Redakcijai parašiusi senjorė, Jonavos miesto Kosmonautų g. 48 namo gyventoja N. S. (pavardė redakcijai žinoma) apgailestauja dėl uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ atsainaus požiūrio į senjorų, dėl garbaus amžiaus ir sveikatos patenkantiems į sudėtingas situacijas, prašymus. Pasak jonavietės, dažnai girdime sakant, kad esate būstų ir namo šeimininkai, tai ir elkitės šeimininkiškai. Be to, garsiai šnekama apie dėmesį vyresniam žmogui, deja, pasak autorės, net „paprastas prašymas pastatyti suolelį pensininkams prie laiptinės pasirodė neįkandamas“.
Kreipimasis į „Jonavos paslaugas“
Laiško autorė rašo, kad Kosmonautų 48-ame name gyvena daugiau kaip 55-erius metus. Per šį laikotarpį gyventojai keitėsi. „Vaikai užaugo, mes pasenome. Laikas bėga labai greit, tačiau jėgos nebe tos. Jauniems gal paprasčiau – ir kojos lengviau neša, ir pabendrauti jie visur gali. Tačiau mes, pensininkai, taip pat norime prasmingai leisti savo saulėlydį – ir mums reikia bendravimo, ir pasiguosti bėdomis, ir pasidžiaugti. Juk niekur, išskyrus parduotuves, nebekylam, į barus ar restoranus nevaikštom. Lieka tik pokalbiai ant suolelio, – rašo N. S. – Pagalvojome, kad būtų gerai prie įėjimo į namą suolelį turėti – atsikvėptume su pirkiniais, o ir būtų proga su kaimynais kasdienybę aptarti. Tiesa, vienas suolelis yra, bet ant jo prisėsti telpa tik du žmonės, na, jeigu susispaudus, gal ir trečias įtilptų. Todėl kaimynų vardu kreipėmės į bendrovę „Jonavos paslaugos“, išsakydami mūsų visų skaudulius ir prašydami įrengti suolelį.“
Anot senjorės, laiptinėje gyvena tik dvi jaunos šeimos, dar dviejuose butuose įsikūrę nuomininkai. Vadinasi, mąsto jonavietė, jauni žmonės sudaro apie trečdalį visų laiptinės gyventojų.
Laiške autorė nurodo, kad namo kaupiamojoje sąskaitoje yra sukaupta 8318 eurų, kurių sumą kiekvieną mėnesį papildo ir tie patys pensininkai. „Kadangi tai yra ir mūsų, laiptinės būstų savininkų, indėlis, manėme, kad problemų nekils. Tačiau atsakymas iš „Jonavos paslaugų“ į mūsų prašymą ne tik nustebino, bet ir pribloškė. Pasirodo, kad suolelis yra didžiausia prabanga, o norint ją turėti, kaip toje stebuklinėje pasakoje, reikia įveikti ne vieną kliūtį, kurios mes dėl savo amžiaus ir sveikatos nebepajėgūs padaryti“, – rašo N. S.
Bendrovė sutverta ne tokiems reikalams
Atsakymas iš „Jonavos paslaugų“ yra tarsi visiems žinia apie tai, kokie sudėtingi reikalavimai keliami gyventojams.
„Atsakydami į Jūsų prašymą dėl papildomo suoliuko įrengimo, informuojame, kad toks darbas nėra laikomas nei privalomuoju techninės priežiūros reikalavimu, nei namo atnaujinimo priemone. Tokio pobūdžio darbai priskiriami prie veikų gyventojų patogumui ir asmeniniams poreikiams tenkinti.
Finansavimas yra užtikrinamas iš papildomai surenkamų lėšų.
Primename, kad suoliuko įrengimas prie Kosmonautų g. 48 namo trečios laiptinės kainuotų 400 eurų“, – rašoma bendrovės atsakyme.
Laiško autorę stebina tokia kaina. „Amžių baigiame pragyventi, bet mūsų „trečiasis taškas“ ant tokio brangaus suolelio dar nesėdėjo. Sakau, gal nors gyvenimo pabaigoje pasiseks tokį malonumą patirti?“ – sarkastiškai klausia moteris.
Tačiau tai dar ne visas atsakymas. Kitaip tariant, kaip toje patarlėje – „kuo giliau į mišką, tuo medžių daugiau“. Toliau oficialiame rašte nurodoma, kad kartu su prašymu bendrovei reikia pateikti raštišką namo gyventojų pritarimą, paliudijantį, jog gyventojai sutinka panaudoti bendras lėšas suoleliui pastatyti.
„Ir to dar negana. Mat būtų tvirtinami tik pastovių būstų šeimininkų parašai, o nuomininkai, pritariantys senjorų prašymui, privalėtų turėti nuomotojo įgaliojimą. Štai ko įsigeidė „Jonavos paslaugos“! Vadinasi, mums, senjorams, telieka sėdėti užsidariusiems savo narveliuose, nekaišioti nosies ir, kaip primenama atsakyme, neieškoti „patogumo bei asmeninių poreikių tenkinimo“. Labai aiškiai pasakyta: „Jonavos paslaugos“ sutvertos ne tokiems reikalams. O ką žinai – gal tie pensininkai dar ir lifto užsimanys?“, – piktinasi N. S.
Nepagarba senatvei
Laiško autorė sako gerai suprantanti, kokią svarbą turi lėšos, juolab kai įmonės įkainiai už teikiamas paslaugas yra ganėtinai aukšti. Bet kalba ne apie tai. N. S. įsitikinusi, kad suolelio pastatymui prie laiptinės neatsirastų prieštaraujančių balsų, nes daugumą sudaro seniai butuose įsikūrę senjorai.
Atsakymo tekstą baigia UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus Edmundo Muloko pavardė, tiesa, parašo ties ja nėra.
„Lieka tik padėkoti gerbiamajam direktoriui už tokį dėmesį ir senatvės „pagerbimą“. Ačiū už atsakymą ir garbaus amžiaus žmonių „pastatymą į vietą“. Norisi priminti įmonės vadovui ir jo pavaldiniams, kad būtų metas pagalvoti ir suprasti vieną itin svarbų dalyką: senatvės valanda sukasi sparčiau ir gerokai lenkia jaunystės laiką“, – rašo įskaudinta jonavietė.
Irena BŪTĖNAITĖ
