Lietuvos žemės kloduose nėra brangiųjų metalų, tačiau jos gelmėse guli kitos vertingos medžiagos – žvyras ir smėlis. Šiomis naudingomis iškasenomis itin turtingi Trakų, Klaipėdos bei Jonavos rajonai, į kuriuos labiausiai ir krypsta žvyro bei smėlio kasyba užsiimančios verslo įmonės. Uždaroji akcinė bendrovė „Gelmex“ tokiai ūkinei veiklai vystyti pasirinko teritoriją, esančią Makštavos k., Upninkų sen., parengė poveikio aplinkai vertinti (PAV) ataskaitą ir gegužės 15 d. ją pristatė vietos bendruomenei. Galutinį sprendimą priims Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Tačiau naujo žvyro ir smėlio karjero atsiradimui šalia savo gyvenamųjų namų prieštarauja minimo kaimo gyventojai.
Raštai įvairioms institucijoms
Upninkų seniūnijos Makštavos kaimo gyventojai, 2024 m. gruodžio 31 d. gavę pranešimą apie Makštavos II smėlio ir žvyro karjero kasybos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) pradžią, prieštarauja tokio pobūdžio ūkinei veiklai. Antanas Zigmantavičius, surinkęs gyventojų parašus, raštą su argumentuotais prieštaravimais išsiuntė įvairioms institucijoms, atsakingoms už sprendimo priėmimą, kreipėsi į žiniasklaidos priemones.
„2024 m. gruodžio 31 d. (paskutinę senųjų, 2024-ųjų, metų darbo dieną) gavome pranešimą apie Jonavos r., Makštavos II smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo pradžią (toliau – Pranešimas).
Susipažinę su Pranešimu, esame priblokšti, kad planuojami vykdyti kasybos darbai beveik 15 ha žemės plote Makštavos II smėlio ir žvyro telkinyje-karjere (šiaurinėje kaimo pusėje). Makštavos kaimo pietinėje pusėje numatyti Pasiekių II 3 (trys) smėlio žvyro telkiniai-karjerai, užimsiantys 36 ha žemės plotą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mano, Antano Zigmantavičiaus, nuolat gyvenamoji sodyba, adresu Makštavos k. 9, bus telkinių-karjerų apsuptyje, t. y. nuo arčiausio Pasiekių II telkinio-karjero – 260 m atstumu pietų kryptimi ir 65 m atstumu šiaurės kryptimi, kur planuojamas Makštavos II telkinys-karjeras.
/…/ Arčiausiai – 5 metrų atstumu nuo karjero yra gyvenamoji sodyba, adresu Makštavos k. 12, nutolusi rytų pusės kryptimi. O sodybos Makštavos k. 8, savininkų duomenimis, planuojamas karjeras ribosis su jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
Mes, Makštavos kaimo, Upninkų seniūnijos, Jonavos rajono gyventojai, kategoriškai prieštaraujame planuojamai beveik 15 hektarų ploto karjero eksploatacijai šalia mūsų gyvenamųjų namų, netoli miško.
Toks projektas, kurio trukmė planuojama vykdyti net 20 metų, turės ilgalaikį ir negrįžtamą poveikį tiek mūsų gyvenimo kokybei, gyvenamajai aplinkai, tiek aplinkosauginei situacijai seniūnijoje.
Esame įsitikinę, kad karjero eksploatacijai galima rasti tinkamesnių teritorijų, kurios būtų nutolusios nuo gyvenamųjų namų ir miškų, kaimiškų vietovių. Vietovės pasirinkimas šalia Makštavos kaimo rodo aiškų planavimo trūkumą ir nesidomėjimą, abejingumą vietos bendruomenės, gyventojų poreikiams“, – rašoma kreipimesi.
Pamokanti patirtis
Prieš aštuonerius metus Makštavos kaimo gyventojai jau buvo susidūrę su naujos įmonės – paukštyno – statyba netoli jų gyvenamųjų teritorijų. Ten buvo numatyta pastatyti dvylika fermų, kuriose planuota laikyti apie milijonas vištų, tačiau poveikio aplinkai vertinimo metu sugebėjo sustabdyti ūkinės veiklos tikslus.
„Pažymėtina, kad 2017 metais Upninkų seniūnijos (Makštavos, Baltromiškės, Karčių ir Upninkėlių kaimų) gyventojai priešinosi UAB „Zujų paukštynas“ planuojamai ūkinei veiklai – paukštyno įsteigimui Makštavos k. Aplinkos apsaugos agentūros ir direktoriaus pavaduotojos Justinos Černienės, dalyvavusios PAV svarstyme, dėka ši PŪV nutraukta“, – prieštaravimo rašte primena A. Zigmantavičius. – Atsižvelgdami į šiuos faktus, savo, savo šeimos narių bei Makštavos kaimo gyventojų vardu, atsakingų už sprendimų priėmimą institucijų prašome: planuojamos veiklos orgnizatoriaus – verslo– atsisakyti planų vykdyti didelio, beveik 15 ha karjero eksploataciją Makštavos kaime, šalia gyvenamųjų namų. Tikimės, kad mūsų balsas bus išgirstas, o sprendimai bus priimami, atsižvelgiant į ilgalaikį Makštavos kaimo ir jo gyventojų gerovės išsaugojimą Jonavos rajone.“
PAV išvados palankios verslui
PAV ataskaitoje rašoma, kad vykdyti ūkinę veiklą planuojama iki 20 metų, kasybos darbai sieks nuo 2,5 iki 8,7 m gylį. Bendras būsimo Makštavos II karjero plotas apims 14, 8 ha. Per metus karjerą eksploatuojant apie 170 dienų, numatyta išgauti apie 44 tūkst. kubų naudingųjų išteklių.
Susitikimas su gyventojais ir poveikio aplinkai vertinimas buvo surengtas, kaip ir planuota, gegužės 15 d. Upninkų seniūnijos patalpose. Uždarosios akcinės bendrovės „Infraplanas“ atstovui Tadui Vaičiūnui, pristačiusiam PAV ataskaitą, bei organizatorių direktoriui Pranui Paplauskui teko ne tik argumentuotai aptarti prieštaravimo rašte pateiktas pastabas, bet ir atlaikyti susirinkusiųjų „spaudimą“.
Prieštaravime pateikta nemažai gyventojų nuomones pagrindžiančių argumentų, tai: sveikatos rizika, kurią kels dulkės ir kietosios dalelės, triukšmas ir vibracija, bus nepataisomai suniokota aplinka, grės hidrologinis pavojus, gyvenamoji aplinka praras kokybę, sumažės nekilnojamojo turto vertė, baiminamasi dėl ilgalaikės žalos vietos infrastruktūrai ir t. t.
Komentuodamas gyventojų pastabas, T. Vaičiūnas akcentavo, jog karjero eksploatacijos metu yra numatytos priemonės žvyrkelio dulkėtumui mažinti, todėl „žaliavos transportavimo kelio nudulkėjimas bus žymiai mažesnis. Atėjus sausros laikotarpiui, užsakovas planuoja privažiavimo kelią su žvyro danga laistyti vandeniu ar aukštos mineralizacijos vandens sūrymu. Tai padėtų sumažinti pakylančių dulkių bei kietųjų dalelių kiekį 55 procentais“.
Triukšmo vertinimui atliktas modeliavimas, pasirenkant blogiausią scenarijų. Pranešėjo teigimu, karjerą apjuos 3 m aukščio pylimas, triukšmo lygis sieks 48 decibelus ir neviršys higienos normose numatytos ribinės vertės (55 decibelai). Ataskaitoje nurodoma, kad per Makštavos kaimą sunkusis transportas nevažiuos, liks tik įvažiavimas ir išvažiavimas į karjerą, o sunkiasvorės mašinos bus nukreiptos kita kryptimi.
Atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) teritorijos plotą bei išgręžtų gręžinių informaciją, preliminariais skaičiavimais po karjero eksploatacijos susiformuos apie 13 ha ploto uždaras vandens telkinys. Rekultivavus karjerą, susidarys apie 2 ha sausumos plotas. Čia bus vykdomi apželdinimo darbai – sodinami želdiniai – žoliniai augalai, medžiai, sėjama žolė. Pranešėjo teigimu, vizualiai kraštovaizdis pagerės, o materialinių vertybių, nekilnojamojo turto (NT) – žemės, statinių – nuvertėjimas neprognozuojamas. Tikėtina, kad situacija pasikeis net į didėjimo pusę. „Nekilnojamasis turtas prie vandens telkinio ir toli nuo jo labai skiriasi. Manome, kad NT vertė prie rekultivuoto karjero turėtų išaugti”, – sakė pranešėjas, kaip pavyzdį pateikdamas Vaišvydavos, Draseikių karjerus, prie kurių laisvalaikį leidžia daug kauniečių.
Hidrologinė grėsmė
Gyventojai sunerimę, kad karjero eksploatacija gali sutrikdyti vietinius požeminio vandens srautus, tai gali sukelti ne tik vandens stygiaus problemų, bet ir ilgalaikį miško dirvožemio degradavimą.
„Problema dėl šulinių vandens praradimo pradėjus kasti karjerus yra reali grėsmė, nes seniūnijoje jau turime ne vieną realų, baisų pavyzdį, kaip gyventojų šuliniuose stinga arba visiškai dingsta vanduo. Sunku ir pagalvoti, kad gyvendami 2024 metais šalyje, kuri didžiuojasi neišsemiamais geriamojo vandens resursais, leisdami kasti karjerą savo pašonėje, galime sukurti situaciją, kad nebeturėsime geriamojo vandens šaltinio kaime”, – sunerimę žmonės.
„Infraplano” atstovas patikino susirinkusiuosius, kad tyrimo metu vanduo buvo aptiktas nuo 1,6 iki 2,4 metrų gylyje, todėl neigiamas poveikis šuliniams nenumatomas. Jis pabrėžė užsakovo įsipareigojimą vykdyti monitoringą šuliniuose, o dingus vandeniui, užtikrinti aprūpinimą juo – įrengti gręžinį arba rasti kitą alternatyvą. Toks užsakovo įsipareigojimas yra kaip privalomoji priemonė. Pasak pranešėjo, jeigu atsitiktų taip, kad vanduo šuliniuose dingtų, reikėtų nedelsiant kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, o įmonė turėtų taisyti situaciją, galimas net jos veiklos sustabdymas.
Atsakymai žmonių neįtikino
Gyventojai, dar iki susirinkimo išanalizavę PAV išvadas, negailėjo kritikos atsakymams į jų pateiktas pretenzijas. Jų nuomone, uždaroji akcinė bendrovė – ribotos atsakomybės organizacija: jei bus nemoki, paskelbs bankrotą. Kas tada rūpinsis vandeniu ir visais kitais reikalais?
Susirinkusiųjų neįtikino atsakymas, kad visus klausimus spręstų bankroto administratorius ar šiandienio užsakovo ūkinę veiklą bei visus įsipareigojimus perėmusi kita įmonė.
„Tokie procesai užtrunka metų metus. Mes nenorime betvarkės. Mūsų kaime gyvena vaikų, yra širdininkų, sergančių bronchine astma, galime pristatyti sveikatos dokumentus. Jau dabar „furos“, veždamos žvyrą iš kitų karjerų, kelia dulkes, sunkvežimiai neuždengti, nuo jų svorio net langai dreba. Pradėsite kasti beveik kiemuose, kaip mums jaustis? O jūs aiškinate, kad gyvensime kaip kurorte! Mums nereikia tų 20 metų. Gal mūsų tuomet jau ir nebebus. Mes norime gyventi dabar, o ne po kelių dešimtmečių. Supirkite rinkos kaina mūsų namus su visu turtu, kurį turime, mes išsikraustysime. Kaskite, kurkitės, patys įsitikinsite, kaip smagu gyventi karjerų apsuptyje. Tegul jonaviečiai pavydi Makštavos gyventojams. Tikras kurortas!”, – vienas paskui kitą emocingai kalbėjo pasipiktinę žmonės.
Svečiai, atvykę supažindinti su PAV išvadomis, sakė negalintys komentuoti kitų karjerų veiklos ar per kaimą važiuojančių tentais neuždengtų sunkiasvorių mašinų. Anot jų, apie tokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus reikėtų pranešti telefonu 112.
A.Zigmantavičius pastebėjo, kad verslas gyvenimą paverčia chaosu. Ten, kur numatyta kasti karjerą, atskrenda gervės, suka lizdus paukščiai. Anot jo, žvėrys nebeturi kur dėtis – jų gyvenamąsias vietas užima verslininkai. Į kiemą ateidavo stirnos, elniai užklysdavo.
„O iš kur dabar ateis, iš karjero? Ar jūs patys tikite tuo, ką kalbate ir rašote?“ – be užuolankų klausė jis.
Sisteminės spragos
PAV pristatyme dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Audrius Radvilavičius teigė, kad daugelį gyventojų išsakytų minčių gali patvirtinti faktais. Žmonės pateikia filmuotą medžiagą apie neuždengtus sunkvežimius, Aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas planinę kontrolę, įspėja apie būsimą patikrinimą, tad pažeidėjų sumažėja, o po patikrinimo situacija vėl kartojasi. Parlamentaras neigiamai vertino teisinį reguliavimą, leidžiantį karjero veiklą vykdyti, išskaidant jo plotą į dalis, blogybe įvardijo atvejus, kai juridiniai asmenys, gavę leidimus statyboms, veiklą perduoda ar išnuomoja kitoms, su šiuo verslu nesusijusioms įmonėms. Remdamasis Trakų bei Klaipėdos rajonų patirtimi, teigė, jog naudingųjų iškasenų žvalgyba vykdyta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmeyje. Anot jo, neegzistuojančios valstybės žvalgyti duomenys nėra perkelti į Lietuvos teisinę sistemą. Kokiais kriterijais dabar bus aprobuotos tos išžvalgytos teritorijos? Seimo nario nuomone, šiandien karjerai turi išskirtines teises vystyti veiklą.
„Viskas, ką šiandien išgirdome, rodo, kad yra didelių sisteminių spragų, mūsų laukia didelis darbas siekiant jas pašalinti. Aš nesakau, kad tai įvyks greitai, nes parlamentinė kontrolė užtruks, Aplinkos ministerija mėnesį vėluoja atsakyti į pateiktus klausimus. Gavę atsakymus, pradėsime rengti teisės aktų pakeitimus, kurie, manau, visas šias sistemines spragas turėtų ištaisyti, tad ateityje bus sudėtingiau pradėti karjero veiklą. O šiandien Makštavos gyventojams ir verslo organizatoriams siūlau ieškoti kompromisų, nors juos rasti nėra lengva”, – kalbėjo parlamentaras.
Savivaldybės pozicija
Planuojamo aplinkos vertinimo procese Savivaldybė ir gyventojai dalyvauja lygiomis teisėmis – abi šalys yra PAV proceso subjektai. Savivaldybės atstovų teigimu, tiek PAV dokumentų rengėjas, tiek užsakovas laikėsi PAV įstatyme numatyto proceso eigos, informavimo procedūrų bei jų terminų. O gegužės 15-ąją vykęs visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita yra laikomas tinkamas gyventojų informavimas proceso eigoje.
„Savivaldybė, teikdama pastabas ir pasiūlymus į gautą atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo, laikėsi PAV įstatyme numatytų kompetencijų, jų neviršijo. Gavusi gyventojų prieštaravimą, Savivaldybė susipažino, įvertino ir atsižvelgė į gyventojų išdėstytus argumentus, jiems pritarė. Makštavos II karjero atveju Savivaldybė palaiko gyventojų prieštaravimą, raštu į teiktą atrankos informaciją pateikė ir savo nuomonę bei pastabas, todėl Aplinkos apsaugos agentūrai atsakė, kad PŪV privalomas poveikio aplinkai vertinimas”, – komentuoja Savivaldybės atstovai.
Sprendimą – ar išduoti leidimą UAB „Gelmex“ Makštavos II karjero eksploatacijai, ar atsižvelgti į gyventojų argumentuotus prieštaravimus, priims Aplinkos apsaugos agentūra.
Jeigu AAA priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad PŪV neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, įstatymuose įtvirtinti leidimai negali būti išduodami ir tokia veikla negali būti vykdoma.
Makštavoje gyvenantis A. Zigmantavičius gyventojų vardu ketina kreiptis į Jonavos rajono Savivaldybės tarybą ir prašyti vetuoti planuojamo Makštavos II smėlio ir žvyro telkinio kasybą. Sodiečiai ieško įvairių variantų, kaip apginti interesus ir tęsti savo gyvenimą įprastoje aplinkoje. Neatmetami ginčai teismuose, užsimenama net apie Žmogaus teisių teismą Strasbūre.
Irena BŪTĖNAITĖ
Autorės nuotr.
