Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų. Šių švenčių data yra kilnojama ir gali svyruoti nuo vasario 3 iki kovo 9 d. Tačiau Užgavėnių misija yra pastovi – nugalėti žiemą ir greičiau prisišaukti visų laukiamą pavasarį. Jonavoje žiemos išvarymo šventė šurmuliavo antradienį, kovo 4-ąją. Nors visą dieną purškė lietus ir tradicinė skanduotė „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ lyg ir prarado prasmę, kaukėti persirengėliai, siautėję Sąjūdžio aikštėje, puikiai susidorojo su režisierių iškelta užduotimi – sukelti šurmulį ir pritraukti jonaviečių dėmesį.
Mitinių būtybių šėlsmas
Užgavėnės prasidėjo kaukėtų persirengėlių eitynėmis, kuriose dalyvavo įvairios miesto organizacijos. Rėkaujanti ir stūgaujanti įvairiausių „baisuoklių“ minia su šiurpą keliančiomis raganomis, velniais, kitokiomis mitinėmis būtybėmis patraukė į Sąjūdžio aikštę, kur prie kunkuliuojančių katilų stojo trys nelabieji.
Raganos, paleidusios dūmus iš karštų puodų, užuodusios netoliese kepamų blynų kvapą, šmirinėjo tarp susirinkusiųjų – mėgino juos paveikti įvairiais burtais. Tačiau supratusios, kad žmonės jų nusilpusioms galioms nepasiduoda, pasiskubino išskristi į mišką, kol dar daugiau jonaviečių nepamatė jų pralaimėjimo.
Žiūrovus viliojo ir žadėjo visą ateitį pasakyti būrėja, turinti raganų prielankumą, – prie jos būstinės netirpo laukiančiųjų eilė. Mažieji miesto piliečiai laiką leido vaikų žaidimų kiemelyje, kuriame šeimininkavo raganaitė Aistė.
Šurmulingą šventės personažų pasirodymą papildydavo muzikiniai intarpai. Malonių melodijų susirinkusiems miestiečiams surengė Kultūros centro folkloro kolektyvas „Laduta“, liaudiška kapela „Jonė“, Čičinų filialo tradicinė kapela „Kraitė“, Šveicarijos KC folkloro grupė „Jandrelė“. O Užgavėnių linksmybes baigė smagi kapelija „Mingė“ iš Klaipėdos.
Idėjos paieškos
Jonavos kultūros centro renginių organizatorė Danutė Jurgickienė, kūrusi Užgavėnių scenarijų, pastebėjo, kad sudėtinga rasti idėjų, kurios „pasufleruotų“, kaip išvaryti žiemą, kuri šiemet taip ir neatėjo, neparodė savo dantų, o Jonavos krašte vos kelias dienas džiugino iškritusiu sniegu.
Teko griebtis kai kurių gudrybių. Sumanyta, kad velniai turi ieškoti kaltųjų, neatsiuntusių žiemos. O kas tie kaltieji galėtų būti? Žinoma – tai ypatingiausias žiemos simbolis Gavėnas. Todėl žiūrovas, atidžiai stebintis Užgavėnių spektaklį, turėjo atkreipti dėmesį į kaltinimą, metamą šiam personažui, grasinant, kad jis gyvenąs paskutines dienas.
Žiemos „nudaigojimu“ buvo kaltinamas ir nusipenėjęs Lašininis. Daugiausiai priekaištų jam išsakė Kanapinis, pasiilgęs pavasario šilumos ir žaliuojančios aplinkos. Scenarijaus autorė, pasitelkusi fantaziją, paleido į žodinę dvikovą šiuos abu Užgavėnių veikėjus. Lašininis, girdamasis kumpiais, dešromis ir lašiniais, mėgino gąsdinti vis dar ateisiančiais šalčiais ir speigais, tačiau Kanapinio griežtas reikalavimas užleisti šilumai vietą, šventė pergalę. „Galas kumpiams, vėdarams, dešrai, nedoriems darbams. Iki Velykų garbinsim silkutę, o šiai nepavykusiai žiemai ir žiemos piktajai dvasiai skelbiame galą. Griebkim ir verskim nuo sosto šį tamsos ir blogio simbolį Gavėną. Sunaikinkim tą nelabąjį ir visą blogį kartu su juo“, – pranešė Kanapinis, laimėjęs kovą ir prišaukęs pavasarį.
Pagal scenarijų piktadarį Gavėną iš šventinės erdvės išnešė keli velniai. „Būdavo įprasta, kad šis simbolinis blogis būdavo sudeginamas arba paskandinamas. Tačiau etikos sumetimais, siekiant išvengti šiurpesnių scenų, nusprendėme scenarijų kiek pakeisti ir kultūringai „susidoroti“ su Gavėnu. Tegul jis iškeliauja per laukus į miškus ir ten ramiai sau laukia kitais metais ateisiančių švenčių. Turės laiko apgalvoti ir prišaukti tikrą baltą žiemą“, – šmaikštavo D. Jurgickienė, dėkodama už kūrybinę pagalbą Rūtai Liutkevičienei.
Įsikūnijimas į personažus
Užgavėnės – smagiausia ir šmaikščiausia žiemos išvarymo šventė, kuriai scenarijaus nepakanka – reikia atlikėjų, sugebančių įsijausti į mitinius personažus ir juos gerai suvaidinti. Šių metų šventėje vaidinti velnius puikiai sekėsi Šveicarijos kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų dalyviams – Viliui, Romualdui ir Arūnui.
Kovo 4-osios popietę į raganų personažus įsikūnijo Laurita ir Simona iš Užusalių. Jonaviečiams ateitį būrė Vilma iš Ruklos kultūros centro. Nemažai organizacinių klausimų spręsti padėjo Jonavos kultūros centro savanorės, o kvapnius blynus šventės vietoje kepė šios įstaigos ir Krašto muziejaus moterys.
Pasak šventės režisierės, Jonavos įstaigos ir organizacijos mielai įsiliejo į persirengėlių eitynes, tuo Užgavėnėms suteikdamos „šarmo“ ir patraukdamos miestiečių dėmesį. Velnių komisija, atidžiai išnagrinėjusi dalyvavusiųjų kaukes, skaičių bei gebėjimą sukelti triukšmą, keliems kolektyvams suteikė „Baisiausio iš baisiausių, „Gausiausio iš gausiausių“ ir „Triukšmingiausio iš triukšmingiausių“ titulus. Tad „Ladutos“, Jonavos globos centro ir Neįgaliųjų veiklos centro persirengėlių komandoms įteiktos rėmėjų – „Edega“, „Pilnas pilvas“ ir „Vita ir Ko“ – dovanos.
Nauji akcentai
Įvairiuose Lietuvos regionuose Užgavėnės švenčiamos įvairiai, tačiau visada jose dalyvauja persirengėliai, ringe pasirodo Kanapinis ir Lašininis, kepami blynai, kviečiama daug ir sočiai pavalgyti. Krikščioniškoje tradicijoje Užgavėnės reiškia laikotarpį prieš gavėnią, kuomet prasideda pasninkavimo ir susikaupimo periodas. Teigiama, kad tądien sočiai prisivalgius, prasideda santūrumo ir susitaikymo laikotarpis.
Todėl gausus ir riebus maistas yra neatsiejama Užgavėnių dalis. Sakoma, kad per dieną reikia valgyti net 12 kartų – metai būsią turtingi ir derlingi. Dabartinės Užgavėnės dažniausiai asocijuojasi su blynais, simbolizuojančiais kasdien vis ryškiau šviečiančią saulę – juk išvarius žiemą laukiama pavasario. Tačiau senovėje šventė neapsieidavo be tradicinių patiekalų – šiupinio iš žirnių, pupelių, kiaulienos ir bulvių bei šaltienos. Mėgstantys saldžius kepinius, stalą paįvairindavo puriomis spurgomis.
Pasak laikinai JKC direktorės pareigas einančios Jurgitos Serapinės, įstaigos moterys kiekvienais metais vaišina šventės dalyvius blynais – mieliniais, bulviniais ar paprasčiausiais lietiniais. Žmonės būna patenkinti, lauke galėdami paragauti čia pat, po atviru dangumi, iškeptų šventinių skanumynų.
„Sudėtinga ką nors nauja sugalvoti Užgavėnių šventėse. Nuo seno yra išlikę tie patys papročiai, nesikeičia ir tradicijos. Todėl kažko itin naujoviško tikrai nesumanysi. Tiesa, prieš kokį dvidešimtmetį persirengėliai tiesiog rinkdavosi į renginio vietą, o štai dabar organizuojamos eitynės, kuriose dalyvauja įvairus žmonių skaičius. 2016 metais Užgavėnių šventės „Jaunavedžių šėlionės“ eitynėse dalyvavo 203 persirengėliai – 39 jaunikiai, 78 nuotakos, 86 įvairūs personažai. Tąkart Jonavos Užgavėnių persirengėlių eitynės pripažintos masiškiausiomis ir buvo užregistruotos Lietuvos rekordų agentūroje „Factum“, – priminė J. Serapinė.
Pašnekovė, apžvelgdama keliolikos metų laikotarpį, atkreipė dėmesį, kad šventė vyko įvairiose miesto vietose – parkelyje prie Neries, Ramybės skvere, aikštėje už KC administracinio pastato, prie Sporto arenos, Kauno gatvėje, Santarvės bei Sąjūdžio aikštėse, kitose erdvėse. Kasmet keičiamas ir šventės pavadinimas, atspindintis parinktą temą, pavyzdžiui: „Ubagų kermošius“, „Jaunavedžių šėlionės“, „Užgavėnių balaganas“, „Senbernio Sidaro piršlybos“, „Sniegui ištirpus“ ir t. t. Pastaraisiais metais prigijusi naujovė – „Baubokų bulvaras“, esantis Ramybės skvere, jau tapo šventės akcentu. Jame eksponuojamos įvairių mokyklų, įstaigų pagamintos kaukės, primenančios apie artėjančias Užgavėnes.
„Užgavėnės – iš tikrųjų pirma pavasariu alsuojanti šventė. Mes, jos organizatoriai, norime, kad jonaviečiai, laiką praleidę drauge su Užgavėnių personažais, pasiklausę smagios muzikos, į namus parsineštų puikią nuotaiką ir gerą įspūdį. Dėkojame visiems dalyviams, organizatoriams, rėmėjams ir, žinoma, jonaviečiams už palaikymą ir buvimą kartu“, – kalbėjo J. Serapinė.
Irena BŪTĖNAITĖ
