... nes niekas kitas jūsų turto neprižiūrės, tik ateis į pagalbą, jei kreipsitės ir jos paprašysite. Šio straipsnio tikslas – suteikti informaciją daugiabučių namų pirmininkams ir gyventojų bendruomenei. Pirmas šeimininkiškumo žingsnis – rūpestingas namo pirmininkas, jį palaikanti bendruomenė ir, žinoma, investicijos. Nes šykštus moka du kartus.

Ačiū Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui Sauliui Kuliešiui ir UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojui daugiabučių namų administravimui Romualdui Dautartui už atsakytus klausimus, kurie, tikėkimės, pravers daugiabučių gyventojams.

Kaip žinote, UAB „Jonavos paslaugos“ administruoja daugiabučius namus

vadovaudamiesi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais ir kitais

galiojančiais teisės aktais. Daugiabučiuose namuose yra vykdomos nuolatinės ir periodinės apžiūros, kurių metu apžiūrimos namo konstrukcijos, inžineriniai tinklai ir bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės, rūsiai, techniniai koridoriai, bendrojo naudojimo balkonai).

Apžiūrų metu nustačius, kad bendrojo naudojimo patalpos yra užkrautos sendaikčiais, statybinėmis medžiagomis ir / ar kitu šlamštu, skelbimų lentose ir sistemoje turimais el. paštais siunčiami pranešimai gyventojams su raginimu susitvarkyti, dažniausiai duodamas dviejų savaičių terminas.  

Visi esame suinteresuoti, kad rūsiai, koridoriai ar kitos bendro naudojimo patalpos būtų švarios, neužgriozdintos daiktais. Tad po tų duotų dviejų savaičių susitvarkyti, bendro naudojimo patalpas „Jonavos paslaugos“ vėl patikrina. Jei padėtis nepasikeitusi, užduotys perduodamos Miesto tvarkymo skyriui ir darbai vykdomi eilės tvarka.

Na, o apsileidimo kaina priklauso nuo sugaišto laiko, atliekų kiekio ir tvarkančių žmonių skaičiaus: suma gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Darbai apmokami iš kaupiamųjų lėšų, o kai jų trūksta, – priskaitoma papildomai į sąskaitas už butą, kiekvienam butui proporcingai. 

Jei žmogus nori susitvarkyti, atsikratyti nereikalingų daiktų, bet neturi galimybės ir pajėgumo susitvarkyti savo asmeninį sandėliuką (šios patalpos nepriklauso bendrojo naudojimo patalpoms ir nėra administruojamos), gali užsisakyti mokamą didelių gabaritų atliekų išvežimo paslaugą. Registruotis reikėtų telefonu +370 349 53689 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., paslaugos kaina nuo 6 eurų, o suma priklauso nuo atliekų kiekio ir tvarkymui sugaišto laiko.  

Kaip sakoma, kaimynų nepasirinksi, atsiranda tokių, kurie savo rūsiuose kaupia šiukšles, užsiima kažkokia įtartina veikla ar pan. O jei dar rūsiuose pradeda lankytis asocialūs asmenys ar netgi juose žiemoja?

Pasak Romualdo Dautarto, remiantis administravimo nuostatais daugiabučių namų administratorius neturi nei teisės, nei pareigos daryti įtaką namo gyventojų veiklai jiems priklausančiose patalpose. Veikdamas geranoriškai, administratorius gali padėti suinteresuotiems gyventojams paskelbti informaciją butų savininkams ir / arba kitoms atsakingoms instancijoms.

Dėl neaiškios (nelegalios) veiklos ar kitų asmenų buvimo namo rūsiuose reiktų kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių arba Policijos komisariatą.

Problemų kelia senos statybos daugiabučiuose esanti gana netvarkinga elektros instaliacija. Kas ją prižiūri ir atsako už jos gedimus? Kaip kontroliuojama, ar gyventojai nepasijungia galingesnių elektros prietaisų, pvz., nekrauna kokių baterijų?

Atsakymas būtų toks. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83  straipsniais, bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Butų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios yra skirtos namui atnaujinti, vadovaujantis aukščiau minėto kodekso 4.85 straipsniu sprendimai dėl namo, inžinerinių sistemų atnaujinimo priimami butų savininkų balsų dauguma. Elektros instaliacijos, kaip ir kitų inžinerinių sistemų būklė yra periodiškai tikrinama, lokalizuojamos avarinės situacijos. Jei profilaktinių patikrinimų metu randami įtartini kabeliai, laidai, jie yra nukerpami.

Kontroliavimas, kas kokius prietaisus naudoja buityje, į administratoriaus pareigas neįeina. Norint atnaujinti elektros instaliaciją reiktų papildomai kaupti lėšas ir sprendimas turėtų būti priimtas butų savininkų daugumos, be to, elektros instaliaciją galima atsinaujinti ir dalyvaujant kompleksinėje namo renovacijoje.

Dar vienas gyventojams aktualus klausimas: ar Jonavoje kuriuose nors namuose yra naudojama mažos įtampos 16-36 V instaliacija rūsių apšvietimui, kad nebūtų galimybės pasijungti galingesnių prietaisų?

Pasak UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojo daugiabučių namų administravimui Romualdo Dautarto, visų daugiabučių namų projektinė elektros įtampa yra 220-230 V, tačiau gyventojų daugumos prašymu gali būti inicijuojamas projekto pakeitimas įtampos žeminimui. O Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Sauliaus Kuliešiaus teigimu, mažos įtampos elektros instaliacija rūsio patalpose nėra naujovė, tačiau Jonavoje tokių namų – vienetai.

Besidomintiems statistika, Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2024 metais į gaisrus, kilusius daugiabučiame name, vyko 7 kartus, tačiau tik vienas gaisras iš 7 kartų buvo kilęs  namo rūsyje.

Į klausimą, ar Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai organizuoja patikrinimus,  kontroliuoja, ar gyventojai nepasijungia galingesnių elektros prietaisų, Saulius Kuliešius atsakė, kad  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai patikrinimų daugiabučių namų rūsiuose neorganizuoja ir kontrolės neatlieka.

Na, o dažniausiai pasitaikančios gaisrų priežastys daugiabučiuose namuose (tiek butuose, tiek rūsio patalpose) yra neatsargus žmogaus elgesys, įneštas pašalinis ugnies šaltinis, tyčinė žmonių veika (padegimai), elektros prietaisų, įrenginių ir elektros instaliacijos gedimai, neatsargus rūkymas.

Kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis? Svarbu įsirengti namuose autonominius dūmų detektorius, nelaikyti rūsiuose degių medžiagų (nenaudojamų daiktų), nerūkyti rūsių bei laiptinių patalpose, pasirūpinti, kad laiptinių bei rūsių durys turėtų užraktus ar kodines spynas nuo pašalinių asmenų.

***

Ar esame rūpestingi savo namo šeimininkai? Su visa pagarba jums, deja, ne. Vaizdelis iš natūros. Prie daugiabučio darbuojasi „Jonavos paslaugų“ santechnikai: užsikimšusi namo kanalizacija. Darbininkai randa įvairiausių skudurų, net polietileno maišelių su atliekomis. Rodos, ne į sandėliukų temą, bet... Dėl vieno ar kelių sutrių kenčia visi: sąskaitos už suteiktą paslaugą didelės. Abejoju, ar gyvendami nuosavame name į klozetą mestumėte kas po ranka papuola. Nemoralizuosiu. Gavę sąskaitą iš „Jonavos paslaugų“, atkreipkite dėmesį, kiek sumokate už tokių nevalų veiksmus. Ir darykite išvadas.

Stasė Murinienė