Suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ (angl. „Nepriklausomybė“), prieš dešimtmetį atplaukęs į Klaipėdos uostą, penktadienį tapo Lietuvos valstybės nuosavybe. Terminalo operatorė valstybės valdoma „KN Energies“ saugyklą už beveik 140 mln. eurų (arba 153,5 mln. JAV dolerių) oficialiai išpirko iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“.
Terminalas į Klaipėdos uostą atplaukė 2014 m. spalio 27 d. ir buvo ypač svarbus žingsnis užtikrinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Iki šiol SGD terminalas buvo registruotas Singapūro laivų registre ir turėjo šios šalies vėliavą. Nuosavybės perėmimo ceremonijoje Klaipėdoje penktadienį ant „Independence“ iškelta Lietuvos trispalvė.
Baltijos regiono lyderiai: „Independence“ yra mūsų bendro įsipareigojimo saugumui simbolis
Ceremonijoje dalyvavę Baltijos regiono valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Estijos bei Latvijos – prezidentai pabrėžė „Independence“ reikšmę Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą bei jo sukelto geopolitinio nestabilumo pasaulyje kontekste.
„Manau, kad visi besididžiuodami galime pasakyti – Klaipėdos terminalas jau tapo mūsų jungtine energetinės nepriklausomybės deklaracija. Dabar tai mūsų bendra pareiga užtikrinti energetinės infrastruktūros Baltijos jūros regione atsparumą“, – kalbėjo Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
Stiprios regioninės partnerystės poreikį akcentavo ir Lenkijos vadovas Andzej Duda, primindamas, kad Ukraina prieš Rusiją kovoja jau daugiau nei 1 tūkst. dienų.
„Tai yra dar viena istorinė Vidurio ir Rytų Europos regionų akimirka. (...) Šiandien mes visi galime įvertinti laiku priimtą sprendimą diversifikuoti energijos išteklių importą ir užtikrinti mūsų regiono energetinį saugumą bei ekonominį pajėgumą“, – sakė A. Duda.
„Dabar stovime kartu dar stipresni ir vieningesni nei bet kada anksčiau. Esame gerai pasiruošę Rusijos provokacijoms ir sabotažo aktams, tam skirtos mūsų bendras tikslas saugoti ir plėtoti kritinę infrastruktūrą. (...) Terminalas „Independence“, jau su Lietuvos vėliava, (...) ir kiti strateginiai projektai užtikrins tvirtą visų regiono valstybių atsaką į Rusijos veiksmus“, – tikino jis.
Estijos prezidentas Alar Karis ir Latvijos vadovas Edgars Rinkēvičs savo ruožtu taip pat teigė, kad, nors rusiškų dujų importas į Europos Sąjungą (ES) vis dar išlieka, Baltijos valstybės ir toliau sieks mažinti bendrijos priklausomybę nuo agresorės gamtinių išteklių.
„Kartu mes formuojame pirmąją Baltijos gynybos liniją“, – pabrėžė Estijos lyderis.
Laivo išpirkimui yra gauta paskola iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB). Pagal sutartį, šią sumą Norvegijos bendrovei „KN Energies“ galės išmokėti iki 2044 m.
Po nuosavybės teisių perėmimo, „Hoegh LNG“ įmonė Lietuvoje dešimtmečiui taps „Independence“ operatore.
„KN Energies“ vadovas D. Šilenskis yra sakęs, kad nuo „Independence“ atvykimo, atmetus išlaikymo išlaidas, jo sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai ir dujų vartotojams siekia apie 160 mln. eurų per metus.
SGD terminalą įrašius į Lietuvos laivų registrą, šalies laivynas padidės net 30 proc.
Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš Afrikos šalių – Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro.
„Independence“ naudojasi penkios valstybės – Lietuva, o taip pat kitos Baltijos jūros regiono šalys – Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų.
Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį.
Daugiau kaip dvejus metus „KN Energies“ dalis – SGD terminalo išlaikymo kaštai – saugumo dedamojoje yra lygi nuliui, tai terminalo eksploatacijos kaštus saugumo dedamojoje Lietuvoje taip pat sumažina iki nulio.
Esant poreikiui, laivas-saugykla „Independence“ gali visiškai patenkinti Lietuvos dujų rinkos paklausą.
Skaičiuojama, kad maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 33 teravatvalandės (TWh) per metus. Dujų sistemos operatorės „AmberGrid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 14,9 TWh dujų.
Ūla Klimaševska (ELTA)
