Paskelbtas Aktualijos

Išleidome 2000-ąjį laikraščio "Alio Jonava" numerį!

Antradienis, 15 November 2016 11:07 Parašė 

„Šiandien Jūsų rankose naujas laikraštukas. Ar jis reikalingas Jonavai, turinčiai du rajoninius laikraščius, – parodys laikas“,– tokiais žodžiais 1995 m. liepos mėnesį pasveikinau pirmojo „Alio Jonavos“ numerio skaitytojus. Greitai bėga laikas, štai – jau 2000-asis „Alio Jonavos“ numeris.

Daugiau nei 20 m. prabėgo nuo tada, kai su kolega Aleksandru Kanajevu klebinome tuomečių rajono laikraščių –„Jonavos balso“ ir „Naujienų“ – redakcijų duris ir siūlėmės maketuoti jų leidinius kompiuteriu. Tuomet dar praktiškai visi Lietuvos rajoniniai laikraščiai buvo renkami linotipu – didžiule mašina, kurioje buvo tirpdomas švino strypas. Klaviatūra surinkus tekstą, 3 m aukščio įrenginys „išspjaudavo“ švinines eilutes. Jas ir straipsnių antraštes po vieną raidę į laikraščio puslapio dydį atitinkantį rėmą sudėliodavo spaustuvės darbuotojos, kurių pareigos dabar skamba mistiškai – metranpažės. Surišusios špagatu gaudavo teksto „kolonėles“. Korektūros klaidas taisydavo freza išpjaudamos švininės eilutės gabalą ir iš rinkinio įstatydamos kitą, teisingą, raidę ar kelias. Nuo to „švininio puslapio“ Jonavos spaustuvėje atspausdavo plėvelę, kurią veždavo į Kauną, o ten jau visas laikraščio tiražas buvo spausdinamas ofsetu, kaip ir dabar. Nuotraukos ir iliustracijos buvo ėsdinamos iš cinko plokštelių Kaune.

Palyginti su teksto rinkimu ir maketavimu kompiuteriu ir plėvelės atspausdinimu lazeriniu spausdintuvu, tai buvo ilgas ir labai sudėtingas procesas. Galiausiai, maketo ir paties laikraščio vaizdas nebuvo pats gražiausias.
Deja, tuomečių redaktorių mūsų pasiūlymai nesužavėjo. Visų pirma kilo nepasitikėjimas: „Ar tikrai sugebėsite?“, nors jau buvome sumaketavę ir net spaustuvėje atspausdinę kelis tuometės 6-os vidurinės mokyklos moksleivių laikraščio „Ąžuoliukas“ numerius. Antra atsisakymo bendradarbiauti priežastis, ko gero, – chrestomatinis lietuviškas pavydas. Tuometis „Naujienų“ redaktorius Romualdas Kemerzūnas, tiesa, ne tiesiai į akis, bet savo darbuotojams, mums jau išėjus, pasakė: „Na, jau ne. Pranevičiui uždirbti tai aš neduosiu.“ „Jonavos balso“ redaktorė Genovaitė Ramanauskaitė buvo kur kas atviresnė. Išklausiusi mūsų pasiūlymą ji pasipiktino tiesiai šviesiai: „Tai jūs, maketuodami mūsų laikraštį, turėsite naudos.“
Idėją leisti savo laikraštį labai sustiprino Kėdainių rajone leidžiamo informacinio laikraštuko „Mugė“ pavyzdys. Jame tebuvo nemokami asmeniniai skelbimai, reklama, TV programa, horoskopai, anekdotai, kryžiažodis, policijos įvykių suvestinės apžvalga ir jokių pamokslaujančių tekstų per du puslapius. Pasitikėjimo savo jėgomis įkvėpė ir Profilaktoriumo laikų bendradarbės pasakymas, kad rajoniniame laikraštyje verta skaityti tik skelbimus ir televizijos programą, taip pat galimybė pradiniame etape nemokamai platinti laikraštį visiems jonaviečiams, „Dzindroje“ pernumeruojantiems kitus leidinius. O stabdė atsakomybė prieš skaitytojus – suvokimas ir supratimas, kad pradėti leisti laikraštį yra kur kas paprasčiau, įdomiau ir lengviau, nei tvarkingai ir gražiai užbaigti jį leisti, jei idėja nepasiteisintų.
Labai džiaugiuosi, kad idėja vis dėlto pasiteisino ir, nežiūrint visų nuotykių, sunkių periodų, krizių ir pakilimų, Jūs rankose laikote jau 2000-ąjį laikraščio numerį. Manau, tai – nemenkas pasiekimas. Suprantu, kad šiandieniame Jonavos miesto ir rajono žmonių gyvenime popierinis laikraštis jau nėra toks svarbus, kaip iki internetiniais, iki „feisbukiniais“ laikais, bet faktas, kad jonaviečiai pernumeruoja ir perka „Alio Jonavą“ lyg ir teigia, jog mums dar ne laikas „į pensiją“. O labiausiai džiugina mūsų skaitytojų ir klientų skambučiai su prašymais toliau nebespausdinti skelbimo, nes jau pavyko kažką parduoti, išsinuomoti ar nusipirkti. Kai žmogus ateina į redakciją ir prašo nebedėti jau apmokėto verslo paslaugų (kaminų valymo, židinių montavimo ar pan.) skelbimo, nes jau turi pakankamai užsakymų ir atsisakydamas naujų klientų sau daro antireklamą, supranti, kad ir popierinis laikraštis Jonavos rajone dar yra pakankamai efektyvus ir reikalingas.

Vladas PRANEVIČIUS