Kovo 16-ąją trijose Lietuvos savivaldybėse vyks pirmalaikiai merų rinkimai. Jonavos rajone šio aukšto posto sieks keturių politinių jėgų atstovai. Tarp jų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Jonavos skyriaus pirmininkė, bendrovės „Binčis“ bendrasavininkė Jolita Peleckienė. Šiame interviu kandidatė išsamiai atsako į rinkėjus dominančius klausimus.
– Papasakokite apie save laikraščio skaitytojams.
– Gimiau ir augau Jonavoje. Baigusi 1 vidurinę mokyklą (dabar Jeronimo Ralio gimnazija), studijavau KTU inžinierinės ekonomikos fakultete. Dar studijuodama įsidarbinau tuometėje Jonavos ligoninėje ekonomiste. Šioje srityje – nuo ekonomistės iki vyr. finansininkės pareigų – dirbau 13 metų, kol „šeimos taryba“ nusprendė kurti verslą. Taip ir atsirado mūsų šeimos įmonė „Binčis“, kurios pavadinimą sugalvojo šešiametis sūnus Tomas. Privatus verslas galbūt leistų užsisklęsti savame „burbule“, bet noras būti bendruomenės dalimi, gilintis į verslo pasaulį, paskatino tapti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo nariais.
– Vadovaujate TS-LKD Jonavos skyriui, kokias sritis ši politinė jėga laiko prioritetinėmis? Ką reikėtų taisyti?
– TS-LKD susikūrė ant Sąjūdžio pamato, todėl aišku, kad šios politinės jėgos prioritetinės sritys – laisva valstybė, patriotiškumas, saugumas, energetinis savarankiškumas. Tai yra mūsų valstybingumo pagrindas, iš kurio išplaukia noras dirbti ir kurti ateitį savo krašte. Paskutiniu metu pasigirsta kritikos, kad pasikeitė šios politinės jėgos kryptis – tapome liberaliais, nusisukome nuo krikščioniškų vertybių. Aš su tuo nesutinku. Pati ir vyras esame užaugę stipriose krikščioniškose šeimose, šias vertybes puoselėjame toliau. Bet kas yra tos krikščioniškos vertybės? Man labai patiko popiežiaus Pranciškaus pasakyta frazė: „Kas aš toks, kad teisčiau!” Taigi, tikėjimas yra meilė. Meilė artimui, meilė kitokiam, negu esame mes patys. Jei visi išpažintume krikščioniškąsias vertybes, manau, nebūtų tiek neapykantos, pykčio kitaip mąstančiam, turinčiam kitokią nuomonę. Gerbti žmones, jų įsitikinimus bei vertybes įpareigoja mūsų partijos pavadinimas „Tėvynės sąjunga“, todėl mūsų bendruomenėje, esant nuomonių skirtumui, visada išlieka pagarba žmogui.
Partija – tai žmonės, pasitaiko klaidų. Nesiimu teisti už padarytus tam tikrus sprendimus, nes visada reikia žinoti faktų visumą. Pasigendu nuoširdaus bendravimo su regionų žmonėmis. Tikiu, kad išrinkus naują partijos vadovą situacija pasikeis.
– Kas Jums asmeniškai yra Jonava, kaip vertinate pokyčius joje?
– Man asmeniškai Jonava, kaip toje dainoje, – „kampelis širdžiai brangus“. Ir ne tik todėl, kad čia gimiau ir augau ar esu visų pokyčių liudininkė. Tuos sentimentus subrandino čia gyvenusi ne viena mano protėvių karta. Meilė tėviškei nulėmė, kad mūsų neįveikė pagundos ir galimybės keisti gyvenamąją vietą – likome čia dirbti, kurti, veikti.
Jonava labai pasikeitė. Didžiausi pokyčiai mieste įvyko Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Atsirado lėšų infrastruktūrai. Todėl turime asfaltuotas gatves, šaligatvius, sutvarkytas aikštes, poilsio ir sporto erdves, dviračių takus. Vizualūs miesto pokyčiai teiktų daugiau džiaugsmo, jei bet kurios erdvės tvarkymas apsieitų be brandžių medžių kirtimo, kurie miestui priduodavo jaukumo. Nupjovus medį, išnyksta paukščiai, nutyla jų giesmės. Nė vienas dekoratyvinis augalas ar gėlynas neatstos tos emocijos, kurias kėlė brandus ąžuolas, klevas, liepa ar eglė.
Miestas modernus, sutvarkytas, bet savo auros ar charizmos, mano akimis, neturi.
– Jei būtumėte išrinkta mere, ką pirmiausiai keistumėte mūsų krašto politikoje?
– Rinkiminis šūkis „Sąžininga sau ir Jums“ puikiai nusako mano darbo principus. Skaidrumas, atvirumas, dialogas su bendruomene, jokio skirstymo į „savus“ ir kitokius. Visiems gyventojams sudarytos vienodos sąlygos dirbti, mokytis, kurti, gauti paramą, būti įvertintam. Tik atviroje ir skaidrioje bendruomenėje mes ugdysime aktyvumą, bendruomeniškumą ir norą gyventi mūsų krašte.
Dažnai tenka girdėti pasvarstymų, kad Jonava tapusi „raudonu“ miestu ir pavirtusi socialdemokratų bastionu. Tai yra demokratijos grimasos. Jonavos rajono praktika iš tiesų yra ydinga ir čia, drįsčiau deklaruoti, vadovaujamasi sovietine logika – kadrai viską sprendžia. Kuo daugiau „savų“, tuo stipresnė įtaka, „nupirktas“ lojalumas sprendimams, net jei ir ne visada jie racionalūs. Sunku rasti savivaldybės įmonę, įstaigą ar bent padalinį, kuriam vadovautų ne valdančiųjų žmogus. Mano logika tokia: jei tai nėra politinio pasitikėjimo postas, visiškai nesvarbu, kokiai partijai priklauso vadovas. Svarbiausia – jo kompetencija, o ne partiškumas.
Nemažai klausimų kelia šiandieninė situacija Jonavos kultūros centre, kai buvęs „savas“ turi reikalų su teisėsauga, o savivaldybės administracija vis delsia skelbti konkursą vadovo pareigoms užimti. Galimai vyksta intensyvios paieškos…
Širdyje nešioju ir daugiau socdemų „grimasų“, ryškiai atskleidžiančių bendruomenės skirstymą į „savus“ ir svetimus. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio mėn. antrą kartą mes, TS-LKD Jonavos skyrius, oficialiai siūlėme suteikti Veronikai Gabužienei, ilgametei Jonavos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkei, Jonavos garbės pilietės vardą. Praėjo dveji metai, o atsakymo nei teigiamo, nei neigiamo ligi šiol neturime. Ar tai normalu? Tačiau sprendimas Garbės piliečio vardą suteikti socialdemokratų partijos bičiuliui buvo priimtas per dvi savaites…
Niekaip negaliu suprasti, kokia logika remiantis žaidžiami tokie žaidimai, negi tikrai visa socdemų frakcija dar neišaugo iš „smėlio dėžės“?
– Kokia būtų Jūsų, kaip merės, pozicija: ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti kaimų žmonėms, ūkininkams, vaikų žaidimo aikštelėms seniūnijose ir t. t.
– Kaime gyvena tokie patys rajono gyventojai kaip ir mieste. Vaikai taip pat nori žaisti moderniose žaidimų aikštelėse. Seniai diskutuojama, kad miestui ir kaimui skiriamų lėšų proporcija yra neteisinga, bet situacija nesikeičia. Gal „ne tie“ pasiūlo, gal ten gyvena „ne tie“ rinkėjai? Priežastys neaiškios, o ir paaiškinti niekas nesistengia.
Liūdina ir ūkininkų atskirtis. Manau, kad ūkininkas yra lygiai toks pat verslininkas, kaip ir prekybininkas, paslaugų teikėjas, gamybininkas. Jis plačiąja prasme augina „duoną“ ir yra lygiai toks pat mūsų krašto bendruomenės atstovas, papildantis biudžetą. Kai buvo steigiama Jonavos verslo taryba, į ją siūlyta įtraukti ir ūkininkus, deja, valdžios atstovai tokį pasiūlymą atmetė. Todėl šiandien, taryboje sprendžiant verslo klausimus, rajono žemės ūkiui niekas neatstovauja. Mano tikslas – šį nesusipratimą ištaisyti.
– Kokių naujų idėjų pasiūlytumėte Jonavos rajono gyvenime – versle, kultūroje, ekonomikoje ir t. t.?
– Kiek pamenu, tuometinio mero Eugenijaus Sabučio vizija buvo Jonavą paversti Kauno „miegamuoju rajonu“, todėl, palyginti su kitais rajonais, labai vėlavome įkurti pramonės parką. Dabar kardinaliai pasikeitus ekonominei situacijai, kuri ypač pastaruosius ketverius metus sparčiai augo, pramonės parko įkūrimo darbai pajudėjo, ir tai labai sveikintina. Sveikintina, kad pernai finansavimą investicijoms į mūsų rajoną gavo 16 įmonių, kurių investicinė vertė siekia 21 mln. eurų. Ir dar 8,6 mln. eurų pramoninių teritorijų sukūrimui bei plėtrai. Vadinasi, verslo plėtra juda į priekį, bet laukia nauji iššūkiai – darbuotojai. Žinoma, naujų įmonių vadovai ieškos išeičių, atsiveždami darbo jėgą iš kitų rajonų, tačiau būtina siekti, kad šiose įmonėse dirbtų kuo daugiau Jonavos rajono gyventojų, nes didžiausią dalį biudžete sudaro gyventojų pajamų mokestis. Mano tikslas – ieškoti investuotojų, kurie pradėtų daugiabučių namų statybas, ko taip pageidauja jaunimas. Tai būtų vienas šūvis ir dvi naudos: jaunų žmonių pritraukimas į rajoną ir dirbančiųjų skaičiaus padidėjimas.
Kultūros klausimu ir vėl noriu mesti „akmenį“ į ankstesnės rajono valdžios daržą, kuri, darydama pertvarką kultūros sektoriuje, kultūrą Jonavos krašte, galima sakyti, sunaikino. Nebeliko Savivaldybės teatro, garsinusio Jonavą, neliko „Homo ludens“ festivalio, Štetlo dienų, užgeso iškilmingi tautiniai valstybinių švenčių paminėjimai. Galiu drąsiai pasakyti – rajone nėra kultūros strategijos, nusiritome į bedvasę komerciją. Kultūra – tai ne tik koncertas ar renginys, tai daug platesnė sąvoka, aprėpianti ir paveldą, ir architektūrą, ir mūsų krašto identitetą. Todėl mano vizija – atskiro kultūros skyriaus įkūrimas, kuris įgyvendintų kultūros politiką rajone, o taip pat investicijų didinimas šiai sričiai.
Švietimo sistema susiduria su mokytojų specialistų trūkumu. Turime paruošti pedagogų, mokinio padėjėjų pritraukimo ir išsaugojimo politiką. Medicinos įstaigose trūksta slaugytojų. Čia taip pat privalu paruošti programą, kuri leistų spręsti problemą.
Būtina atgaivinti panaikintus autobusų maršrutus į „Achemą“. Tai ne tik leistų mažinti kamščius ir užterštumą piko metu mieste, bet ir išspręstų patogų dar vienos gydymo įstaigos pasiekiamumą mūsų gyventojams.
Mano nuomone, reikėtų keisti mero padėkos vakaro formatą, nes jis „išsikvėpė“. Norėtųsi ne vieno asmens padėkos už „valdiškus pinigus“, o tiesiog mūsų Jonavos krašto žmonių pagerbimo už nuopelnus savo bendruomenei per besibaigiančius metus. Apdovanojimai turėtų apimti įvairias gyvenimo sritis: kultūrą, sportą, švietimą, mediciną, mokslo pasiekimus, verslą, žemės ūkį, net ir paprasčiausius bendražmogiškus, pilietiškus poelgius, pvz., gelbstint kito žmogaus gyvybę. Nereikia gailėti įvertinimų mūsų žmonėms. Kiekvienas apdovanojimas, pagerbimas yra tik dar didesnė motyvacija dirbti krašto labui.
– Kaip vertinate Gynybos tarybos siūlymą skirti 5–6 proc. gynybai?
– Sveikintinas bet koks Gynybos tarybos siūlymas didinti finansavimą valstybės gynybai, bet ištarus A, reikia tarti ir B, o B tarimui visiškai nepasiruošta. Mes nežinome, iš kur bus imamos lėšos, kam jos bus panaudotos. Sklando kalbos, kad dalį šių pinigų planuojama skirti kelių, tiltų statybai bei remontui. Štai čia, mano nuomone būtų visiškas nesusipratimas ir lėšų švaistymas. Nei kelias, nei tiltas priešo nesustabdys. Priešą stabdo oro gynybos sistemos, karinė technika ir amunicija, apmokyti gintis žmonės.
Gyventojų saugumas yra labai svarbus klausimas, todėl ne tik savivaldybė, bet ir kiekvienas rajono gyventojas turi apie tai galvoti ir maksimaliai ruoštis.
– Rinkimai artėja. Ką pasakytumėte Jonavos krašto rinkėjams?
– Jonavoje rinkėjų aktyvumas ypač žemas, valdžią išrenka „ sofos lygos“ rinkėjai. Mieli Jonavos krašto žmonės, būkite aktyvūs, pilietiški, kovo 16-ąją ateikite prie balsadėžių, atiduokite savo balsą už tą, kuris neskirsto žmonių į „savus“ ir „svetimus“. Neabejokite – tikrai sulauksime pokyčių.
Ignas VILIUS
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Jolitos Peleckienės politinės kampanijos sąskaitos. Užs Nr. 9.
