Į svečius pas mažuosius jonaviečius atvyko žymus vaikų literatūros rašytojas Vytautas Račickas. Balandžio 15 ąją Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos skaityklos erdvė prisipildė Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos bei Žeimių mokyklos pradinukų klegesio. Pats rašytojas prisėdęs už savo kūrybos knygelėmis nukrauto stalo, vos spėjo vaikams dalinti autografus.
Tu būsi rašytojas!
Susirinkusius vaikus Vytautas Račickas paprašė tris kartus giliai įkvėpti oro ir ėmė skaityti ištrauką iš knygelės „Berniukai šoka breiką“. Įvadinę kalbą rašytojas išmoningai apgalvojo, nes jo skaitomos istorijos siužetas pasakojo apie Jokūbėlį, kuriam nesisekė matematika. Žinoma, vaikas to nepripažino, tiesiog jis negalintis spręsti užduočių, kai sąlygose „vien klaidos“. Tokia nuotaikinga istorija puikiai veikė gausiai bibliotekos skaitykloje susirinkusius vaikus: jie vis prapliupdavo kvatoti, išgirdę knygelės veikėjo mokyklos nuotykius. Galbūt ir mūsų pradinukai atskubėjo iš matematikos pamokos, ir dabar žvelgia į save iš šalies, lygindami su skaičiavimo vengiančiu trečiaklasiu Jokūbėliu.
Perskaitęs istoriją, Vytautas Račickas nutarė atskleisti vaikams, kaip jis tapo rašytoju. Pasirodo, mokantis Utenos vidurinėje mokykloje, jam labai sekėsi lietuvių kalba ir literatūra, ypatingai rašyti įvairių temų rašinėlius. Aštuntoje klasėje, po vieno rašto darbo, literatūros mokytojas priėjo ir tarė: „Tu būsi rašytojas!” Vaikas juo patikėjo ir nusprendė, kad ateity jam lemta rašyti. Todėl net nesvarstydamas kitų variantų, po abitūros egzaminų įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, nes jau tuomet suprato, kad būsimas rašytojas privalo gerai mokėti lietuvių kalbą.
Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje V. Račiskas mėgo poeziją ir pats rašė eilėraščius. Kaip ir kiekvienas autorius, būsimas vaikų literatūrologas troško savo kūryba dalintis su kitais. Tad nieko nelaukęs, ėmė siųsti savo kūrinius į rajoninį laikraštį ir neilgai trukus galėjo džiaugtis išspausdintu žodžiu. Dar didesnis džiaugsmas ir nuostaba jį aplankė, kai iš laikraščio redakcijos gavo honorarą – net aštuonis su viršum rublių! Tuomet literatūros mylėtojas nusipirko keletą knygelių ir paprašęs savo vyresnio brolio, kad jam sumeistrautų etažerę, tvarkingai susidėjo knygas lentynon. „Rašytojas privalo turėti nuosavą bibliotekėlę ir daug skaityti“ – įžvelgė prasmę dar mokinukas Vytautas.
Asmeninėje kūryboje – pusšimtis knygų
Literatūriniame pasaulyje rašytojas V. Račickas yra laikomas vienu iš populiariausių Lietuvos rašytojų, kuriančių vaikams. Augęs didelėje šeimoje, matęs savo draugų, bendramokslių šeimyninius santykius, autorius ir savo knygose nagrinėja sudėtingas problemas, tokias kaip tėvų skyrybos, konfliktai ar mokyklinis gyvenimas. Tačiau jo siužetai pasižymi lengvumu ir grakštumu, lengvai suprantami, o kartu ir intriguojantys.
Savo kūrybinio gyvenimo praktikoje V. Račickas ne tik rašė knygas, bet dirbo įvairiose leidybinėse įstaigose – laikraščiuose „Tarybinis mokytojas“ ir „Lietuvos pionierius“, taip pat buvo žurnalo „Genys“ vyriausiasis redaktorius. Jis yra pelnęs ne vieną literatūrinę premiją, o nuo 1987 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Vytautas Račickas rašo vaikams jau 45-ius metus. Kurti, sakosi, pradėjęs vos baigęs universitetą. Jo bibliografijoje – kone pusšimtis knygų. Tiksliau – keturiasdešimt aštuonios, ir visos vaikams – mažesniems ir didesniems. Tai romanai, apysakos, apsakymai. Yra ir pasakų, net vaikiškų anekdotų. Dauguma rimtų istorijų gimė iš patirties, iš gyvenimiškų situacijų, juokingų ir karčių išgyvenimų. Pati pirmoji rašytojo knygelė vadinasi „Kai mes mylėjome vienas kitą“, ir nors adresuota paaugliams, tačiau mielai skaitoma įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusių. Po daugelio metų, V. Račickas pakoregavęs ir papildęs šios apysakos siužetą, išleido dar vieną knygelę pavadinimu „Vieno pavasario istorija“. Jo autentiška „iš pa Utenąs“ kalba, žaismingas pasakojimas, dinamiškas veiksmas – esminiai šios knygelės bruožai.
Bibliotekoje susirinkusiems vaikams pasidomėjus, kokia rašytojo greičiausiai parašyta knyga, autorius nusijuokė, jog rekordą pasiekė su pirmąja „Šlepete“ – įveikė ją per dešimt dienų. O jam pačiam labiausiai patinka „Juzulio istorijos“. Greičiausiai todėl, kad paauglys „Juzulis“ – tai jis pats, gyvenimo atpasakotojas, einantis per dvidešimt septynias knygos istorijas. Ir visi Juozuliai iš skirtingų etnografinių Lietuvos rajonų, todėl kartais prabyla vietos tarme. Autoriaus nuomone, tai pati geriausia jo parašyta knyga.
Na, o kokia gi buvo pati pirmoji, dar vaiko, perskaityta V. Račicko knyga? Ogi Maironio poema „Jūratė ir Kastytis“. Galbūt šis eiliuotas kūrinys vaiko širdelėje paliko didžiulį pėdsaką, jog savo knygas būsimas rašytojas nusprendė paskirti mažiesiems – lengva, suprantama kalba.
Savo viešnagę Jonavos bibliotekoje V. Račickas baigė vėlgi apsakymo ištrauka iš knygos „Gyveno kartą Lukošiukas“. Atsakęs į susirinkusių mokinukų klausimus, rašytojas išskubėjo pas kitus jo laukiančius vaikus. Bet prieš tai paprašė išspręsti šmaikščią matematinę užduotį: „Prieš 50 metų man buvo 23 metai. Kiek metų aš dabar turiu?“ Paskaičiuokime ir mes!
Jūratė VITKAUSKAITĖ
