą“ kovojant su pažeidėjais, situaciją pakomentuoti paprašėme Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) vedėją Andrių Venckų. Jis pabrėžė, kad klysta gyventojai, manantys, jog Viešosios tvarkos skyriui nerūpi tokia keturratininkų savivalė. Anot jo, ši situacija yra aktuali tiek VTS, tiek ir seniūnijai, tačiau pagrindinius veiksmus šioje srityje atlieka policijos pareigūnai.
„Ne kartą apie tokius keturratininkų pasivažinėjmus buvo informuota Policija. Atkreipiu dėmesį, kad Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams nesuteikta teisė reguliuoti eismą, sustabdyti transporto priemonę, pareikalauti vairuotojo pateikti reikiamus dokumentus. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių kelių (SEAK) įstatyme nurodyta, kad eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, Policija prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytos eismo tvarkos; reguliuoja eismą; tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlieka patikrinimą įvykių bylose, nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones”, – komentuoja VTS vedėjas A. Venckus.
Policijos komentaras
Su Upninkų krašto gyventojo laiško turiniu supažindinome Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK), kuriame, mūsų žiniomis, dirba pareigūnai, tiesiogiai kovojantys su keturratininkų savivale.
VPK informavo, kad nuo šių metų sausio 1-osios iki šios dienos yra užregistruoti keturi pranešmai dėl Upninkėlių k. (Jonavos r.) prie upės bei botaninio draustinio teritorijos važinėjančių keturračių.
Pernai buvo gauti taip pat keturi pranešimai. Be to, 2024 m. buvo atliekamos prevencinės priemonės dėl keturračių daromų pažeidimų, pasitelkiant bepilotį orlaivį (droną).
Dėl minėtų pranešimų Kauno VPK atliekamos dvi teisenos pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 282 str. – neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis.
Kauno VPK Komunikacios poskyris, komentuodamas gyventojo laišką, atsiuntė tokį atsakymą: „Gavus tokio pobūdžio informaciją, ją tikriname, organizuojant tikslines policines priemones, pasitelkiant tarnybinius keturračius motociklus bei bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, tokiomis kaip Aplinkos apsaugos departamentas ar Valstybinė miškų urėdija”.
Komentaras leidžia suprasti, kad apie patikrinimo rezultatus redakcija bus informuota vėliau. Visą gautą informaciją išspausdinsime laikraštyje „Alio Jonava“.
Seniūnijos galvos skausmas
Upninkų seniūnė Lolita Nekrošienė teigia, kad ši problema jai gerai žinoma – ne kartą teko išgirsti gyventojų skundus. Tačiau situacija negerėja – šių transporto priemonių savininkams stinga supratimo ir kultūros, pagarbos gamtai ir dėl jų savivalės kenčiantiems gyventojams.
„Tai yra mūsų bėda ir galvos skausmas. Neaišku, kas jie tokie ir iš kur atvažiuoja. Seniūnija yra visiška bejėgė juos sudrausminti. Ką mes galime, jeigu net policijos pareigūnams nelengva su jais kovoti? Žinau, kad pareigūnai į pagalbą buvo pasitelkę ir droną, ir patys su keturračiais kontroliavo apylinkes. Bet teigiamo rezultato nėra. Kaip savaitgalis, taip ir burzgia per pievas, miškus. Iš tikrųjų jiems leidžiama važinėti tik keliais, tačiau, kaip rodo faktai, jie ir tų kelių nesaugo – spaudžia „gazą“ taip, kad po jų nebepravažiuoja kiti automobiliai”, – patirtimi dalijasi L. Nekrošienė.
Kelias, apie kurį laiške kalba gyventojas, nėra svivaldybės žinioje, veikiausiai priklauso fziniam asmeniui. Vadinasi, jis turėtų reikalauti iš savivaliautojų atlyginti žalą. Seniūnės manymu, pateikti civilinį ieškinį asmeniui, kurio tapatybė nenustatyta, yra tik utopija. Žmogui tektų ieškoti ekspertų, kurie galėtų nustatyti žalos dydį, prireiktų daugybės kitų įrodymų. Tačiau, anot seniūnijos vadovės, rankų nuleisti nederėtų. Nebent stiprinti viltį, kad gamtos žalotojai ir kelių ardytojai patys susipras ir liausis siautėję.
Kelio priklausomumo esmė
Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teise keliai priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. To paties str. 3 dalyje numatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai (tarp jų ir miško keliai) – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.
Įstatymai numato, kad kelią sugadinęs fizinis ar juridinis asmuo yra įpareigoti jį atstatyti į buvusią būklę arba atlyginti kelio savininkui už jo turtui padarytą žalą.
Vadinasi, jei mūsų aptariamas kelias Upninkų seniūnijoje yra vietinės reikšmės, reikalauti žalos atlyginimo turi teisę kelio savininkas, t. y. savivaldybė, kurios teritorijoje yra kelias ir kuriai nuosavybės teise šis kelias priklauso, arba juridinis ar fizinis asmuo. (Seniūnė atkreipė dėmesį, kad kelias nepriklauso savivaldybei.) Jeigu kelią sugadinęs asmuo atsisako vydyti pagrįstus kelio savininko reikalavimus, šis turi teisę pateikti teismui ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Tačiau čia, kaip rodo faktai Upninkų seniūnijoje, sodietis patenka į aklavietę, nes keturratininkų, kurie į jokias kalbas nesileidžia, gyventojas nepažįsta, o pažeidėjai pasprunka nuo policijos pareigūnų. Iš ko žmogus gali reikalauti žalos atlyginimo? Užburtas ratas.
Ar išgelbės atmintinė?
Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras rodo, kad keturračiai populiarėja – pernai naujų šio tipo transporto priemonių registravimas išaugo daugiau kaip trečdaliu. Jei 2023-iaisiais Lietuvoje buvo įregistruotas 1291 keturratis, tai 2024 m. šis skaičius ūgtelėjo iki 1742. Čia kalbama tik apie įregistruotas priemones, o kiek jų važinėja nelegaliai – be registracijos ir numerių?
Negalima teigti, kad visi keturratininkai darko kelius, niokoja ir žaloja gamtą. Tačiau vienas kitas faktas meta šešėlį ant visų kolegų.
Kaip teigia šiais transporto priemones pardavinėjantys ir jas prižiūrintys ekspertai, daugiau negu pusė pirkėjų keturračius įsigyja žemės ūkio darbams, kur yra dideli plotai, drėgnos vietovės ir t. t. Kelionėms, pramogoms bei laisvalaikiui nuperkama nedidelė dalis šių galingų eismo priemonių.
Tai ką daryti su nedrausmingais keturratininkais, kad jie suvoktų, kokią žalą daro keliams ir gamtai?
Neseniai Aplinkos apsaugos departamenta (AAD) išplatino pranešimą spaudai, kuriame rašoma apie rengiamą atmintinę, skirtą motorinių transporto priemonių vairuotojams.
Aplinkosaugininkai nerimauja, kad dėl neteisėto važinėjimo bekele nukenčia kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Jie tikisi, kad atmintinė vairuotojams padės orientuotis, kur tokiomis transporto priemonėmis galima važinėtis, o kur – griežtai draudžiama.
AAD akreipia dėmesį, kad, važinėjant bekele keturračiais ar krosiniais motociklais, trikdoma laukinė gyvūnija, žūva daug jauniklių, sunaikinami augalai, reti ir saugomi augalai tiesiog sutrypiami ar išraunami, o.keturračių provėžos ardo dirvožemio paviršių, sudaro erozijos židinius, nyksta biologinė įvairovė.
Aplinkosaugininkai perspėja, kad nuo įkaitusių variklių gali užsidegti sausa žolė ar paklotė, tad iškyla gaisrų pavojus, o ištekėjus alyvai ar degalams iš bakų, gali būti teršiama aplinka. AAD primena, kad važinėjimas bekele – net jei nėra ženklo „Draudžiama“ – yra pažeidimas.
Atmintinėje nurodoma, kad keturračiais draudžiama važiuoti ne tik miško paklote, pievomis, pelkėmis, raistais, upeliais, upių ar ežerų pakrantėmis, bet ir kvartalinėmis linijomis, elektros linijų trasomis, priešgaisrinėmis juostomis, proskynomis, pažintiniais takais, piliakalniais ir kitose vietose, jeigu tai nėra kelias ar specialiai įrengta oficiali trasa.
Miškuose keturračiais ir krosiniais motociklais važinėti galima tik keliais, o transporto priemones reikia statyti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, neužtveriant kelio kitoms transporto priemonėms. Jeigu norima naudoti privačia teritorija, privalu turėti žemės savininko sutikimą.
Keturračių vairuotojai turėtų žinoti, kad važiavimas per draudžiamas teritorijas ar kitoks gamtos žalojimas užtraukia baudą nuo 20 iki 140 eurų. Jei miško paklotei (ar žolinei dangai) padaryta žala skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Irena BŪTĖNAITĖ
