Vis dažniau pasigirsta nerimaujančių balsų, kad Lietuvoje mažėja gyventojų, visuomenė sensta, po kelerių metų gali atsitikti taip, kad nedidelė dalis dirbančio jaunimo turės išlaikyti daug didesnį skaičių garbaus amžiaus žmonių. Ir tai įvardijama ne laikina tendencija, bet ilgalaike realybe. Apie tai kalba ir faktai – tenka uždaryti kai kuriuos kultūros centrus, bibliotekas, mažinti mokyklų tinklą ir t. t.
Tokios prognozės paskatino pasidomėti demografine situacija Lietuvoje bei Jonavos rajone.
Demografinė padėtis ES valstybėse
Kaip teigia „Eurostato“ leidinys „Europos demografija 2024“, demografinė padėtis valstybėse yra ganėtinai niūri, nes gimstamumas mažėja, gyvenimo trukmė ilgėja, vadinasi, visuomenė sensta.
Nors visoje Europos Sąjungoje per paskutinius du dešimtmečius gyventojų skaičius nežymiai ūgtelėjo, tačiau ateities tendencijos nedžiugina. 2023 m. pradžioje ES gyveno 448,8 milijonų žmonių, tai yra 4 proc. daugiau negu prieš dvidešimt metų. Du trečdalius visų Sąjungos gyventojų sudaro Vokietija, Italija, Prancūzija, Ispanija ir Lenkija. Leidinyje pastebima, kad devyniose iš visų 27 šalių per tą patį laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo. O Lietuva prarado 17 proc. savo gyventojų ir sulaukė trečio blogiausio įvertinimo ES po Latvijos ir Bulgarijos.
Kalbant apie gyventojų amžių, atkreiptas dėmesys, kad 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis ES per 20 metų padidėjo nuo 16 proc. iki 21 proc., 80-mečių ir vyresnių padaugėjo nuo 3,7 proc. iki 6 proc.
Kaip minėta, visoje ES mažėja vaikų iki 15 m. ir jaunimo iki 20 m. skaičius. Tiesa, Airijoje vaikai sudaro apie 20 proc., Italijoje – tik 12,4 proc. Lietuva atsidūrė žemiau ES vidurkio. Jaunimo mažėjimas reiškia mažiau dirbančiųjų, kurie daugiau priklauso nuo valstybės.
Lietuvoje mažėja gimstamumas
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. gyventojų (47,5 proc. vyrų ir 52,5 proc. moterų), tai 0,1 proc. daugiau negu prieš metus. Bet tai nereiškia, kad Marijos žemėje ūgtelėjo gimstamumas. Šiuos pasikeitimus lėmė tai, jog į Lietuvą atvyko užsieniečių iš įvairių šalių, tokių kaip Ukraina, Baltarusija, Kirgizija, Uzbekistanas, Kazachstanas, Tadžikistanas bei Indija. Teigiama tarptautinė migracija, kai daugiau gyventojų atvyko į Lietuvą nei iš jos išvyko, atsvėrė neigiamą natūralią gyventojų kaitą šalyje.
Skaičiavimai rodo, kad po penkerių metų mūsų valstybėje nuolatinių gyventojų skaičius turėtų sumažėti 5 proc., o 2050-aisiais, palyginti su šiais metais, net 19 proc.
Pernai Lietuvoje gimė 9,5 proc. kūdikių mažiau negu užpernai. O 2024-ųjų mirtingumas (37 444 asmenys) buvo dvigubai didesnis nei gimimų skaičius (18 673 kūdikiai). Skirtumas sudaro 18,8 tūkst.
Jonavos krašto rodikliai
O kaip šiame skaičių pasaulyje atrodo Jonavos savivaldybė?
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, šių metų pradžioje mūsų rajone gyveno 41 581 gyventojas (26 tūkst. registruoti mieste). Iš jų 47 proc. sudaro vyrai ir 53 proc. moterų. Daugiau nei pusę (63 proc.) šio skaičiaus asmenų yra darbingo amžiaus, 0–15 m. gyventojų skaičius siekia 15 proc., o asmenų, perkopusių 60-metį sausio mėn. buvo užregistruoti 22 proc. Daugiau kaip 1000 žmonių yra sulaukę 85-erių.
Analizuojant pastarojo penkmečio statistiką, Jonavos krašto rodikliai rodo stabilią padėtį, kinta nežymiai. Palyginkime: 2020-aisiais rajone gyveno 41 762 asmenys, 2021 m. – 41 422, 2022 m. – 41 373, 2023 m. – 41 494, pernai – 41 581. Jeigu sugrįžtume į 2015-uosius, kuomet buvo užregistruotas 43 781 gyventojas, pamatytume, kad iki šių metų Jonavos krašte gyvenančiųjų skaičius sumažėjo daugiau kaip dviem tūkstančiais.
Nerimą kelia mažas gimstamumas ir dvigubai spartesnis mirtingumas. Palyginkime: 2020 m. gimė 342 kūdikiai, mirė 694 asmenys, 2021-aisiais atitinkamai skaičiai išsidėsto taip: 300 ir 730, 2022 m. – 278 ir 675, 2023 m. – 277 ir 594, pernai – 276 ir 554. Būtina pastebėti, kad čia skaičiuojami tik Jonavos rajone gyvenamąją vietą deklaravusiųjų gyventojų gimimo atvejai. Kaip žinia, Jonavos ligoninėje gimdymų skaičius yra daug didesnis, kadangi gimdyti atvyksta daug moterų iš kitų Lietuvos kampelių.
Tokie duomenys įspėja apie nieko gera nežadančią demografinę situaciją. Vargu bau, ar yra receptas, galintis pakeisti ją teigiama linkme. Mažas gimstamumo rodiklis politikus verčia peržiūrėti įvairių instituciją veiklą.
Švietimo tinklo pertvarka
Praėjusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta trijų kaimo pagrindinių mokyklų statusą panaikinti ir jas pervardyti mieste veikiančių progimnazijų skyriais. Taigi nuo rugsėjo Kulvos ir Bukonių ugdymo įstaigos tampa Justino Vareikio progimnazijos filialais, o Žeimiai priskiriami Raimundo Samulevičiaus progimnazijos valdymui.
Rajono Savivaldybės vicemerės Birutės Gailienės teigimu, priimti tokį sprendimą verčia vaikų iki 16 metų skaičiaus mažėjimas seniūnijų teritorijose. Jos teigimu, skaičiai aiškiai indikuoja, kad jau kitą rugsėjį mokyklose nesusidarytų priešmokyklinukų, pirmokų klasės. Mažiausias galimas vaikų skaičius klasėje – 8 vaikai.
„Švietimo tinklo klausimas – labai jautri tema, paliečianti daug suinteresuotų pusių – mokinius, tėvus ir mokytojus. Ieškoti sprendimo būdų ragina kelios priežastys. Pirmiausia – demografiniai dalykai. Kita problema – mokytojų trūkumas, nes turime pavyzdžių, kai vienas mokytojas dėsto kelis dalykus, trečioji – pačių tėvelių pasirinkimas, kur mokytis jų atžaloms. Galbūt seniūnijose pakaktų vaikų, kurie galėtų užpildyti vietoje veikiančias mokyklas, bet tėvai pasirenka kitą kelią – vežioja juos į miesto ar net kitų rajonų ugdymo įstaigas. Pasaulyje kiekviena organizacija gyvuoja tol, kol gali patenkinti kliento, šiuo atveju – vaiko, poreikį ar lūkestį, ir kol pati auga bei plečiasi. Dabar rajone turime mažėjantį klientų skaičių, o tuo pačiu ir sparčiai mokinių skaičiumi mažėjančias mokyklas. Mūsų tikslas – siekti, kad paslauga kaip įmanoma ilgiau išliktų toje teritorijoje, kur gyvena vaikai – Kulvoje, Žeimiuose, Bukonyse, bet, veikdamos kaip atskiros įstaigos, mokyklos tiesiog neužsitikrins pakankamo finansavimo, nes jis tiesiogiai priklauso nuo klasių komplektų. Nesusidarius daliai klasių, mokykloje vargiai norės dirbti mokytojai – jiems nesusidarys darbo krūvis. Tapus progimnazijų skyriais, bus paprasčiau subalansuoti ir finansavimo, ir trūkstamų mokytojų klausimą, o svarbiausia – kuo ilgiau išsaugoti ugdymo paslaugą kuo arčiau vaikų namų,“ – situaciją komentavo vicemerė.
Pokyčiai Upninkuose
Kaip minėta, Jonavos rajone gyventojų skaičius laikosi stabiliai, nors mirčių atvejų yra daugiau, negu gimsta kūdikių. Matyt, tai derėtų sieti su mūsų krašte įsikuriančiais ar laikinai apsistojančiais kitų valstybių piliečiais. Aišku viena – visuomenė sensta. Tai rodo, kad jaunimą vilioja didieji miestai, o ne provincijose esantys rajonų centrai ar kaimiškosios vietovės.
Pasižvalgykime po Upninkus, nuostabaus peizažo kampelį. Seniūnijos plotas apima didžiulę per 17 300 ha teritoriją, kurioje gyvena apie 1200 žmonių, centrinėje gyvenvietėje įsikūrę per 700 nuolatinių gyventojų.
Per kelerius paskutinius metus ir šioje vietovėje įvyko nemažai permainų. Mažėjant moksleivių skaičiui, Upninkų pagrindinė mokykla, prie kurios buvo prijungtas vaikų lopšelis-darželis, 2019 m. reorganizuota į „Lietavos“ pagrindinės mokyklos Upninkų skyrių.
2017-aisiais, vykdant Lietuvos pašto reformą ir įgyvendinant „Ateities laiškininko“ projektą, visoje šalyje darbo neteko keli šimtai šioje srityje dirbusių žmonių. Pertvarkos iniciatoriai teigė, kad pokyčius padiktavo taip pat prastėjanti demografinė padėtis. Uždarytas pašto skyrius ir Upninkuose, dabar, pasak seniūnės Lolitos Nekrošienės, net pensijos senjorams mokamos ne patalpoje, bet tiesiog automobilyje, kuriuo atvažiuoja laiškininkas.
Prieš metus, pardavus Kultūros centro pastatą, meno mėgėjus buvo planuota įkurdinti po mokyklos stogu, tačiau galiausiai jiems suteiktos kuklios patalpos šalia bibliotekos ir seniūnijos administracijos.
„Bet gyvenvietėje veikia gaisrininkų komanda, yra ambulatorija, teikianti medicinos paslaugas, bažnyčia, cerkvės Perelozuose ir Baltromiškėse. Iki šiol upninkiečiai džiaugiasi prie „Aibės“ parduotuvės veikiančiu bankomatu, ko nebeturi kitos seniūnijos, pernai duris atvėrė nauja privati prekyvietė – atsirado sąlygos konkurencijai, net girininkiją turime. Laukiame, kada pradės veikti Globos namų filialas buvusio KC pastate. Atrodo, turėtų visko pakakti, bet visuomenė sensta… Kodėl jaunos šeimos nenori gyventi kaime?“ – retoriškai klausia seniūnė.
Optimistinės nuotaikos Kulvos krašte
Kulvos bendruomenės pirmininkė Karolina Petrenčiuk-Naujokienė optimistiškai nusiteikusi – ji pasidžiaugia, kad Abraomo Kulviečio kraštas suvilioja vieną kitą vidutinio amžiaus šeimą, tad parduodama sodyba be šeimininko ilgą lieka nestovi.
„Kulvoje ne tokios plačios galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, gyvenamųjų namų statybos taip pat gana ribotos, nes aplink plyti ūkininkų laukai, bet parduodamas sodybas įsigyja 35-mečiai, 40-mečiai. Juos priskirčiau jaunų žmonių grupei. Žinoma, didesnę dalį gyventojų sudaro vyresnio amžiaus asmenys, bet viena kita darbinga ir veikli šeima atsikrausto ir įsilieja į bendruomenės veiklą“, – patirtimi dalijasi K. Petrenčiuk-Naujokienė.
Seniūnijos centre, kaip minėta, nuo rugsėjo moksleivius ir vaikų lopšelio-darželio lankytojus pasitiks Abraomo Kulviečio progimnazijos Kulvos skyrius, sunegalavusiems piliečiams paslaugas teikia Jonavos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus filialas – Kulvos medicinos punktas, skaitytojų balsai netyla jaukioje bibliotekoje, į įvairius renginius kviečia Kultūros centras.
Prieš kelerius metus buvo uždarytas pašto skyrius, sulaukdavęs nemažai vietos gyventojų, pasigendama bankomato – pinigų išsigryninti galima parduotuvės „Perlo“ terminale, žinoma, jei tuo metu jame yra eurų.
Pasak bendruomenės pirmininkės, laimėjus Dalyvaujamojo projekto konkursą, dvaro teritorijoje bus įrengtas tvenkinys su paplūdimio tinklinio aikštele, lauko estrada koncertams, aktyvaus sporto mėgėjus vilios stalo tenisas, kitokios įdomybės.
„Nesiskundžiame. Visoje Lietuvoje gausu problemų, o mes kuriame savo gyvenimą. Kaip sakoma, vieni ateina, kiti išeina, mažėja gyventojų, gimsta mažiau kūdikių. Džiaukimės tuo, ką turime“ – samprotauja K. Petrenčiuk-Naujokienė.
Irena BŪTĖNAITĖ
