Nuo gruodžio 4 d. Jonavos kultūros centro Meno galerijoje eksponuojami gausaus Jonavos menininkų būrio darbai.

Meno galerijoje pristatomi aktualiomis temomis kuriančių autorių tapybos, metalo ir keramikos kūriniai. 

Parodoje dalyvauja: Vladimiras Nikonovas, Janina Celiešienė, Danutė Linkevičienė, Lina Grigaitienė, Viktorija Čebatoriūnienė, Neringa Dambrauskienė, Brigita Čapkauskaitė, Petras Bieniulis, Birutė Gadišauskienė, Violeta Borsevskienė – Švėgždaitė, Loreta Dapkutė, Edita Danielienė, Irmida Petrulė, Inga Naujokienė, Eitvydė Pranevičienė, Aidaras Merkevičius, Andrius Šukutis, Giedrius Linkevičius, Eglė Dubauskaitė – Jakučinskienė, Feliksas Paulauskas, Saulius Sabaitis, Vigimantas Gečiauskas. Parodos kuratorė Renata Kuliešienė. 

Parodą savo performansu atidarė du menininkai - dailininkas Vytautas Butas ir režisierius Feliksas Paulauskas. Jie savaip interpretavo visame pasaulyje nuskambėjusį meno kūrinį - „Lipnia juosta prie sienos priklijuotą bananą“. Šis „kūrinys“ susilaukė įvairių vertinimų, bet per šimtą metų nebuvo jokio kito meno kūrinio, kuris būtų išprovokavęs tokį atgarsį. Atgarsis pasiekė ir Jonavą.

Mūsų menininkų užmojis taip pat buvo stiprus ir jis pavyko - menininkai sudrebino parodos dalyvių sielas, jie gulėdami valgė bananą už milijoną. Bananas Meno galerijoje ant sienos nebuvo priklijuotas lipnios juostelės gabalėliu, performansas vyko prie galerijos stulpo, degė žvakė, abu menininkai gulėjo ant grindų, nusiėmę savo skrybėles. Pirma vienas, po to kitas traukė savo bananą iš kišenės (kas palto skverno, kas vidinės), juos valgė ir dalinosi... Performanso pabaigoje Feliksas Paulauskas atsiklaupęs užpūtė žvakę ir menininkai pasuko skirtingais keliais.

Žiūrėdama, kaip jie valgo bananą prisiminiau Niujorko aukciono namų atstovo David Galperin mintį - „Kas įprastą dalyką padaro nepaprastu? Tai menininko sumanymas ir idėja.“ Kai visi galerijoje susirinkę stovėjo nuščiuvę ir laukė tęsinio, pasakiau plokite, nes jau pamatėte dvilypumą, humorą, absurdą ir gebėjimą pasijuokti iš visų ir savęs. Menininkai performansu perteikė mintį, kad kiekvienam kūrėjui ir jo darbui vertę suteikia visuomenė. Kiek žmonės pasirengę sumokėti už tą meną. Negi reikia mirti, kad būtum įvertintas. (Priminsiu, kad Niujorke 2019 m. vienas verslininkas už 6,2 mln. dolerių įsigijo italų menininko Maurizio Cattelano ne konceptualaus meno kūrinį - prie sienos priklijuotą šviežią bananą, o autentiškumo sertifikatą. Pasaulio žiniasklaida rašė, kad bananas buvo suvalgytas išalkusio studento).

Parodinės galerijos erdvės išdėstymą žaismingai sudėliojo Renata Kuliešienė, tai lyg sąsaja su kiekvieno dailininko žaidimų aikštele, kurioje jaunų tapytojų darbai tarsi atkartoja kolegų grandų kūrybines dirbtuves.

Kiekvienas autorius – itin svarbi komandos mechanizmo dalis, atliekanti savo funkciją, turinti specifinių ypatumų, charakterį, stilių. Toks „susispaudimas“ vienoje erdvėje gali būti suprastas, kaip savaiminis menininkų branduolio susikūrimas, nulemtas itin paprasto dalyko – tiesiog noro būti toje pačioje erdvėje, bei kurti kartu, tame pačiame mieste.

Menininkas Feliksas Paulauskas parodoje pristatė pažangią instaliaciją „Blendi in perspectives...an artist analysis of „JONAVA 24“ (susilieti su perspektyvomis), kuri susilieja su šiuolaikinio urbanizmo idėja. Tai žvilgsnis į seną bėdą, tačiau ji iš naujo iškelta galerijos erdvėje. Benamiai... Beglobiai... Atstumtieji ir sunkūs ligoniai... Jie egzistuoja, žmonės praeina pro šalį nepermąstę ir nepripažinę bejausmio savo elgesio, uždaro savo būsto duris ir nusisuka nuo tebeegzistuojančios problemos. Autoriaus naujas darbas sukurtas iš išgyvenimų ir mintis – vis dar nepaprasta.

Petras Bieniulis – menininkas, kurio kūrybinė strategija yra atminties bei vizualinio vertinimo problematikos ir privatumo pertransliavimas tapyboje. Birutė Gadišauskienė – autorės darbas tampa ne tik gamtos įkvėptu vaizdiniu, bet ir įžvalgiu sociokultūrinių tyrinėjimų fonu. Paveiksle du burlaiviai jūroje plaukia keisdami kryptį, atrodo juos valdo nematomos jėgos. Autorė apmąsto pastovumo ir variacijų temą asmeninėje kasdienybėje, įtraukdama paveiksle šviesas į amžiną tai, kas laikina. 

Neringa Dambrauskienė – dailininkė, kurios darbe figūrų ir vietos priešprieša atskleidžiama per komišką, o gal realią situaciją, kurioje žmogus tampa natūralios gamtos stebėtoju. Autorė per šiuos netikėtus figūrų kontrastus tyrinėja veiksmų ir erdvės sąveiką, keliančią klausimus apie individo santykį su aplinka. „Dvi varnos“ paveikslo dailininkė parodos erdvėje turi sielos draugę, kuri taip pat nutapė varną tai Eitvydė Pranevičienė. Jos Haiku eilėraštis varnai. Tai yra poezijos iš Japonijos forma, kuri turi tris eilutes. 

Stebiu kaip krenta smėlis, pučia vėjas.

Nieko nėra.

Tik varna...                                         

Vladimiras Nikonovas – drąsi ir kūrybiška asmenybė. Autorius pasakoja šiuolaikinės mados ir mokslo tendencijas per savo tvaraus meno kūrybinės kelionės prizmę. Kiekvienas darbas vis skirtingas, atspindi naujausių išradimų istoriją pasaulyje. Autorius sukonstruoja robotuką ir lieka ištikimas savo kūrybai, meilei menui ir tvarumui. Jis kviečia žmones prisijungti prie gamtos išsaugojimo tendencijos.

Andrius Šukutis – kalvystės, vienos iš seniausių amatų pasaulyje atstovas. Jis sukūrė SAULĘ iš metalo. Metalinio ratelio viduje baltų kultūros Saulės simbolis. Jis svarbus mitologijoje, religijoje, okultizme, astrologijoje, heraldikoje ir kitur. Saulė yra viena iš svarbiausių ir dažniausiai pasitaikančių simbolių, reiškianti gyvybę ir laimę. Autorius savo darbu nori palinkėti žmonėms rasti savyje gyvybinių jėgų skleisti gėrį, šviesą ir šilumą. Danutė Linkevičienė – skulptūros, medžiagų, tapybos ir kitų technikų tyrinėjimo meistrė. Jos darbo fotografija puikuojasi ant Jonavos menininkų parodos 2024 m. plakato. Autorės darbas yra pripažintas geriausiu parodoje.

Danutė Linkevičienė žavingai sujungė skulptūrą su tapybą. Ši technika leidžia menininkei įgyvendinti savo kūrybines vizijas trimačiu pavidalu. Šiame darbe autorė pasineria į nuostabų skulptūros pasaulį su polimeriniu moliu, siekiant sukurti norimą veido formą ir išraišką.

Janina Celiešienė – dailininkė, kuri yra abstrakčiojo ekspresionizmo atstovė (dažnai vadinamo neformaliąja tapyba, art informel), kuriai labiau rūpi vaizduoti emocijas negu objektus. Dauguma jos darbų nutapyti ant didelio formato drobės, švelniomis spalvomis ir laisva tapybos maniera. Jei pažvelgtumėm į šio meno istoriją, Niujorko mokykla buvo pirma šio meno krypties atstovė gimusi JAV. Abstraktusis ekspresionizmas išliko populiarus iki 60-ųjų, vėliau išsivystė pop art. Autorės darbas apima daugybę stilistinių perėjimų sudarytų iš veido, figūrų, linijų ir formų vaizduojančių kitokią aplinką negu vizuali tikrovė. Į paveiksle reikia atidžiai gilintis ir ieškoti, ką autorė paliko atsitiktinumui, ir ką ji kruopščiai suplanavo įgyvendinti savo darbe. Manau paveikslo spalvos yra emocijų išraiška ir priemonė vizualiajai komunikacijai. Janinos Celiešienės darbas yra lyg filosofijos šaltinis, kalbantis apie vidines psichologines kovas, išorines kovas tarp žmogaus ir natūros, bei dvasinio komforto paieškas. Visi šie dalykai yra autorės užkoduoti, ieškant prasmės, tapybos procese, išlaisvinant pasąmonėje glūdinčius jausmus ir troškimus. 

Saulius Sabaitis – menininkas, kuris kūryboje savitai interpretuoja lietuvių ekspresionizmo ir liaudies skulptūros raišką, darbai aiškios kompozicijos, santūraus kolorito, juose tiksliai perteiktas psichologinis charakteris. Jo paveikslams būdinga uždara statiška kompozicija, piešimo pirmumas prieš spalvą, glotni tapybos faktūra ir kruopštus išbaigtumas. Žmogaus veidas autoriaus paveiksle lyg Dievo Apvaizda, turintis mistinę kančių reikšmę, paslaptingą dvasinį pasaulį...

Maloniai kviečiu jonaviečius ir miesto svečius aplankyti parodą, pamatyti gerai žinomų bei pirmą kartą pristatytų autorių kūrinius.  Tikrai verta aplankyti!

Paroda veiks iki 2025m. sausio mėn. 31 d.

Eitvydė Pranevičienė

JKC nuotr.