Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje įvyko nemažai pokyčių įvairiose gyvenimo srityse. Nuėjusios Vyriausybės valdymo laikotarpiu į savotišką „duobę“ įkrito švietimo, sveikatos, kultūros, kai kurie kiti reikalai. Ne išimtis ir žemės ūkis, kurio nesprendžiamos problemos paskatino Lietuvos žemdirbius imtis griežtesnių priemonių ir tokiu būdu atkreipti valdžios dėmesį. Kaip vertina praėjusį laikotarpį, ko tikisi iš naujos šalies valdžios, mintimis pasidalijo Lietuvos ūkininkų sąjungos Jonavos rajono pirmininkas Ričardas Žebrauskas.
Metų pradžia
2024-uosius pašnekovas vadina išskirtiniais, nes žemės ūkis visą šitą laikotarpį buvo laikomas nuošalyje, nesprendžiant rimtų dalykų, o kartais net „nuleidžiant“ nelogiškus nurodymus iš viršaus. „Paskyrus ministru Kęstutį Navicką (Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje jis, nebaigęs kadencijos, buvo atleistas iš aplinkos ministro pareigų – I. B.), šimtą dienų laukėme, kokių iniciatyvų imsis naujasis žemės ūkio vadovas. Pamatę, kad žemdirbystės reikalai pradėjo slysti žemyn, padėtis prastėja, ne kartą važiavome į ministeriją, aiškinome ministrui ir jo pavaldiniams, teikėme prašymus ir pasiūlymus. Tačiau po kelių tokių susitikimų supratome, kad į šią kėdę žmogus pateko atsitiktinai ir šiais klausimais neturi jokios kompetencijos. Todėl ėmėmės rimtesnių dalykų – surengėme įspėjamąją akciją „Vilties laužai“, pateikdami šešis pagrindinius reikalavimus“, – prisiminė R. Žebrauskas.
Tuo metu ūkininkai reikalavo išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo, plačių apsauginių juostų šalia laukų, rusiškų grūdų importo, pieno krizės, dyzelino naudojimo bei akcizo suskystintoms dujoms problemas.
Paaiškėjo, kad liepsnojantys laužai – per silpnas Lietuvos ūkininkų sujudimas. Tad pirmą kartą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje į Vilnių suvažiavo per 2000 traktorių iš visų Lietuvos kampelių.
„Į susitikimą su protestuojančiais žemdirbiais atvyko žemės ūkio ministras K. Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Premjerė Ingrida Šimonytė, deja, neatėjo su mumis pasikalbėti. O Jo Ekscelencija Prezidentas tądien pasirinko kelionę į Radviliškį... Šiandien nebereikia abejoti – toks tuomet buvo valdžios požiūris į ūkininkus. Dabar, vertindami K. Navicko veiklą, drąsiai galime teigti, kad jį pakeitęs Kazys Starkevičius per keturis mėnesius padarė kur kas daugiau nei jo pirmtakas savo vadovavimo laikotarpiu – sugebėjo sumažinti biurokratinę naštą ūkininkams. Pavyzdžiui, supaprastintas augalų apsaugos produktų nurašymas, pakeistas trąšų žurnalų pildymas, buvęs bene sudėtingiausiais visoje Europoje. Ministras pradėjo glaudžiai bendrauti su kaimo bendruomenėmis ir žemdirbiais. Tai pats geriausiais būdas žinoti tikrąją padėtį kaime“, – pasakojo jonavietis.
Ir pliusai, ir minusai
Šiemet suvažiavimo metu Lietuvos ūkininkų sąjunga išrinko naują vadovybę, tiesa, vadovauti gausiai visuomeninei žemdirbių organizacijai patikėta buvusiam pirmininkui Raimondui Juknevičiui. Vienu svarbiausių pasiekimų R. Žebrauskas įvardija Ūkininkų sąjungos laimėtą bylą prieš Žemės ūkio ministeriją.
„Mūsų sąjunga buvo prilyginta lobistams, net į ministeriją nebeįleisdavo. 2022 metais kreipėmės į teismą, ir šiemet Lietuvos administracinis teismas išaiškino, kad Ūkininkų sąjunga nėra lobistinė organizacija, mums šis išaiškinimas yra labai svarbus“, – pasidžiaugė mūsų rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Vienu didžiausių praradimų ir nesusipratimų pašnekovas vadina Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) perdavimą Aplinkos ministerijos žinion. Tai, R. Žebrausko žodžiais tariant, „esąs nusikaltimas“.
„Kai kurių ūkininkų valdose yra įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, reikia spręsti nuomos ar pardavimo klausimus, kuriuos būtina derinti su Nacionaline žemės tarnyba, dabar priklausančia aplinkosaugai. Kurį laiką buvo galima bendrauti tik internetu, per elektroninę bankininkystę, o funkcijų perdavimo laikotarpiu apie pora mėnesių neveikė jokios procedūros. Tai visiškas absurdas. Dabar NŽT Jonavos skyriuje interesantai priimami fiziškai, prieš tai užsiregistravus iš anksto. Keturis mėnesius ministro pareigas ėjęs K. Starkevičius mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų būti grąžinta Žemės ūkio ministerijos pavaldumui. Gal tai pavyks padaryti naujajam vadovui Ignui Hofmanui?“ – samprotavo Jonavos rajone ūkininkaujantis R. Žebrauskas.
Mažėjimo sindromas
Žvelgdamas į Lietuvos pieno sektorių, pašnekovas pastebi, kad pienininkystės ūkių ženkliai mažėja. Vien tik šiemet į Lenkiją išvežta per 8 tūkstančiai karvių. Todėl Lietuva atsiveža nemažą pieno produktų kiekį iš Latvijos, Estijos ir tos pačios kaimyninės Lenkijos. Anot jo, tokiam pienininkystės ūkio smukimui įtakos turėjo dvi priežastys. Pirma, iki šiol buvo labai mažos pieno supirkimo kainos, tesiekusios 15–20 ct už kilogramą. Pienininkai organizavo protesto akcijas – pieną pildavo į laukus, dalydavo gyventojams. Paskutiniu metu supirkimo kainos kiek pakilo, už kilogramą produkto supirkėjai moka po 30–50 centų, priklausomai nuo pristatomo pieno kiekio: mažiau parduodi – mačiau ir gauni.
Kita ūkių mažėjimo priežastimi Sąjungos vadovas įžvelgia nuovargį ir įtampą. „Reikia suprasti, kad ūkininkai, užsiimantys pienininkyste, dirba labai ilgas valandas, kai kurie atiduoda visas 365 dienas, neturėdami jokių atostogų. Tai, suprantama, tokia įtampa ir vargina, ir alina organizmą. Juk retas žmogus gali robotizuoti savo turimą fermą. Tam reikia didelių pinigų. Pakilusios bankų palūkanos tiesiog atėmė norą plėtoti ūkius, įsigyti žemdirbiui reikalingą techniką ir panašiai. Dabar, kai palūkanos mažėja, visai tikėtina, kad ūkiai pradės stiprėti ar bent jau nesunykti“, – mintimis dalijosi ūkininkas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad Jonavos rajone mažėja žemės ūkio naudmenų plotai dėl kelių priežasčių. Viena jų – krašto apsaugai numatyta poligono plėtra Išorų link. Nemažai žemės plotų iš ūkininkų nugvelbė valstybinės reikšmės projektas „Rail Baltika“. Tiesa, valstybė išpirko žemes iš ūkininkų, žinoma, ne rinkos kainomis. Plotai ganėtinai sumažėjo. Be to, geležinkelio vėžės tiesimo darbai žemdirbius (ir netoli statybų gyvenančius žmones) įstumia į ypatingus nepatogumus – neįmanoma pravažiuoti kombainais, sudėtinga išvežti grūdus iš laukų ir t. t.
„Kulvos ir Bukonių ūkininkai gyvena tarsi kokiuose spąstuose. Mes suprantame geležinkelio svarbą, tačiau matome ir kitą pusę – išvežant žemes, atgabenant žvyrą ir kitas medžiagas projekte dirbančios organizacijos visiškai suniokojo kelius. Lieka tik viltis, kad tie patys rangovai ar subrangovai juos ir atstatys“, – akcentavo žemdirbys.
Nenuspėjamas „partneris“
Rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas, patyręs sudėtingų ir labai palankių laikotarpių, ragina žemdirbius nepamiršti jų „partnerio“ iš dangaus ir naudotis draudimo paslaugomis. Jis primena, kad pasėlius galima apdrausti nuo krušos, audros, iššalimo ir kitų gamtos negandų.
„Patarčiau nerizikuoti, nes kol kas veikia programa, kuri numato, kad valstybė kompensuoja 50 proc. draudimo įmokų. Tarkime, draudimas atsiėjo 1000 eurų, tai, užpildžius atitinkamus dokumentus, kuriuos sutvarkyti padeda mūsų Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai, esame dėkingi jiems, ūkininkas atgaus 500 eurų. Žemdirbys pats pasirenka, kokias kultūras nori apdrausti. Draudžiamas ne plotas, bet planuojamų prikulti iš vieno ha grūdų kiekis. Džiaugiuosi Jonavos krašto ūkininkų supratimu – nemaža jų dalis draudžia pasėlius“, – aiškina pašnekovas.
Gamtos išdaigų niekas negali nei numatyti, nei suplanuoti. Pavyzdžiui, ūkininkas, besidžiaugiantis gražiai augančiomis, žydinčiomis pupomis, per kelias dienas gali netekti beveik viso derlių – pakaktų birželio mėnesį per 30 laipsnių karščio, ir žiedai nudegs.
„Tad nereikia stebėtis, kad žemdirbys, planavęs iš ha prikulti 5–6 tonas pupų, „prisirinks“ tik apie pusantros tonos. Prieš kelerius metus mano laukuose karštis nuvirino visų šių ankštinių kultūrų žiedus. Tai labai jautrus ir rizikingas augalas, – supažindino augalininkystės žinovas. – Rapsai gali taip pat gražiai atrodyti, bet užėjusi kruša tikrai nepagailės šios kultūros – bus prarastas visas derlius.“
Šių metų liepą daugelio laukus nusiaubusi audra nebuvo laikoma draudiminiu įvykiu, nes suguldyti augalai jau buvo prinokę, suprask, derėjo negaišti ir nukulti laiku.
„Tokius niuansus turime žinoti ir domėtis jais. Neužtenka tik patręšt, nupurkšt, dokumentus kompensacijoms gauti sutvarkyti. Reikia rinkti informaciją, teirautis specialistų. Nes gali atsitikti taip, kad prieš pat derliaus nuėmimą ūkis gali patirti bankrotą. Šiais laikais draudimas – vos ne būtinybė. Ne vienas ūkininkas yra sudaręs išankstinę grūdų pardavimo sutartį. Ką daryti, jei, pavyzdžiui, kruša nukapoja rapsų lauką? Juk vis tiek teks susimokėti už panaudotas trąšas, grės bauda už sutarties nevykdymą. Yra buvę atvejų, kai nuo stichijos nukentėjęs ūkininkas prašo kolegą parduoti jam kelias tonas rapsų, kad nebūtų pripažintas sutarties pažeidėju ir negautų baudos. Šiuo atveju labai padėtų draudimas“, – pabrėžė R. Žebrauskas.
Ūkininkas atkreipė dėmesį, kad besikeičiantis klimatas sudaro sąlygas iki šiol neregėtiems kenkėjams, kurie ramiai peržiemoja, o pavasarį išlenda iš savo slėptuvių. Šiemet invaziniai šliužai suėdė paties Ūkininkų sąjungos pirmininko 3 ha plote augintus rapsus, net stiebų nepaliko.
Speiguotų žiemų kaip ir nebėra, sakytume, tai geras ženklas, nes auginamos augalų, atvežtų iš šiltesnių Europos kraštų, rūšys, kurioms labiau patinka šiluma. Jei žiemos būna švelnios, gaunamas neblogas derlius. Tačiau, nesant sniego, nukritus temperatūrai, rapsai nušaltų. Ūkininkai žino, kad dažniausiai šalnos pakanda augalus kovo mėnesį, kai dieną dirva sušyla, o naktį smarkiai atvėsta.
Anot pašnekovo, ūkininku gali būti tik tas, kas myli žemę ir nebijo rizikuoti. Kaimas yra visų žmonių maitintojas ir lietuviškos produkcijos gamintojas.
„Su valdžios supratingumu ir gamtos palaiminimu, manau, metai turėtų būti neblogi. O kaip seksis naujam ministrui, gerai išmanančiam žemdirbystės subtilybes, pamatysime. Tikiu, kad žemės ūkis pajus visavertį kvėpavimą. Visiems jonaviečiams linkiu sėkmingų darbų, gražios bendrystės ir kvapnios duonos, išaugintos mūsų krašto laukuose“, – atsisveikino Jonavos rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Žebrauskas.
Irena BŪTĖNAITĖ
