Neseniai Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo prisaikdinta tarybos narė Giedrė ŽENTELYTĖ-LINKIENĖ.
– Iš savivaldybės tarybos narių atsistatydinus politinio komiteto „Mūsų Jonava“ vadovui Remigijui Osauskui, tarybos nare tapote jūs. Priminkite skaitytojams, koks buvo susitarimas?
– Iš karto po 2023 m. pavasarį įvykusių rinkimų politinio komiteto „Mūsų Jonava“ aktyvas susirinko aptarti rinkimų rezultatų. Būtent šio susirinkimo metu komiteto vadovui Remigijui Osauskui pasiūlius ir visiems pritarus, buvo sutarta, kad, praėjus pusei kadencijos, pirmais numeriais į savivaldybės tarybą išrinkti komiteto atstovai užleis savo vietas sekantiems, daugiausia rinkėjų balsų surinkusiems komiteto nariams.
Toks pasiūlymas ir susitarimas atsirado dėl to, kad komitetas siekia, jog daugiau aktyvių jo narių išbandytų tarybos nario veiklą, susipažintų su savivaldos specifika, įgytų reikalingos patirties. Svarbu paminėti tai, kad komitete yra tariamasi, kokios pozicijos laikomės vienu ar kitu klausimu, kaip balsuojame, nuolat keičiamės informacija, idėjomis. Todėl kiekvienas komiteto narys vienodai atstovauja mūsų rinkėjams.
– Kada jūsų keliai „susikryžiavo“ su šiuo politiniu komitetu? Ar anksčiau priklausėte kokiai partijai?
– Politinis komitetas „Mūsų Jonava“ buvo įsteigtas dar prieš savivaldos rinkimus, įvykusius 2019 m. Tokios organizacijos, kaip alternatyvos politinėms partijoms, veikiančioms Jonavoje, steigimo iniciatoriai buvo Remigijus Osauskas ir Darius Ulkštinas. Būtent jie mane pakvietė prisijungti prie komiteto steigimo. Tad komitetui priklausau nuo jo įsteigimo pradžios ir savivaldos rinkimuose dalyvavau jau antrą kartą. Iki tol jokiai partijai nepriklausiau.
Nors visą laiką domėjausi politiniu Lietuvos gyvenimu ir aktualijomis, nė vienos partijos veikla ar jų atstovų veiksmai, ar tai būtų taryba, ar Seimas, Vyriausybė, neatitiko mano vertybių ir supratimo, kaip išrinkti visuomenės atstovai turi atstovauti žmonių interesams. Todėl ir nesijungiau prie partijų. Kita vertus, manau, kad problemas gyvenime turime spręsti patys, prisiimdami atsakomybę, todėl galimybė dalyvauti komiteto veikloje man pasirodė įdomi, nes norėjosi prisidėti prie gimtojo miesto vystymo, augimo ar problemų sprendimo.
– Papasakokite, kuo „Mūsų Jonava“ yra artima jums? Kokios idėjos labiausiai priimtinos?
– Nėra ko slėpti, kad viena iš priežasčių, kodėl prisijungiau prie komiteto veiklos, buvo vis didesnis vienos partijos įsigalėjimas miesto ir rajono valdyme. Taip, žmonės balsuoja, jie išrenka partijų atstovus demokratiniuose rinkimuose, bet daugybė žmonių mato tik gražų fasadą – sutvarkytus šaligatvius, naujus visuomeninės reikšmės pastatus, ko tikrai reikia, mes to neneigiame. Tačiau mums atrodo, kad svarbiau yra ne trinkelės ar pastatai, o dėmesingumas žmonių problemoms, labiau socialiai pažeidžiamoms grupėms, kultūrai, tiems, kuriems viešosios paslaugos yra sunkiau pasiekiamos.
Šiuo požiūriu labai svarbu kontroliuoti, kaip yra paskirstomas Jonavos rajono biudžetas. Mūsų noras – kad daugiau lėšų gautų bendruomenės, kultūros sritis, kad būtų investuojama į žmonių kompetenciją, kad nebūtų naudojamasi asmeniniais ryšiais perkant viešąsias paslaugas. Dėl visų šių dalykų komiteto nariai turi vieningą požiūrį. Tai mane labiausiai ir traukia.
Nors komitetas yra politinis, mums nesinori daryti politikos kaipo tokios. Juk kaip žmonės dažnai komentuoja, kai valdžios atstovai priima sprendimus, kurie nepatinka daugumai rinkėjų: „Ai, čia tik politika.“ Mes susirinkom ne dėl politikos ir ne dėl to, kad užimtume postus. Į komitetą susirinkom, kad sukurtume alternatyvą įsigaliojusiam rajone požiūriui valdyti miestą kaip savo įmonę, kad valdant miestą būtų daugiau atsakomybės ir daugiau demokratijos.
– Jau dalyvavote dviejuose savivaldybės tarybos posėdžiuose. Koks buvo pirmasis įspūdis gegužę?
– Po savivaldos įstatymo pakeitimų savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta nemažai techninio administracinio pobūdžio klausimų, tad atrodo, kad už nemažą dalį tarybos posėdžio darbotvarkės klausimų tenka tiesiog balsuoti patvirtinant tai, kas akivaizdu, turi būti atlikta darbine tvarka. Vienas kitas klausimas tikrai yra svarbus bendruomenei, jos ateičiai, ypač jautrūs švietimo, kultūros, socialinių paslaugų klausimai. Ir šiuo atveju tenka atstovauti kitokiai nuomonei nei ją turi tie, kurie inicijuoja ir įgyvendina tuos sprendimus.
Labai gerai, kad galime išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, kita vertus, situacija taryboje yra tokia, kad kokia tavo nuomonė bebūtų, sprendimą priims tie, kurie turi balsų daugumą. Tokia demokratijos kaina. Tačiau man asmeniškai labai įdomu tiek ruoštis posėdžiams, tiek juose dalyvauti. Tikiuosi, kad, įgydama vis daugiau patirties, galėsiu labiau prisidėti prie žmonėms naudingų sprendimų priėmimo ir gerų darbų įgyvendinimo.
– Kokiam tarybos komitetui priklausote? Kokie buvo įspūdžiai iš komiteto posėdžio? Kokių minčių, o gal pasiūlymų turėjote?
– Priklausau Kaimo reikalų komitetui, pakeičiau savo kolegą Remigijų Osauską. Komitete yra ta pati tendencija, kai komiteto narių daugumą sudaro vienos partijos nariai, tad kokia bebūtų tavo nuomonė, jie balsuoja taip, kad jau paruošti sprendimai būtų priimti ir įgyvendinti. Tad pradedu suprasti, kad opozicinėms jėgoms reikia bandyti daryti įtaką tam tikriems sprendimams tuomet, kai jie dar tik rengiami, o ne tada, kai pristatomi.
Du patys jautriausi klausimai dėl kultūros centrų ir bibliotekų uždarymo Jonavos rajono kaimuose, mano požiūriu, nebuvo pristatyti išsamiai, pateikiant visus sprendimui priimti reikalingus duomenis. Tad dėl šių klausimų turėjau pastabų.
– Birželio 11-ąją vykusiame tarybos posėdyje išsakėte nemažai pastebėjimų. Ne visi galėjo sekti posėdį internetu, tad papasakokite, kas jums buvo ypatingai svarbu pasisakytomis temomis?
– Jūsų minimame posėdyje pasisakiau dviem klausimais, kurie yra visiškai susiję. Kalba eina apie tame pačiame posėdyje tarybos balsų dauguma jau priimtus sprendimus uždaryti kultūros centrus keliuose iš mūsų rajono kaimų: Čičinuose, Liepiuose, Šiluose. Apgailėtina yra tai, kad tuo pačiu metu minėtose gyvenvietėse, o taip pat ir Kuigaliuose, nuspręsta uždaryti ir bibliotekos skyrius.
Tokiu būdu savivalda, kuri yra atsakinga už tai, kad kultūra būtų arčiau žmonių, lengvai prieinama, ne tik šviečianti, bet ir telkianti bendruomenę, užgesina paskutinius kultūros židinius miesteliuose. Pagrindinis argumentas yra tas, kad renginiuose dalyvauja mažai žmonių, į bibliotekas neateina statistiškai reikiamas kiekis lankytojų, todėl lėšų taupymo sumetimais nuspręsta skyrius naikinti.
Manau, kad nei dar tik planuojamas paleisti bibliobusas, nei iš „centro“ organizuojamas vienas kitas renginys nepakeis galimybės bendruomenės žmonėms, o ypač vyresnio amžiaus, išeiti iš namų, susitikti su kitais, pabendrauti, puoselėti tradicijas, dalintis rūpesčiais, kartu švęsti. Nepakeis galimybės vaikams šalia namų turėti edukacijas, šventes, visiems kartu skaityti knygas, naudotis kompiuteriais.
Rajono valdantieji giriasi šimtamilijoniniu biudžetu, tuo tarpu kelių tūkstančių eurų bibliotekos skyriui išlaikyti taupoma. Visa tai – žmonių švietimo ir kultūros puoselėjimo sąskaita. Manau, taip elgtis yra trumparegiška.
– Kokius prioritetus jūs, kaip tarybos narė, susidėliojote ateičiai?
– Komiteto „Mūsų Jonava“ pagrindinis akcentas dalyvaujant savivaldos rinkimuose buvo dėmesys žmogui ir jo kasdieniams poreikiams. Ne deklaratyvus, bet iš tiesų įsiklausant, kviečiant bendruomenes diskusijai, girdint jų nuogąstavimus ar kritiką, priimant ir apsvarstant jų problemas, įtraukiant į sprendimų priėmimą. Kitaip sakant, norisi, kad miesto valdyme būtų daugiau demokratijos ir būtų girdimos įvairios nuomonės.
Kaip nauja tarybos narė, noriu geriau pažinti rajono švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos veiklos sritis, prisidėti prie viešųjų paslaugų prieinamumo ir jų kokybės gerinimo. Svarbu didesnį dėmesį skirti jaunimui, vyresniems žmonėms, tiems, kuriems yra sunkiau savimi pasirūpinti, ir aš kalbu ne tik apie domėjimąsi, kalbu apie didesnį finansavimą šių grupių gyvenimą gerinančioms priemonėms.
Taip pat svarbu finansuoti bendruomenių, ypač rodančių savo iniciatyvą, veikloms ir taip skatinti jas būti dar aktyvesnėmis, nes jose yra ugdoma demokratija – motyvacija nuveikti gerų dalykų dėl savo žmonių ir savo krašto. Sprendžiant rajono gyventojų užimtumo ir darbo problemas, labai svarbi sritis yra naujų įmonių, vadinasi, ir naujų darbdavių pritraukimas į Jonavos miestą ir smagu, kad laisvosios ekonominės zonos vystymas paskutiniais metais pajudėjo iš mirties taško, kiek žinau, jau yra numatytos pirmosios investicijos.
Tačiau vėlgi, manau, per mažai dėmesio yra skiriama smulkiajam verslui, jo problemoms, pagalbai tvarkantis su nuolat kylančiais iššūkiais, verslumo ir ekonominiam švietimui.
– Esate mažosios bendrijos „Herojaus kelias“ savininkė ir vadovė. Papasakokite apie savo tiesioginį darbą.
– Mano įmonės pagrindinė veikla yra mokymai ir konsultacijos įmonėms ir organizacijoms komandų formavimo, komunikacijos ir bendradarbiavimo komandose gerinimo, personalo valdymo, veiklos gerinimo srityse.
Savo veikloje remiuosi savo pačios ilgamete patirtimi vadovavimo ir personalo valdymo srityse. Taip pat vedu mokymus, kalbu auditorijoms apie savęs pažinimą, streso valdymą, pasitikėjimą ir lyderystę. Daugiausia įkvėpimo ir pasitenkinimo savo veikla gaunu tuomet, kai galiu kitam žmogui padėti siekti tikslų ir tapti geresniu savo veiklos srityje, o organizacijoms padėti tapti geresne darbo vieta žmonėms, dėl ko jos paprastai pasiekia ir geresnių finansinių rezultatų.
– Papasakokite apie savo šeimą, laisvalaikį ir pomėgius.
– Mano vyras pagal specialybę yra chemijos inžinierius ir dirba techninių produktų pardavimų ir projektų valdymo srityje. Šalia visų mano veiklų, pats prasmingiausias ir mieliausias man yra laikas, kurį praleidžiu su savo vaikais, dukra ir sūnumi, kurie yra gimnazistai. Dalinuosi su jais viskuo, ką išmokstu lyderystės ar emocijų valdymo srityje, skatinu ramiai ir pasitikint savimi siekti savo svajonių. Jie ir patys yra mano didžiausi mokytojai.
Laisvalaikiu visa šeima mėgstame kartu keliauti, ir ne tik į tolimesnes keliones. Rinkdami „Surink Lietuvą“ magnetukus, apvažiavome visą Lietuvą. Smagiausias poilsis man yra žygiai pėsčiomis, į kuriuos bandau įtraukti ir šeimą. Daugiausia per dieną esu nuėjusi 43 kilometrus, o trumpesnes distancijas einu kaip įmanoma dažniau.
Taip pat mėgstu skaityti knygas, sportuoju. Myliu krepšinį, kurį pati aktyviai žaidžiau, o dabar įsimylėjau ir futbolą, kurį žaidžia mano sūnus.
– Ačiū už pokalbį.
„Alio Jonavos“ inf.
Galerija iš K2: {gallery}8827{/gallery}
