2025-iesiems persiritus į antrą pusę, jonaviečiai teiraujasi, kokių pokyčių Jonavoje pamatysime dar šiemet, kas naujo mūsų krašte planuojama ateityje. Gyventojus domina rajono demografinė padėtis, pokyčiai Jonavos kultūros centro filialų bei bibliotekų veikloje kaimiškose vietovėse. Apie tai, ir ne tik apie tai, kalbamės su rajono Savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi.
– Gerbiamasis mere, būtų malonu išgirsti iš Jūsų apie tai, kokius šių metų projektus laikote svarbiausiais ir ko dar tikėtis per ateinantį pusmetį?
– Po kelių mėnesių pertraukos man sugrįžus į Savivaldybės mero pareigas, neteko sėsti prie balto lapo – suplanuoti projektai buvo vykdomi ir tęsiami tiek mieste, tiek ir rajone. Kai kurie jau buvo anonsuoti, visuomenei žinomi ir laukiami.
Vienas jų – Joninių tvenkinio, anksčiau vadinto pirmuoju, vakarinio šlaito sutvarkymas. Ten įrengtu nauju taku lankytojai galės mėgautis ne tik ant žemės, nes dalis jo bus įrengta ant polių. Taką sudarys medinės tilto dalys, šalia jo bus įrengtas pontoninis lieptas bei naujas, nedidelis paplūdimys. Tai bus naujo tipo takas, esantis gamtos apsuptyje. Atsiras toks laisvalaikio praleidimo kampelis mėgstantiems pasėdėti, pasigrožėti tvenkiniu bei visa aplinka.
Sėkmingu projektu laikau ir Rimkų parką, kuris šio mikrorajono žmonėms buvo labai reikalingas. Tiesa, dar trūksta kai kurių akcentų, reikia atlikti baigiamuosius darbus. Tikiuosi, kad, viską sutvarkius, gyventojai galės su vaikais čia ateiti ramiai pabūti ir maloniai praleisti laiką. Iki šiol žmonės, gyvenantys tiek Vaičiūno, tiek Kulviečio gatvėse, neturėjo tokios poilsio vietos, kur galėtų susitikti ir pabendrauti.
Šiemet įrengėme naują žiedinę sankryžą prieš Janinos Miščiukaitės meno mokyklą, gal ne viską pavyko sklandžiai ir greitai atlikti, buvo trumpam sutrikdytas eismas centrinėje miesto šerdyje, tačiau dabar jau galime džiaugtis užbaigtu darbu.
Norime susitvarkyti žiedinę sankryžą ir prie „Šviesos bokšto“, kadangi ji jau ir „pagyvenusi“, ir duobėta, ir lopyta. Jos „įvaizdis“ nesiderina su naująja, esančia prie Viešosios bibliotekos. Šį projektą planuojama įgyvendinti dar šiais metais, o vykstant darbams, matyt, laikinai vėl sutriks eismas, keisis maršrutai, teks apsišarvuoti kantrybe, bet paskui visi galėsime pasidžiaugti gerais rezultatais.
Gal tai nelaikytina labai jau dideliu pokyčiu, bet, manau, gyventojai teigiamai įvertins automobilių parkavimo aikštelės įrengimą už Sporto centro pastato. Ten eismo dalyviai galės pasistatyti savo transporto priemones, nes šiuo metu jų parkavimo reikalai miesto centre yra ganėtinai komplikuoti. Eismo dalyviai tikrai pajaus palengvėjimą.
Iki metų pabaigos tikimės baigti prieplaukos statybas. Tiesa, šalta šių metų vasara apsunkino darbus – vanduo pakilęs, kas lėmė didesnį nei įprastai upės sraunumą. Pabaigus darbus, Jonavos prieplaukoje pailsėti galės baidarininkai ar valtimis atplaukę vandens pramogų mylėtojai.
Apibendrindamas šių metų darbus, ryškiausiais laikyčiau Joninių tvenkinio vakarinio šlaito sutvarkymą, Rimkų parką, žiedinę sankryžą, prieplaukos įrengimo pabaigą.
– Jonaviečius piktina nesaugi ir didelių problemų kelianti Panerių ir J. Ralio sankirta ties miesto tiltu, esanti „Via Lietuvos“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) žinioje. Ar neketinama ir čia daryti pertvarką – gal įrengti šviesoforą ar žiedinę sankryžą?
– Minima sankryža sudaro eismo dalyviams nemenkų nepatogumų. Šį klausimą ne kartą aptarėme su „Via Lietuvos“ vadovais, esame pasiūlę savo sprendimus, kaip galėtų būti sprendžiama šios sankryžos problema. Kol kas atsakymo neturime, bet mes esame atkaklūs ir, tikiuosi, per šią kadenciją šį reikalą išspręsime.
– Dabar pažvelkime į 2026-ųjų projektus…
– Ateityje startuos Justino Vareikio progimnazijos sutvarkymas, Jonavos ligoninės bei Savivaldybės pastatų atnaujinimas. Teko girdėti nepatenkintų balsų dėl Savivaldybės administracijos pastato rekonstravimo. Jonavoje daugiabučių renovacija vyksta sparčiu tempu. Ateina eilė ir Savivaldybei. Dalis gyventojų galvoja, kad mes, valdininkai, norime susitvarkyti kabinetus bei pasigerinti darbo sąlygas. Taip nėra. Kalba eina apie energetinį efektyvumą, nes statinys yra senas, žemos energetinės klasės, reikalaujantis daug lėšų šildymui, nesandarus, jautrus temperatūrų pokyčiams. Tad būtina jį apšiltinti, atnaujinti šildymo sistemą, pakeisti kai kuriuos langus. Taigi Savivaldybės pastato rekonstrukcija daroma ne dėl komforto, bet dėl ekonominių bei ekologinių dalykų. Tas pats yra ir su ligonine – pastatas neapšiltintas, nes tos fasadinės plokštės po savimi neturi šildomosios medžiagos. Jonavos rajono savivaldybės administracijos pastangų ir darbo dėka, valstybės finansavimas gautas ir progimnazijai, ir ligoninei, ir savivaldos pastatui. Galima tik pasidžiaugti, kad visiems analogiškiems projektams valstybė skyrė per 40 milijonų eurų. O mūsų minėti trys projektai laimėjo net 7 milijonų eurų finansavimą.
Dar šiemet planuojama pradėti sporto maniežo su dirbtinės dangos futbolo aikšte statybas, kurios tęsis kitais metais. Projektas jau parengtas, manau, kad maniežas iškils 2026-aisiais, tad Jonava pasipildys dar viena sporto erdve, kviečiančia jaunus žmones praleisti laisvalaikį bei treniruotis. Mūsų mieste sporto gerbėjams yra puikios sąlygos aktyviam laisvalaikiui tiek vasarą, tiek žiemą. Jie gali naudotis Sporto arena, baseinu, stadionu, dviračių takais, o įrengus maniežą, atsiras dar viena erdvė sportinei veiklai.
– Žiniasklaidoje teko skaityti apie nacionalinio masto automoto trasos įrengimą Jonavos rajone, Savivaldybės taryba šiam sprendimui pritarė. Pakomentuokite, kuo ypatingas šis projektas?
– Kitais metais prasidės darbai išeksploatuotame karjere Upninkų seniūnijoje, kur bus pradėta rengti automoto sporto trasa. Ten dirbs privatūs interesantai, kurie jau yra įgyvendinę ne vieną analogišką sumanymą užsienio valstybėse. Darbų pradžia vyks iniciatorių lėšomis, vėliau, jei viskas vyks sklandžiai, prisidėsime ir mes, rajono Savivaldybė. Jei projektas pavyks, o tuo labai norisi tikėti, turėsime rimtą sėkmės istoriją ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje, nes mūsų valstybei sunkiai sekasi žengti į priekį, įgyvendinant rimtesnius ir sudėtingesnius sporto projektus.
Manau, kad Jonava parodys tikrą vadybinį sugebėjimą ir aukštą lygį. Ten galės vykti ne tik treniruotės, automobilių ar motociklų lenktynės, bet ir saugaus eismo pamokos vaikams, būsimieji vairuotojai turės galimybę mokytis vairuoti, erdvę galima pritaikyti koncertiniams poreikiams. Sėkmės atveju tai gali išsivystyti į rimtą objektą, reikalingą ne tik Jonavai ir jos svečiams, bet ir visai Lietuvai. Aš ir komanda visada turėjome platesnę viziją bei norą Jonavą išskirti kitų savivaldybių kontekste ir būti lyderiais. Jei šis grandiozinis projektas puikiai pasiseks, manau, kad tą lyderystę dar kartą pademonstruosime.
– Statistika rodo, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ženkliai mažėja. Jonavoje jis laikosi stabiliai, tačiau nerimą kelia senstanti visuomenė. Gal turite receptą, kaip pritraukti jaunas šeimas į mūsų kraštą?
– Mano manymu, žmonių pasirinkimą ir naują gyvenimo įsikūrimo vietą, naują lokaciją, sąlygoja ne tik estetika bei miesto patrauklumas.
Jonavoje turime sutvarkytą infrastruktūrą, ligoninę ir polikliniką, teikiame įvairialypes socialines paslaugas ir jonaviečiams, ir atvykusiems svetimšaliams, kurie integruojasi į mūsų bendruomenę, tačiau aš tikiu, kad žmogus su šeima Jonavos nesirinks tik dėl to, kad miestas išpuoselėtas. Suprasdami tai, didelį dėmesį skiriame ir ekonominei veiklai – darbui ir deramam užmokesčiui, kuris leistų jaustis saugiai bei patogiai. Stengiamės, kad mūsų krašte – mieste ir kaime – kurtųsi verslai. Pavyzdžiui, Panoteriuose veiklą pradėti ketina dvi įmonės, įkursiančios nemažai naujų darbo vietų. Šiuo metu intensyvūs infrastruktūros įrengimo darbai vyksta ir naujame pramonės parke, Venecijos kaime. Siekiame, kad Jonavoje įsikurtų kuo daugiau verslų tam, jog žmogus turėtų alternatyvą – nebūtų priklausomas nuo vieno darbdavio ir galėtų rinktis. Tai vienas svarbiausių mūsų prioritetų.
Tikiu, kad šie siekiai bus realizuoti. Galiu patikinti visuomenę, kad dar šios kadencijos metu daugiau nei dešimt darbdavių tikrai atsiras Jonavoje. Ir tai bus apie 1000 naujų darbo vietų. Atlygis priklausys nuo užimamų pareigų ir kvalifikacijos. Galbūt atsiras galimybė keisti darbo vietą, keisti profesiją, išbandyti kažką nauja, Užimtumo tarnybos klientams atsivers realios galimybės įsidarbinti. Matome įmonių kontūrus medienos, stiklo, metalo apdirbimo, aukštųjų technologijų srityse. Tai sukurs nemažą pridėtinę naudą mūsų rajono patrauklumui, gyvybingumui bei demografinės situacijos teigiamiems pokyčiams. Esu tas tikėtojas, kad reikia visapusiškos kompozicijos. Jaunos šeimos, jauni žmonės iš Kauno, Kėdainių, Ukmergės ar net Vilniaus, o tokių pavienių atvejų jau ir dabar yra, kursis tada, kai šalia išpuoselėtos aplinkos rasis galimybės profesinei veiklai.
– Ar nemanote, kad Seime priimta nauja mokesčių sistema gali sužlugdyti gerus tiek savivaldos, tiek verslo planus?
– Neseniai Lietuvos Respublikos Seime priimti nauji mokesčių pakeitimai gali pristabdyti planus ir ekspansinės plėtros vykdymą, bet yra nemažai verslų, kurie gavę Europos Sąjungos paramą, turi atitinkamus įsipareigojimus. Manau, kad jie stengsis išnaudoti tas europines paramas ir jas investuos į veiklą. Šios reformos sujaukė verslininkų mintis ir sumanymus, nes žmonės yra ne tik racionalūs, bet ir emocionalūs. Dėl to, vyraujant emociniam intelektui, verslo atstovai sprendimus priima ne tik racionaliu finansiniu paskaičiavimu, bet ir emociniu – kaip jie jaučiasi: rizikuoja ar yra saugūs. Kiekvieni mokestiniai pokyčiai sutrikdo ramybę ir manyti, kad jie neturės ekonominės įtakos verslo aplinkai, būtų naivu. Duok Dieve, kad centrinės valdžios vadovai, parlamentarai ir kiti, sprendžiantys mokesčių reformos klausimą, būtų teisūs. Bet įtampų verslo bendruomenėje yra nemažai. Politika – nelengva sritis.
– Prieš rinkimus į Seimą, Jūs buvote įvardytas kaip galimas premjeras. Jūsų rinkėjai mano, kad, vadovaudamas Vyriausybei, Seimui neteiktumėte tokių drastiškų bei Lietuvos bendruomenę kiršinančių sprendimų. Kaip elgtumėtės, jeigu šiandien Jums pasiūlytų vadovaujantį postą sostinėje?
– Sunku pasakyti, kaip elgčiausi būdamas premjero vietoje. Politikoje veikia daug išorinių jėgų, daug interesų grupių, ką laikau neblogu reiškiniu – verslo, senjorų, neįgaliųjų interesai… Politikai turi atsižvelgti ir sukalibruoti tarp poreikių bei galimybių ir priimti kažkokį bendrą sprendimą, nes pinigų reikia visiems sektoriams – sveikatai, švietimui, gynybai ir taip toliau. Politiko darbas nėra lengvas. Aplinkybių gausa ir konjunktūra labai veikia, kartais gali ir pasiklysti, nes tas tiesus kelias, kurį matei, tampa duobėtas ir vingiuotas.
Vertindamas tai, kas su manimi atsitiko, pergyvenęs netrumpą teisinių procesų epopėją, pasidariau tam tikras išvadas – supratau, kas yra man vertinga gyvenime. Tai šeima, namai, artima ir pažįstama aplinka. Jeigu dabar mane kas nors viliotų grįžti į Vilnių, nesvarbu, kokioms pareigoms, prioritetą teikčiau Jonavai. Neįsivaizduoju, kuo mane galėtų suvilioti sostinė? Tikriausiai niekuo. Taip, esu valstybės patriotas, valstybininkas, visada, reikalui esant, pasidalinčiau savo žiniomis, kompetencijomis. Bet mano prioritetas – namai, savas miestas, o tai yra Jonava. Todėl planuoju čia padirbėti tiek, kiek man rinkėjai duos darbo. Apie tai, kad galėjau būti kažkuo ir kažkur, negalvoju ir jokių nuoskaudų neturiu, tiesiog atgal nesigręžioju, jaučiuosi esąs savo vietoje, savo rogėse, savo uoste, kur viskas ramu, pažįstama, dirba patikima komanda.
– Šiemet rajono Taryba nusprendė uždaryti kelias bibliotekas ir JKC kultūros filialus kaimo seniūnijose? Kas nulėmė tokius sprendimus? Ar tai padaryta ekonominiais sumetimais?
– Problema yra ta, kad tos veikiančios įstaigos su įdarbintais žmonėmis, patalpomis, kurias mes šildom, tiekiame elektrą, prižiūrime, tampa nebeaktualios visuomenei – jos nebesulaukia lankytojų. Gaila, bet realybė yra tokia. Galbūt gyventojai, pakeitę savo įpročius, daugiausia dėmesio skiria planšetėms, mobiliesiems telefonams, kompiuteriams. Suprasdami tai, turėjome imtis sprendimų.
Kalbant apie šį klausimą, manau, kad reikia ieškoti ir kitokių bendravimo formų tarp renginių organizatorių ir vietos bendruomenės. Organizatoriai taip pat turėtų aktyviau bendrauti su gyventojais, kviesti juos į renginius ir taip sudominti žmones. Viskas priklauso nuo bendruomenės aktyvumo.
– Gyvename tarpušvenčiu – ką tik nušurmuliavo naujoviškos Joninės, artėja Jonavos miesto 275-erių metų sukaktis. Koks Jūsų požiūris į renginius?
– Mano vertinimu, Joninės pavyko, tai paliudijo daugybė žmonių iš įvairių Lietuvos vietovių. Tie sprendimai, kuriuos mes padarėme, keisdami scenos, Jonų sodybos, prekybinės mugės vietas, pasiteisino. Gal pasitaikė smulkių trūkumų, bet džiugu, kad ir gamta mums padėjo, ir Jonavos kultūros centras įdėjo labai daug pastangų, kad Joninių renginys būtų sėkmingas. Manau, šventė pavyko. Noriu tikėti, kad miesto šventė nebus prastesnė, koncertinę programą pristatys garsūs atlikėjai, apie kuriuos paskelbsime jau visai netrukus. Su „Lietuvos geležinkeliais“ suderinome, kad vilniečius, kurie atvyks į mūsų miesto 275-erių metų sukaktį, užsakomuoju reisu parvešime į sostinę traukiniu.
Tikiuosi įspūdingo renginio. Pasikvieskime draugų, bičiulių iš kitų Lietuvos kampelių ir rugsėjo 6-ąją susitikime Joninių slėnyje.
– Visai atvirai: koks šią akimirką būtų didžiausias Jūsų noras?
– Labai norėčiau, kad žmonės taptų bendruomeniškesni, vieni kitiems padėtų, kad vieni su kitais sveikintųsi, daugiau šypsotųsi, dalytųsi širdies šiluma, kurios nupirkti neįmanoma.
– Dėkoju už išsakytas mintis.
Kalbėjosi Irena NAGULEVIČIENĖ
