Neseniai „Alio Jonava“ rašė apie Jonavos Metų medicinos darbuotojo nominaciją pelniusį Saulių Stačkų. Tokia pati nominacija buvo įteikta ir Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai, Šeimos gydytojų skyriaus vedėjai Gerdai Reginai UŽKURNIENEI. Šiandien daktarę pristatome mūsų skaitytojams, paprašę atsakyti į klausimus.
Bet prieš tai – Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Astos Sivolovienės žodžiai apie kolegę: „Didžiuojamės ir džiaugiamės savo kolektyve turėdami puikią gydytoją. Ji – be galo profesionali, atidi, kruopšti, atsakinga. Gydytojos dėmesys ir empatija kuria didžiulį pasitikėjimą ne tik tarp pacientų, bet ir tarp kolegų. Šauni komandos narė, sugebanti dirbti darniai net sudėtingose situacijose“.
– Mediko specialybė. Daktare Gerda, kas jus paskatino ją pasirinkti?
– Dar besimokydama vidurinėje mokykloje vienuoliktoje klasėje, dvejus metus lankiau Kauno medicinos instituto (jis taip tuomet vadinosi) jaunųjų medikų būrelį. Mane visada labiau domino gamtos mokslai, kalbos, literatūra. Tikslieji mokslai nebuvo mėgstamiausi. Vidurinę mokyklą baigiau sidabro medaliu, gal tai ir nulėmė, kad pasirinkau medicinos studijas. Be to, norėjau studijuoti savo gimtajame mieste Kaune.
– Papasakokite apie studijų metus. Kokie jie buvo?
– Studijuojant mediciną mokytis, žinoma, reikėjo daug: rudens ir žiemos sesijų metu laikydavome po 4-5 egzaminus, tačiau mokslai tikrai buvo įdomūs, sutikome daug gerų ir profesionalių dėstytojų.
Nors studijuodami mediciną laisvalaikio turėdavome mažiau nei kitų specialybių studentai, tačiau užteko laiko ir studentiškam gyvenimui, kurį prisimenu su nostalgija. Studijų metais sukūriau šeimą, vyras – taip pat medikas, anesteziologas reanimatologas. O paskutiniame kurse susilaukėme pirmojo sūnaus, kuris taip pat pasirinko mediko kelią ir tapo gydytoju radiologu.
– Kiek metų dirbate šeimos gydytoja? Kodėl pasirinkote būtent šią sritį?
– Pasirinkau šeimos gydytojos specialybę, nes man patiko gydyti tiek vaikus, tiek suaugusius, o ir pati specialybė buvo nauja ir perspektyvi. Šeimos gydytojo rezidentūrą baigiau prieš dvidešimt penkerius metus.
– Kokiose gydymo įstaigose teko dirbti? Su kokiais sunkumais susidūrėte, kokios patirties pasisėmėte?
– Pirminę bendrąją metų rezidentūrą atlikau Jonavos ligoninėje, o besimokydama šeimos gydytojo rezidentūroje, kuri truko trejus metus, dirbau Jonavos ligoninės Vaikų ligų skyriuje gydytoja asistente.
Baigusi rezidentūrą pradėjau dirbti naujai atsidariusiame Jonavos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje skyriaus vedėja ir taip pat budėdavau Vaikų ligų skyriuje. Taip, gydydama tiek vaikus, tiek suaugusius pacientus, įgijau tikrai daug patirties.
Susilaukusi antrojo sūnaus, į Jonavą dirbti nebegrįžau ir dvylika metų dirbau atstove farmacinėje kompanijoje, tuo pat metu baigiau Verslo ir vadybos magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete bei dirbau nedideliu krūviu medicininį darbą Jonavos r. „Atgaivos“ profilaktoriume, vėliau – Kaune šeimos medicinos klinikoje.
– Kas paskatino grįžti į mūsų miestą?
– Kadangi man visada buvo mielesnis gydytojo darbas, prieš dešimtmetį likimas vėl atvedė į Jonavą ir pradėjau dirbti Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre šeimos gydytoja bei auditore, o dabar esu šeimos gydytoja ir Šeimos gydytojų skyriaus vedėja, atsakinga už šeimos gydytojų padalinio darbo organizavimą.
– Kaip vertinate savo darbą Jonavoje? Santykius su pacientais?
– Nors gyvenu Kauno rajone, Ramučiuose, bet Jonava buvo mano, kaip gydytojos, darbo pradžia ir toliau manau tęsti darbą šiame mieste. Esu patenkinta darbo sąlygomis, geru kolektyvo mikroklimatu, savo kolegomis.
Dirbdama farmacinėje kompanijoje įgijau daug bendravimo patirties, taip pat nemažai dalyvavau įvairiuose mokymuose, kaip bendrauti, spręsti konfliktus, pažinti žmonių psichologinius tipus ir t. t., o tai man labai padeda bendraujant su pacientais tiesioginiame darbe.
Kadangi myliu savo darbą, tai ir pacientams stengiuosi skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio, nes šeimos gydytojas yra tas žmogus, kuris pacientui lengviausiai pasiekiamas, geriausiai pažįstamas ir turbūt labiausiai išklausantis ir suprantantis jo problemas, o kartais ir ne tik medicinines. Tik, žinoma, dėl itin didelio darbo krūvio šeimos gydytojas net ir norėdamas ne visada gali patenkinti paciento lūkesčius ir skirti jam tiek dėmesio, kiek norėtų.
– Kaip atsipalaiduojate po emociškai sunkios dienos?
– Po sunkios dienos nuovargis dingsta grįžus į namus. Išeinu pasivaikščioti, vasarą pasivažinėti dviračiu ar pasidarbuoti kieme.
– Ką patartumėte tiems, kurie irgi susiduria su daug įtampos, mąstymo reikalaujančiu darbu?
– Turbūt kiekvienam reikia atrasti savą receptą, kaip pailsėti tiek emociškai, tiek fiziškai. Vienam tai gali būti aktyvus laisvalaikis, kitam galbūt kažkoks hobis, o trečiam – gal nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi...
– Gal galima pasmalsauti apie jūsų asmeninį gyvenimą?
– Kaip jau minėjau anksčiau, vyras – taip pat gydytojas, anesteziologas reanimatologas. Vyresnysis sūnus sukūręs šeimą, ir aš esu jau dviejų anūkų – Majos ir Nojaus – močiutė. Tai man nauja, bet labai miela patirtis. Tad dabar laisvalaikį tenka dar labiau planuoti ir kartais atidėti savo pomėgius. Jaunesnysis sūnus nepasirinko mediko kelio, bet taip pat studijuoja gyvybės mokslus – biochemiją Vilniaus universitete.
Su vyru ar draugų kompanija mėgstame keliauti, dažnai lankomės teatre, ypač mėgstame poilsį prie jūros ir ne tik vasarą. Patinka gaminti ir palepinti šeimą kokiu nors pyragu ar desertu.
– Dėkojame už pokalbį ir jį baigti norime jūsų pacientų atsiliepimais: „Puiki gydytoja. Įsigilina į problemą ir daro sprendimus ligai išgydyti“; „Pati nuostabiausia!“
„Alio Jonavos“ inf.
