Daugiau nei prieš pusę amžiaus mažiesiems miesto piliečiams duris atvėręs „Pakalnutės“ vaikų lopšelis-darželis šiemet švenčia 55-erių metų sukaktį. Per šį laikotarpį plėtėsi ir keitėsi ugdymo programos, į mokytojų kolektyvą įsiliejo naujų specialistų, išaugo kelios kartos – buvę šios įstaigos darželinukai šiandien čia atlydi jau savo proanūkius. Gegužės 28-ąją vykusiame sukakties minėjime Jonavos kultūros centre pasakyta daug gražių žodžių „Pakalnutės“ bendruomenei ir miestiečiams, auginantiems vaikus.
Keli istorijos akcentai
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pradėjus veikti azotinių trąšų gamyklai (dabar – „Achema“), Jonava pradėjo sparčiai plėstis, atvykdavo nemažai jaunų šeimų, reikėjo daugiau ikimokyklinių įstaigų. 1970-aisiais Kalnų ir Sodų gatvės sankirtoje (dabar Stanislovo Gedimino Ilgūno g.) iškilusiame erdviame pastate veiklą pradėjo 280 vietų vaikų lopšelis-darželis Nr. 3, kuriam vadovavo pirmoji direktorė Ksavera Railienė.
1973-iaisiais įstaigai suteiktas „Pakalnutės“ vardas, susijęs su kalno papėdėje žydinčiomis pakalnutėmis, atspindinčiomis lopšelio-darželio savitumą.
1979 m. pavasarį įstaigos vedėja paskirta Regina Sarafinienė, vadovavusi daugiau kaip tris dešimtmečius. Atgimimo metais lopšelis-darželis reorganizuotas į mokyklą-darželį, tačiau po dešimties metų sugrįžo į ankstesnį (lopšelio-darželio) statusą.
Nuo 2010-ųjų „Pakalnutės“ direktore dirbo Zita Gudonavičienė, o pastaruosius ketverius metus ikimokyklinei įstaigai vadovauja Simona Černiauskienė.
Šio vaikų lopšelio-darželio misija – ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, sudaryti sąlygas įvairiapusei vaikų saviraiškai, diegti sveikatos saugojimo ir stiprinimo nuostatas, teikti kokybišką pedagoginę pagalbą šeimai ugdant vaiką.
Šiuo metu „Pakalnutėje“ veikia 12 grupių, kurias lanko 229 mažieji jonaviečiai.
Pokyčiai negąsdino
„Džiaugiuosi talentingomis, kūrybingomis, išradingomis ir savo darbą mylinčiomis moterimis. „Pakalnutėje“ yra ilgamečių, didelę patirtį sukaupusių bendradarbių, yra ir jaunų specialisčių. Jaunatviškas entuziazmas, maksimalizmas bei patirtis padeda siekti gerų rezultatų ir judėti į priekį”, – sako vadovė.
Veiklą atspindintys statusai
Direktorė pabrėžia, kad nuo 1999 m. lopšelis-darželis „Pakalnutė“ yra įtrauktas į sveikatą stiprinančių Lietuvos mokyklų tinklą ir yra ilgametis projektų „Sveikatiada“, „Futboliukas“, „Sveikata visus metus“ dalyvis. O pernai Lietuvos higienos institutas suteikė Aktyvios mokyklos statusą.
„Darželyje didelis dėmesys skiriamas vaikų ir visos darželio bendruomenės fizinei ir emocinei sveikatai, sveikos gyvensenos įgūdžių lavinimui. Organizuojame šeimų sporto šventes, kuriose mielai dalyvauja ne tik mūsų mažyliai, bet ir jų tėveliai. Kiekvieną auklėtinį pagiriame, paskatiname, apdovanojame medaliu, nes vaikui labai svarbus dėmesys“, – tęsia pasakojimą S. Černiauskienė, pasidžiaugdama aktyvių tėvų klubu, kuriame gimsta įvairios idėjos bei veiklos.
Įstaigoje kuriama ir puoselėjama jauki, maloni, žadinanti smalsumą ir norą tyrinėti aplinka – yra lauko laboratorija, vabzdžių viešbučiai, inkilų alėja, daug įvairių gėlių, žaliuojančių augalų ir t. t. Visa tai sudaro galimybes sužinoti kai kurias gamtos paslaptis, pažinti žemės gyvius ir augalėlius.
Užsienio patirtis
„Pakalnutė“ – Jonavoje kol kas vienintelis lopšelis-darželis, besinaudojantis stažuotėmis užsienyje, gaunantis „Erasmus+“ finansavimą ir antrus metus diegiantis Nuolatinio tobulinimo metodologiją (NTM), kuri yra sėkmingai įgyvendinta Nyderlanduose.
„Mus konsultuoja lektoriai iš Nyderlandų, yra ir vietinių pedagogų, kurie dalijasi žiniomis iš mokymų užsienyje. Pirmoji mūsų įstaigos komanda, sudaryta iš keturių pedagogių ir dviejų administracijos darbuotojų, 2024 metų rudenį stažavosi Nyderlanduose ir įgytas žinias sėkmingai pritaiko vaikų ugdyme. Neseniai, balandžio mėnesį, dar dvi mokytojos kartu su kitų šalies švietimo įstaigų pedagogais dalyvavo profesinių kompetencijų tobulinimo stažuotėje „Nuolatinio tobulinimo metodologijos diegimas“ Nyderlandų Karalystėje. Ateinantį rudenį žinių ir patirties pasisemti vyks dar kelios mūsų darbuotojos“, – akcentuoja S. Černiauskienė.
Pasak pašnekovės, nuolatinio tobulinimo sistemos tikslas – siekti nedidelių, bet tvarių pokyčių, sukuriančių progresą. Pavyzdžiui, grupės išsikelia tikslą per tam tikrą laiką kažką išmokti – užsirišti batukų raištelius, sustoti į ratelį ir pan. To siekia kiekvienas mažylis.
„Grupėje yra kiekvieno įstaigą lankančio vaikučio aplankas, kuriame pažymima, kaip sekėsi tikslą pasiekti, ten surenkami svarbiausieji jo darbeliai. Jeigu lydėjo sėkmė, kylama į kitą lygį. Atėjęs į darželį, kiekvienas lankytojas pasimatuoja savo emocijas – ar atsinešė ašarėles, ar šypsenėlę, o tuos ženklelius klijuoja į duomenų centrą. Metų pabaigoje matyti, kaip sekėsi vaikučiui patobulėti. Pokalbių, kuriuose dalyvauja mažylis, mokytoja ir tėveliai, metu stebina keturmečių sugebėjimas papasakoti, kaip jam sekėsi, ko jis išmoko, su kokiais iššūkiais susidūrė”, – patirtimi dalijasi direktorė.
Tokios ugdymo naujovės, taikančios išskirtinę metodologiją, ugdo savarankiškumą, mąstymą, žadina vaiko motyvaciją mokytis – pažinti raides, rašyti, skaičiuoti ir būti pasiruošusiam tapti pirmos klasės moksleiviu.
Meilė smalsiam žmogučiui
Praeiviai, skubantys pro „Pakalnutę“, atkreipia dėmesį į visada sutvarkytą, žaliuojančią ir žydinčią įstaigos teritoriją, kurioje krykštauja smagiai nusiteikę mažieji jonaviečiai. Vidaus patalpų sienas puošia vaikų piešiniai, užrašytos jų mintys. O kiekvienoje grupėje įrengti kondicionieriai reguliuoja temperatūrą tiek šiltuoju, tiek šaltuoju sezonais. Rudenį, kol dar neįjungtas šildymas, neleidžia sušalti, o karštą vasaros dieną palaiko gaivinančią vėsą. Elektros energiją gamina ant stogo įrengta saulės elektrinė. Ir modernu, ir tvaru.
Tačiau pats didžiausias turtas – meilė smalsiam žmogučiui, kurį įstaigoje pasitinka mokytojos bei jų padėjėjos, randančios kelią į kiekvieno širdelę.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Lolita Vaškelienė, „Pakalnutėje“ dirbanti kelias dešimtis metų, prisipažįsta negalinti nė įsivaizduoti kitokio darbo. „Daugiau nieko nemoku – tik su vaikais žaisti, juoktis, prakalbinti juos, klausyti jų čiauškėjimo, atsakyti į klausimus: kas čia? kodėl? Patikėkite – nieko kita net neįsivaizduoju. Man „Pakalnutė“ – tai triukšmas, šviesos spinduliukas, energija, laisvė, vaikų nuotykiai, juokas, žaidimai. Per tiek metų įsišaknijęs psichologinis instinktas viską pasako, nė klausti nebereikia – pakanka pažiūrėti į mažylį ir supranti, kada atsitraukti, kada prieiti, apkabinti, ašarėlę nušluostyti, paguosti ar tiesiog patylėti. Vaikų lopšelis-darželis – tai visas mano gyvenimas. Yra ir daugiau kolegių, dešimtmečius dirbančių su mažaisiais smalsuoliais, tai ir logopedė Danguolė Griniova, ir Irena Trimailovaitė, mokytojos padėjėja Vida Bareišienė ir dar daug kitų. Tai patvirtina faktą: jei jau atėjai į „Pakalnutę“, išeiti nebegali“, – sako L. Vaškelienė.
Pasak pedagogės, gyvenime daug kas kinta, keičiasi ir vaikų norai. Šiandienos vaikus mokytoja vadina „stiklo vaikais“, nes nuo mažens visiems reikia kompiuterių, telefonų, tiesiog ekrano, į kurį galėtų žiūrėti ir žiūrėti. Tai, jos manymu, rodo, kad jie, kaip ir visos technologijos, žengia į priekį. Tokia dabartis, tokia kasdienybė visame pasaulyje.
„Geros kloties, ilgai ilgai gyvuok, „Pakalnute“, džiugink tėvelius ir vaikučius, bendruomenę tegul lydi kūrybiškumas, stiprybė, šypsena, šviesa ir vaikystė. Žydėk, „Pakalnute“, ir klestėk!” – savo mylimam vaikų lopšeliui-darželiui linki ilgametė mokytoja L. Vaškelienė.
Buvusios direktorės prisiminimai
Daugiau nei 30 metų vaikų lopšeliui-darželiui vadovavusią R. Serafinienę buvę darželinukai prisimena kaip geraširdę mamą, dalijusią savo širdies šilumą. O ji pati sako, kad tai buvęs šviesos ir šilumos laikotarpis, atmintyje palikęs daug malonių prisiminimų.
„Metai, prabėgę „Pakalnutėje“, man buvo džiaugsmo, malonaus bendravimo, šilumos laikas. Kaip šeimoje – lydėjo bendravimas, atviri pokalbiai su darbuotojais, mažylių tėveliais. Su džiaugsmu ir meile rytais skubėdavau į darbą, vaikiškų balsų klegesį nešdavausi grįždama į namus. Buvimas „Pakalnutėje“ man iki šiol labai svarbus. Galbūt ne viskas pavyko taip, kaip norėjosi, bet mūsų įstaigą gaubė supratimo ir geraširdiškumo aura, bendraudavome kaip vienos šeimos nariai. Dabar įstaigai vadovauja jauni žmonės, galintys būti mūsų anūkais, bėgantis laikas kiek nugludino artimus ryšius. Bet kai susitinku su buvusiais bendradarbiais, bendraujame taip, tarsi būtume seserys ir broliai. Dažnai pasikalbu su tuomete meno vadove, nuoširdžiu žmogumi Janina Lukoševičiene, subūrusia vaikų etnografinį ansamblį „Radastėlė“, vadovavusia ir „Pakalnutės“ moterų ansambliui, organizavusiai koncertus, dalyvavusiai apžiūrose, kelis kartus su mažaisiais dainorėliais pasirodžiusiai „Dainų dainelės“ konkurse Lietuvos televizijoje. Ir kaip neprisiminti Lolitos Vaškelienės? Tokios kūrybingos auklėtojos, kokia ji yra, sunku rasti. Sumani, atjauti, suprantanti, matanti kiekvieno mažylio sielą. Prisimenu visas koleges. Dešimtmečiai – ne viena diena. Džiaugiuosi, kad dirbome kartu, dalijomės liūdesiu ir džiaugsmo akimirkomis, – prisiminimais dalijasi R. Sarafinienė. – O šiandien „Pakalnutės“ bendruomenei linkiu mažiau žvalgytis į technologijas, bet pasižiūrėti vieni kitiems į akis, būti šilumos ir atvirumo oaze, apkabinti vaikus, kai reikia, paguosti juos, pasidžiaugti, padrąsinti – kiek įmanoma daugiau šilto, žmogiško bendravimo.”
Žvilgsnis į ateitį
Šventės dieną Kultūros centre klegėjo vaikai, žydėjo kvepiančios gėlės, liejosi sveikinimai ir linkėjimai – lopšelio-darželio bendruomenę sveikino valdžios atstovai, tėveliai, buvę ugdytiniai. O „Pakalnutės“ lopšelinukai ir darželinukai susirinkusiesiems pateikė siurprizą – suvaidino spektaklį „Voro vestuvės“.
„Skubantis laikas verčia ieškoti kažko nauja, ragina keistis. Tikiu, kad vaikų lopšelis-darželis „Pakalnutė“ ir ateityje bus inovatyvus, pritaikytas kiekvienam mažajam Jonavos piliečiui, auginantis ir matuojantis lankančiojo sėkmę. Labai norėtųsi, kad mūsų ikimokyklinė įstaiga visada būtų ta traukos vieta, į kurią atėjus, nebesinorėtų išeiti”, – tokiais linkėjimais šventę pasitinka ir palydi direktorė S. Černiauskienė.
Irena BŪTĖNAITĖ
A. Reipos nuotraukos.
Galerija iš K2: {gallery}8704{/gallery}
