Susisiekimo ministerija informavo žiniasklaidą, jog Vyriausybė priėmė svarbų sprendimą, kuris žymiai pakeis kelių infrastruktūros valdymo tvarką mūsų šalyje. Pranešime teigiama, kad pritarus Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo bei Kelių įstatymo pakeitimams, nuo 2026 metų rajoniniai keliai, esantys miestų ir miestelių teritorijose, bus perduoti savivaldybėms. Tai ne tik palengvins kelių tvarkymą, bet ir suteiks savivaldybėms didesnį savarankiškumą ir galimybę efektyviau valdyti vietinę infrastruktūrą.
Savivaldybės galės pačios spręsti dėl savo kelių gerinimo
Šis sprendimas, pasak Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, – tai ilgai lauktas ir reikšmingas žingsnis, kuris padės regionams ir vietos bendruomenėms. „Savivaldybės pagaliau galės pačios nuspręsti, kokie kelių infrastruktūros projektai yra svarbiausi, atsižvelgdamos į vietos gyventojų poreikius ir prioritetus. Rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau, o autobusų stotelių ar pėsčiųjų perėjų įrengimo nereikės laukti kelerius metus“, – pabrėžia ministras.
E. Sabutis, kuris dirbamas Jonavos miesto taryboje bei būdamos meru ne vienerius metus rūpinosi savivaldybės keliais, taip pat pabrėžia, kad vietos savivalda su šiuo sprendimu galės geriau pritaikyti infrastruktūros pokyčius prie gyventojų kasdienio gyvenimo ir užtikrinti kokybiškesnį susisiekimą. Ministras tikisi, kad šis žingsnis taip pat paskatins investicijas į vietinės reikšmės kelių gerinimą, nes didės savivaldybėms skiriama finansavimo dalis iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).
Didesnis finansavimas ir paprastesnė tvarka
Ministerijos pranešime teigiama, jog pagal įstatymų pakeitimus, savivaldybės per dvejus metus gaus 10 proc. daugiau KPPP lėšų, o šis didėjimas leis vietos valdžiai skirti daugiau lėšų kelių gerinimui. Nuo 2026 metų savivaldybės taip pat perims valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus, esančius miestų ir miestelių teritorijose, ir galės paprasčiau juos tvarkyti. Keičiant kelių statusą, atsisakoma reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama tik kapitaliniam remontui, taigi daugiau lėšų bus galima skirti kasdieniam kelių priežiūros darbui.
Svarbu, kad savivaldybės laiku užregistruotų savo valdomus kelius, nes nuo 2027 metų KPPP lėšų dalis savivaldybėms bus skaičiuojama pagal registruotų kelių ilgį.
Naujas finansavimo modelis kelių plėtrai
Keičiasi ir kelių naudojimo mokesčių tvarka. Nuo 2026 metų šie mokesčiai taps AB „Via Lietuva“ pajamomis, o jų rinkimo tvarka bus koreguojama pagal infliaciją. Tai padės užtikrinti papildomų lėšų pritraukimą kelių priežiūrai ir plėtrai, kas yra itin svarbu augant kelių tvarkymo kaštams.
Įstatymų pakeitimams dar turi pritarti Seimas
Ministro E. Sabučio teigimu, šis sprendimas – tai ne tik infrastruktūrinė reforma, bet ir stiprus žingsnis link didesnio savivaldybių savarankiškumo ir efektyvesnio vietos bendruomenių poreikių tenkinimo. Nors pakeitimams jau pritarė Vyriausybė, jiems dar turi pritarti Seimas, tačiau ministras neabejoja, kad šis žingsnis atneš ilgalaikę naudą tiek regionams, tiek visiems šalies gyventojams.„Alio Jonava“ inf.
