Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie galimus pavojus, kylančius tiek iš gamtos, tiek ir iš besikeičiančios geopolitinės situacijos. Kiekvienam žmogui praverstų žinios apie tai, kur slėptis, kaip elgtis atėjus kritinei minutei. Pakomentuoti civilinės saugos temą Jonavos rajone paprašėme pakomentuoti Lietuvos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narį, Jonavos skyriaus vicepirmininką Justiną Rizgelį.
– Gerbiamasis Justinai, paaiškinkite jonaviečiams, kas yra toji civilinė sauga ir kodėl ji tokia svarbi?
– Iš esmės, turime sutarti, kad civilinė sauga nėra politinis ar geopolitinis klausimas. Kartais bandoma nupiešti, kad tai vienos partijos reikalas, tarsi valstybė neturėtų daugiau problemų. Tai yra valstybės ir savivaldos garbės reikalas, nepriklausomai nuo politinės situacijos. Neutralia buvusi Suomija civilinę saugą vystė dešimtmečius, net nematydama jokios tuometinės grėsmės. Kaip galime leisti sau civiline sauga nesirūpinti, kai pavojai jau visai šalia mūsų? Civilinė sauga – tai visuomenės gebėjimas išlikti kritinėse situacijose, tad valstybė kartu su savivaldybe turi daryti viską, kad visuomenę tam parengtų.
– Dažnai girdime sąvokas „priedanga“, „slėptuvė“. Kuo jos skiriasi? Ar priedangoms keliami kokie nors specifiniai reikalavimai?
– Čia turime labai aiškiai atskirti, kad priedanga – tai patalpa, sudaranti sąlygas gyventojams trumpam laiko tarpui išvengti kinetinių grėsmių: nuolaužų, skeveldrų, kulkų ir panašiai. Tai nėra statinys, skirtas būti ar gyventi ilgą laiką. Slėptuvės – objektai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijoms, kurios turi būti įrengtos taip, kad šios institucijos galėtų vykdyti savo veiklą būtent iš jų. Priedangos turi esminius reikalavimus pagal atnaujintą statybos reglamentą – apima ir elektros tiekimą, ir tai, kad patalpa turi būti be langų, ją galėtų pasiekti asmenys su judėjimo negalia ir pan.
– Teko matyti skaičius, rodančius, kad Jonavos rajone priedangose turėtų būti apsaugoti 16 632 gyventojai, kas sudaro 40 proc. nuo bendro skaičiaus. O ką daryti kitiems žmonėms?
– Šis reikalavimas nustatytas įvertinus gyvenimą realios grėsmės akivaizdoje ir galioja visoje Lietuvoje. Tikėtina, krizės atveju nemažai žmonių būtų pasitraukę iš miesto, kaimo vietovėse dalis liktų nuosavuose namuose, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, toks kriterijus ir yra nustatytas. Bet turėtume klausti savęs: ar toks miestas kaip Jonava turi judėti tokiu priedangų įrengimo keliu kokiu juda dabar? Mes turime įrengę priedangas mokyklose, kultūros centre ir panašiai. Tačiau pasvarstykime, ar realaus pavojaus metu jonaviečiai iš daugiabučių namų (kurių dauguma gyvena būtent juose) bėgs į artimiausią mokyklą ar kultūros centrą? Labai abejoju. Turėtume fundamentaliai pasukti savo suvokimą ir įrenginėti priedangas būtent daugiabučių namų rūsiuose arba ieškoti kitų sprendimų daugiabučių namų kvartaluose.
– Ar nereikėtų didesnio dėmesio skirti ikimokyklinėms įstaigoms, kurios net rūsių po pastatais neturi? Juk evakuoti ir „paslėpti“ mažylius reikia daugiau laiko.
– Ikimokyklinių įstaigų pasirengimas grėsmėms turėjo būti prioritetas jau anksčiau, tokių įstaigų pasirengimas grėsmėms yra kritinės svarbos, todėl labai tikiuosi, kad tai jau yra išspręsta dirbant kartu su savivaldybe. Apie rūsius po ikimokyklinių ugdymo įstaigų pastatais duomenų neturiu. Jei tokių darželių yra, būtų įdomu pasiteirauti, ką apie tai galvoja savivaldybė, o galbūt jau yra numačiusi konkrečius veiksmus visoms ikimokyklinėms įstaigoms.
– Dauguma jonaviečių nežino, kur reikėtų slėptis kritiniu momentu. Gal ši tema per mažai viešinama? Vargu, ar pakanka pranešimų savivaldybės interneto tinklapyje. Kaimo gyventojai jo beveik nežino...
– Tai bendra komunikacinė problema. Iš vienos pusės atrodo, kad ir valstybė, ir savivaldybė imasi komunikacinių veiksmų, ir gana aktyvių, tačiau, kita vertus, jie atrodo nepakankami. Visgi, manau, mes turime eiti ne per komunikacinę prizmę, o per žmonių sąmoningumą. Jeigu žmogus įsitikinęs, kad šios grėsmės tėra juokai, mes galime belstis į jo duris, bet ta informacija jo sąmonės vis tiek nepasieks. Asmuo, kuris rimtai vertina tai, kas vyksta, nori tam pasirengti, tikrai gali rasti daug ir išsamios informacijos. Tačiau pritariu, kad pagrindinį vaidmenį turi vaidinti valstybės institucijos – nešti informaciją žmogui, o ne versti žmogų jos ieškoti.
– Priedangų klausimas yra keistas – priklijuotas ženklelis ant lauko durų dar nereiškia, kad čia žmogus bus saugus. Gal į vieną patalpą pusė miesto subėgs?
– Taip. Sutinku. Manau, reikėtų individualizuotos komunikacijos iš savivaldybės kiekvienam rajonui, kiekvienai gatvei – kur koks namas, ką turi daryti ir kur slėptis. Ir tai padaryti yra gana nesudėtinga, reikia noro ir šiek tiek darbo. Jeigu mūsų miesto biudžetas turi galimybę nukreipti reikšmingas lėšas savivaldybės viešiesiems ryšiams, tai galbūt galėtume skirti lėšų ir komunikacijai apie civilinę saugą.
– „Achemos“ įmonė yra Jonavos seniūnijoje. Ar jos saugumu turėtų rūpintis savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų valdymo vadovas, ar įmonės saugos tarnyba? Strateginis objektas kelia pavojų ne tik darbuotojams, bet ir visai Jonavai. Patirtį jau turime.
– Priklauso, apie kokį saugumą kalbame. Jei kalbame apie gamyklos kasdienius procesus, kurių pasekme gali tapti viena ar kita avarija ar krizė, vienareikšmiškai – privalo rūpintis pati gamykla, o savivaldybė turi bendradarbiauti su įmone ir būti pasirengusi visokio tipo nelaimėms. Kalbant apie „Achemą“, pavyzdžiui, karinio konflikto atveju pati įmonė kartu su Jonavos komendantūra ir Lietuvos kariuomene privalo įvertinti, kokios papildomos grėsmės gali kilti ir kaip savivaldybė į jas turėtų reaguoti.
– Ar mūsų rajonui grėsmės nedidina Ruklos karinis miestelis, galintis tapti pirmuoju agresoriaus taikiniu?
– Požiūris, kad Jonava yra padidintos grėsmės teritorijoje dėl Rukloje esančių Lietuvos ir sąjungininkų karinių vienetų, manau yra neteisingas. Jei turėsime realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos kariuomenė tikrai neliks Rukloje ar Jonavoje, ginkluotosios pajėgos turės uždavinius visoje Lietuvos teritorijoje. Ir į tai, jog vien dėl gausių karinių dalinių mūsų miestas sulauks papildomo priešiško dėmesio, žiūrėčiau rezervuotai.
– Ar nemanote, kad, keičiantis geopolitinei situacijai, rajono Ekstremaliųjų situacijų valdymo centras turėtų pats daryti analizes, nelaukdamas nurodymų iš aukščiausių institucijų, pavyzdžiui, sulaukti Vyriausybės skirtų valstybinių ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduočių ir tik tada formuoti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencines priemones? Ar tokiu būdu nėra ribojamas vietos Ekstremaliųjų situacijų valdymo centro savarankiškumas?
– Nemanau, kad savarankiškumas yra ribojamas. Tokio tipo uždaviniai turi būti koordinuojami centralizuotai – ar iš Vidaus reikalų ministerijos, ar iš Nacionalinio krizių valdymo centro. Jeigu šiame lauke paliksime savarankiškumą savivaldybėms, rezultate galime turėti itin nelygią situaciją Lietuvos mastu, kas iš esmės keltų rūpesčių ir valstybės institucijoms, nes vienos savivaldybės bus geriau pasiruošusios nei kitos ir panašiai. Todėl centralizuotas koordinavimas turi būti. O ar savivaldybė gali rodyti daugiau iniciatyvos ir žengti žingsnį pirma? Žinoma. Ir gali, ir turi. Turime būti iniciatyvūs ir susitvarkyti savo kiemą tiek, kiek tai leidžia savivaldybės kompetencija be valstybės įsikišimo, o po to jau laukti centrinės valdžios sprendimų. Negalima dangstytis vien „laukimu“. Taip, laukime, judėkime visi kartu, bet darbus, kuriuos galim pasidaryti patys, pasidarykime.
– Iš Valstybės gynimo fondo Jonavos rajono savivaldybei skirta beveik 110 tūkst. eurų, už kuriuos ketinama modernizuoti penkias esamas priedangas. Ar tai toks nurodymas iš viršaus? Ar ne protingiau būtų šias lėšas panaudoti naujoms priedangoms įrengti, o ne esamoms modernizuoti?
– Aš palaikyčiau naujų priedangų įrengimą, kaip minėjau, orientuotą į daugiabučių namų kvartalus (ar tai būtų atskiros priedangos, ar priedangos daugiabučių rūsiuose, reiktų kalbėtis ir tartis). Keista, kad savivaldybė skiria pinigus modernizavimui, o ne įrengimui, kai mums vis dar trūksta priedangų bent 6 tūkst. rajono gyventojų.
– Lietuvoje yra savivaldybių, kurios, žadėdamos finansinę paramą, ragina gyventojus imtis iniciatyvos ir patiems įsirengti priedangas rūsiuose. Jonavoje apie tai neteko girdėti. Pasidalykite nuomone.
– Taip, panašu, kad Jonava tokios paramos neplanuoja, bet taip pat reikėtų įvertinti ir paklausą – ar žmonės to imtųsi? Teko girdėti, jog Kauno m. savivaldybėje tokia parama pasinaudojo tik viena daugiabučių bendrija. Turime atkreipti dėmesį, kad daugiabučius Jonavoje administruoja uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“, todėl reikėtų pasvarstyti, kaip toks paramos mechanizmas turėtų veikti. Bet kuriuo atveju, jei žmonės tikrai mobilizuotųsi ir kreiptųsi į savivaldybę dėl savarankiško noro imtis priedangų įrengimo ar daugiabučių rūsių pritaikymo grėsmėms, manau, savivaldybė rastų priemonių paramai.
– Dėkoju už pokalbį.
Ignas VILIUS
Politinė reklama bus apmokėta iš einamosios TS-LKD Jonavos skyriaus sąskaitos.Užs. Nr. 59
