Penktadienį „Rail Baltica“ statybų aikštelėse, kurios yra Jonavos rajone, lankėsi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, Jonavos rajono savivaldybės vicemeras Povilas Beišys, savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas bei LTG grupės atstovai. Jie apžiūrėjo 46,3 km ruožuose vykstančius darbus, atliekamus penkių rangovų iš Lietuvos ir Italijos. Būsimo ilgiausio geležinkelio tilto Baltijos šalyse statybose jau iškilo pirmosios kolonos, kurių aukštis vietomis sieks iki 40 m.
„Rail Baltica“ – Lietuvai ir visam Baltijos regionui strategiškai svarbus projektas, kuriam skiriame ypatingą dėmesį. Raginu spartinti pasiruošimą statyboms Lenkijos kryptimi, spartinti darbus nuo Kauno link Latvijos pasienio. Turime susitelkti ir kuo greičiau įrengti pirmąsias europinės geležinkelio vėžės atkarpas. Ši geležinkelio jungtis svarbi ne tik patogiam susisiekimui, bet ir šalies saugumui“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.
„Sėkmingai įgyvendiname šių metų tikslus – daugiau nei dvigubai išplėsti „Rail Baltica“ atkarpą, kurioje vyksta statybų darbai, pasirengti svarbios krypties – linijos link Lenkijos valstybės sienos – projektavimui ir priimti reikalingus sprendimus. „Rail Baltica“ yra tarptautinis projektas, kurį sudaro daug suinteresuotų šalių, reikalingas jų aktyvus įsitraukimas, dėl to džiaugiamės glaudžiu bendradarbiavimu su Susisiekimo ministerija“, – teigia LTG grupės vadovas E. Lazauskas.
Apžiūroje kalbėta ir apie kelių, kuriais dėl statybos darbų važinėja sunkusis transportas, būklę.
„Suprantame, kad šis projektas svarbus visam regionui, todėl matomas jo progresas – džiugina. Nepaisant to, matome ir statybos darbų žalą keliams, esantiems šalia statybviečių.
Pasibaigus jiems, keliai privalės būti sutvarkyti. Tam reikės maksimalaus kelių savininkų įsitraukimo. Kaip jau esame sakę, savivaldybė dės visas pastangas, kad jai priklausantys keliai būtų sutvarkyti. Lygiai to paties tikimės ir iš „Via Lietuva“, kuri taip pat yra dalies kelių savininkė“, – kalbėjo P. Beišys.
Pasak Susisiekimo ministerijos, šiemet planuojama užbaigti pirmąjį 10 km greitojo geležinkelio sankasos darbų ruožą atkarpoje Šveicarija–Žeimiai, kuriame bus įrengta per 40 įvairių inžinerinių statinių, kai kurie jų – jau eksploatuojami. Šiemet šiame ruože taip pat planuojama pradėti tiesti bėgius. Ateinančių metų pradžioje – užbaigti ir dar vieną 17,7 km ilgio ruožą link Šėtos.
Vykstant viršutinės tilto per Nerį dalies statybai, jau ruošiamasi ir tilto perdangos betonavimui – į Lietuvą pristatyta reikalinga įranga. Ministerijos teigimu, šis tiltas – vienas sudėtingiausių infrastruktūros objektų Lietuvos istorijoje. Jo sudėtingumas pasižymi ne tik ilgiu (1,51 km), bet ir aukščiu (40 metrų), perdangos statyboje naudojamos 3 įrengimo technologijos, įskaitant sudėtingą slenkančių pastolių sistemą, dėl čia esančio „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo laikomasi aukščiausių aplinkosaugos standartų, o statinys suprojektuotas taip, kad neturėtų nė vienos atramos Neries upėje.
Viso po žeme išgręžti beveik 376 poliai, laikysiantys viršutinę konstrukciją. Apskaičiuota, kad 1,51 km tilto betonavimo darbams reikės beveik 67 000 m³ betono ir daugiau nei 11 000 tonų armatūros. Tokio kiekio pakaktų pastatyti 30 aukštų dangoraižį arba 27 olimpinius baseinus. Vidutiniam tiltui paprastai prireikia apie 10 000–20 000 m³ betono, t. y. bent keliskart mažiau medžiagų.
Preliminariu skaičiavimu, greitasis traukinys per Neries tiltą pravažiuos per maždaug 22 sekundes. Neries tilto statybą numatyta užbaigti iki 2026 m. pabaigos, šiuo metu įgyvendinta trečdalis visų darbų.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą.
Susisiekimo ministerijos ir Jonavos rajono savivaldybės informacija.
