Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos skaitykloje vėl būriavosi senjorų klubo „Polėkis“ nariai, taip pat jiems prijaučiantieji. Baigiantis daug žadančio pavasario pajuokavimams, daugelis atėjo nešdami šmaikštų žodį, savo ar kitų sukurtą humoreską, anekdotą, epigramą.
Nustebino Neįgaliųjų draugijos teatro „Mūzos“, perkėlusio į sceną Gražinos Čekavičienės humoreską „Ak, tie vyrai“, pasirodymas. Tiek autorės, tiek režisierės Vitalijos Kraučelienės talentų dėka čia gražiai buvo pašaržuotas neretai per daug linksmas „vartojančių“ vyrų gyvenimo būdas. Aktorinę renginio dalį netrukus pratęsė Gražinos, Anelės, Mykolo, kitų šmaikštaus žodžio kūrėjų skaitomos eilės.
Pasigirdus jaugeliškiečio Juliaus Urbono armonikos akordams, išsirikiavo dailiai pasipuošusių moterų ansamblis, vėl paįvairinęs savo repertuarą ne tik naujomis, bet ir primirštomis lietuviškomis dainomis. Tų moterų jau nemažas skaičius – dešimt, ir nė viena negaili savo laiko repeticijoms, nė viena nenumoja ranka – et, jau pasenau...
Vis tiktai pagrindinis renginio herojus – jau 96-erių sulaukęs klubo narys Mykolas Kručas. Senolis ne tik paskaitė naujų, balandžio juokams pritinkančių eilių, bet ir atskleidė savo septintąją knygą „Akordų pavilioti“. Prabėgus vos metams nuo šeštosios, šioji – neįtikėtinas poeto ir pasakoriaus darbštumo įrodymas. Knygoje rasime ne tik Kručų, šeimos muzikantų, nuotraukų, prisiminimų, bet ir Mykolo, kaip kanklių meistro, aprašytą patirtį einant nelengvu liaudies muzikanto keliu. „Pirmą kartą kankles pamačiau būdamas paauglys, kai jas įsigijusi sesuo Stasė parnešė parodyt. Labai jau buvo gražios – kaštoninės spalvos, įdomios formos, papuoštos lietuviška ornamentika... Net šešiolika dvigubų vielos stygų... Labai nustebau, nes mūsų kaimo diedai porino, kad kanklės – tai išskobtas medinis lovelis, ant kurio ištemptos išdžiovintos avino žarnų stygos... Kai sesutė pradėjo skambinti, pirmi akordai sužavėjo. Tokio švelnaus, malonaus ausiai skambesio dar niekada nebuvau girdėjęs. Na, pasvajojau: ateis laikas, išmoksiu ir aš kankliuoti. Tuomet nė nesapnavau, kad mano svajonės su kaupu išsipildys: ne tik išmoksiu kankliuoti, bet ir pats gaminsiu kankles...“ – savo knygoje pasakoja senjorų klubo narys.
Tą popietę sulaukėme dar vienos malonios staigmenos. Net trylika kovo mėnesį gimusių asmenų sustojo į vieną eilę. Sambūrio vadovė bibliotekininkė Regina Lukoševičienė kiekvienam įteikė po „Taurostos“ žurnalą, atviruką su asmeniniais palinkėjimais, rožę. Ne veltui kovas – ne tik atgyjančios gamtos, bet ir kūrybos syvų mūsų senolių širdyse mėnuo.
Sulaukus pražystančių alyvų, gegužės viduryje, klube ir toliau virs diskusijos, belsis akis nušviečiančios staigmenos. Viena iš jų – Prasmingų pokalbių svetainėje, tikėkimės, ne vien apie pasaulį krečiantį muitų karą ar mokesčių reformą, kita – apie knygą ir biblioteką kiekvieno gyvenime. Čia, pavyzdžiui, ant kelio jau dabar užveda klubo narės Angelės Simanavičienės mintys, kad sulaukus garbaus amžiaus dar nesinori sėdėti namie ir skaityti knygas. Esą norisi gyvo bendravimo su panašių interesų žmonėmis, pasidalijimo kasdienybės įspūdžiais. Kai gyveno kaime, puoselėjo savo ūkį, o dabar, perdavus ūkininkavimo estafetę sūnui, atrodo, lieka energijos tik mezgimui ir televizoriui. „Ne, pasyvia gyvenimo stebėtoja būti nesinori, tokia dvasios atgaiva – mūsų senjorų klubas“,- atvirauja moteris.
Armonikierius Julius teigia, kad bibliotekoje gyvuojantis klubas veja šalin niūrias mintis, , skatina pasitempti. Juk reikia nors kartą per mėnesį „išeiti į žmones“, o kur dar atsakomybės reikalaujančios repeticijos, paruošiamasis darbas. Juliui vis dar gaila kadaise Liepiuose gyvavusio folkloro ansamblio. Išardė jį, paliko be vadovės. O juk nelengva rasti viename kaime penkias dainuojančias moteris...
Pedagogė Irena Augūnienė, nė kiek nesigaili savo sprendimu tapti klubo nare. Anot jos, tiek miestiečiams, tiek kaimiečiams svarbu bendravimo džiaugsmas, žmogiškumas. Kitąkart, žiūrėk, net diena po malonaus susitikimo šviesesnė. Ji, kaip ir kitos „Polėkio“ lankytojos, dėkinga klubo vadovei už mielą pakvietimą įsijungti ir savo idėjomis turtinti šios bendruomenės veiklą. „Visi džiaugiasi Reginos iniciatyvomis“,- sako Irena.
Marius GLINSKAS
Viešosios bibliotekos nuotr.
