Jonavos globos namus tyliai pravėrė dar viena šventė: čia su savo artimaisiais susitiko lapkričio mėnesį gimusieji šios įstaigos gyventojai.

Bene daugiausia šventinio džiaugsmo patyrė ketvirtus metus čia leidžianti Ona Dumbliauskienė. Moteriškei ką tik sukako 95-eri metai. Daug patirta, daug išgyventa. Ilgus dešimtmečius praleido Kaune, kur mokėsi siuvėjos amato, vėliau, tapusi našle, sunkiai pakėlė vienatvės naštą, tad nutarė grįžti arčiau giminių, į Jonavą. Šiandien Ona, buvusi Steponavičiūtė, - aktyvi Globos namų gyventoja, sumani asmeninio turto tvarkytoja. Įstaigos personalas senolei padeda prasmingai leisti kiekvieną dieną, o ryšį su artimaisiais senolei palengvina jos telefonas. „Mūsų Onutė – pavyzdys daugumai senolių“,- sako socialinė darbuotoja Aušra Dirmienė.

Tą dieną Onai nebūtų taip smagu, jei prie vaišių stalo neprisėstų sesuo Honorata, taip pat gyvenanti šioje įstaigoje (šiai netrukus sukaks 92-eji), neatvyktų iš Sodų gatvės brolis Juozas (šiam po kelių dienų sukako 90), jauniausia 75-erių metų sesutė Valerija, senokai matyta brolienė Melanija, jei neišgirstų per nuotolį sveikinančių anykštėnės sesers Ramutės, brolienės Vandos, kitų artimųjų balso. O štai dukterėčia Zita, įteikusi tetai nepaprasto grožio arbatos servizą, prisiminė keletą linksmų vaikystės akimirkų iš bendravimo su teta Ona laikų.

Gimimo sukaktis tądien priminė įspūdingą giminių susitikimą ir nūnai madingą genealoginio medžio braižymą. Šią tradiciją Globos namai, anot administracijos, puoselės ir ateityje.

Marius GLINSKAS