Vasarą dauguma atsipalaiduoja, rodos, visi gripai, kovidai ar klastinga tuberkuliozė net neegzistuoja. Labiau neramina erkės, kurioms dabar pats puotavimo įkarštis. Jau praėjo šių metų pusmetis ir ką byloja statistika? Apie situaciją Jonavos rajone paprašėme pakomentuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų. Ir, žinoma, praverstų patarimai, kaip galima ligų išvengti.
Kaip informavo NVSC, nuo 2025 m. sausio mėnesio pradžios iki birželio pabaigos Jonavos rajone užfiksuoti 1555 gripo atvejai (2 mirties nuo gripo atvejai) ir 114 COVID-19 ligos atvejų.
Per praeitą pusmetį užregistruota 317 vėjaraupių atvejų, 77 Laimo ligos atvejai, 3 erkinio encefalito atvejai, 5 plaučių tuberkuliozės atvejai (viena mirtis).
Vasarą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), tarp jų gripu ir COVID-19 liga, sergama kur kas mažiau. ŪVKTI būdingas sezoniškumas, kuris paprastai prasideda spalį (40-ąją metų savaitę) ir baigiasi gegužę (20-ąją metų savaitę). Tačiau tai nereiškia, kad, atėjus vasarai, aplinkoje nebeliko kvėpavimo takų virusų. Jie cirkuliuoja ištisus metus, o didžiausi sergamumo rodikliai registruojami gripo sezono metu.
Tinkama rankų higiena sumažina užkrečiamųjų ligų, tarp jų ir kvėpavimo takų virusų perdavimo ir užsikrėtimo riziką. Todėl kelionėse, susibūrimuose, pavyzdžiui, oro uostuose, uždaruose renginiuose itin svarbu nepamiršti dažnai ir tinkamai plauti rankas vandeniu su muilu, jei nėra galimybės nusiplauti, – rankas valyti alkoholio turinčiomis priemonėmis (tirpalais, geliais, servetėlėmis ar kitomis priemonėmis). Taip pat svarbu laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų, nekeliauti, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, vengti kontakto su kitais asmenimis (negalint išvengti kontakto – dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių), kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.
Kiekvieną gripo sezoną rekomenduojama skiepytis tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19. NVSC specialistai pataria prieš kelionę į tolimas šalis pasidomėti, kokios kitos ligos jose paplitusios, kaip jų saugotis ir nuo kokių ligų būtina ar rekomenduojama pasiskiepyti.
Saugantis vėjaraupių patariama vengti bendrauti su sergančiais asmenimis, veiksmingiausia priemonė – skiepai. Skiepytis rekomenduojama tiek vaikams (nuo 1 metų amžiaus), tiek suaugusiems, kadangi pastariesiems vėjaraupiai dažnai pasireiškia sunkesne forma. Erkių platinamų ligų išvengti padeda saugus elgesys: tinkama apranga, erkes atbaidančių priemonių naudojimas, kūno apžiūra grįžus iš lauko. Nuo erkinio encefalito – ligos, kuri gali sukelti sunkius padarinius sveikatai, rekomenduojama pasiskiepyti.
Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus bei suaugusiuosius. Norintiems pirmą kartą pasiskiepyti pirmosios dvi dozės skiriamos 1-3 mėn. intervalu (arba skiepijantis pagal pagreitintą schemą – pirmosiomis dviem dozėmis paskiepijama per dvi savaites). Trečioji dozė įprastai skiriama po 5-12 mėn.
Vėliau imunitetą būtina stiprinti. Pirmoji sustiprinančioji dozė skiriama po 3 metų, o vėliau kas 5 metus. Vyresniems nei 60 m. amžiaus gyventojams imunitetą stiprinti rekomenduojama kas 3 metus. Taip pat svarbu nepamiršti, kad nuo pernai metų rugsėjo mėn. 50-55 m. amžiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami, skiepijant tiek pagal pirminę skiepijimo schemą, tiek sustiprinančiąja doze.
Svarbiausios tuberkuliozės profilaktikos priemonės yra naujagimių skiepijimas, tuberkulino mėginių atlikimas vaikystėje, profilaktinis sveikatos tikrinimas. Plačiau apie tuberkuliozės profilaktiką: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/tuberkulioze-svarbu-atpazinti-laiku-ir-tikrintis-profilaktiskai/
„Alio Jonavos“ inf.
