Kiekvienam iš mūsų svarbus saugumas, noras jaustis ramiai ir užtikrintai, nesibaiminant dėl rytojaus. Deja, ne visuomet pavyksta išvengti nelaimių – gaisrų, gamtos stichijų, vagysčių ar neatsakingo kaimyno sukeltos vandentiekio avarijos. Jų metu turimas turtas gali būti tik šiek tiek apgadintas, o kartais – net visiškai sunaikintas. Kad apsisaugotų nuo nereikalingų rūpesčių ir netikėtų išlaidų nelaimės atveju, dauguma žmonių apdraudžia automobilius, butus, namus, įmonės – savo turtą, darbuotojus, atsakomybę.
Kalbiname draudimo brokerę Vidą RADZEVIČIENĘ – manome, kad šis interviu sudomins ir bus naudingas „Alio Jonavos“ skaitytojams.
Kas yra draudimo brokeris?
– Manęs dažnai klausia, ką veikiu gyvenime. Kai atsakau, kad dirbu draudimo brokere, dažnas supranta, kad parduodu draudimą. Ir tik kai paklausia, kurioje bendrovėje dirbu, suprantu, kad reikėtų apie brokerio darbą papasakoti plačiau.
Pats didžiausias skirtumas tarp manęs, kaip brokerės, ir kurios nors draudimo kompanijos darbuotojos yra tas, kad aš galiu apdrausti ne vienoje, o bet kurioje iš šešių draudimo kompanijų. Bet skirtumų yra ir daugiau.
Kuo dar skiriasi draudimo brokeris nuo draudimo kompanijos darbuotojo?
– Draudimo brokeris nėra nė vienos draudimo kompanijos darbuotojas, jis neįpareigotas siekti jai naudos. Draudimo brokeris siekia naudos klientui ir atstovauja jo, o ne draudimo kompanijos interesams. Todėl Draudimo įstatyme draudimo brokeris vadinamas nepriklausomu draudimo tarpininku, o draudimo bendrovės darbuotojai – priklausomais draudimo tarpininkais.
Draudimo bendrovių darbuotojai stengiasi parduoti jų draudimo kompanijos sukurtą produktą. Aš stengiuosi išsiaiškinti kliento poreikius ir pasiūlyti tos draudimo kompanijos pasiūlymą, kuris labiausiai atitinka kliento poreikius ir lūkesčius.
Kokioms draudimo kompanijoms Jūs atstovaujate?
– Kaip minėjau, atstovauju klientui, o ne draudimo kompanijai.
Bet jei klausiate, kokiose draudimo kompanijose galiu apdrausti besikreipiančius dėl draudimo asmenis, tai atsakymas būtų – bet kurioje iš šešių didžiausių Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių: „Lietuvos draudimas“, „BTA“, „Gjensidige“, „Ergo“, „Compensa“ ir „Seesam“.
Jūs kalbate taip gudriai, kaip kandidatai į Seimą prieš rinkimus. Gal galite pateikti realų pavyzdį, kaip klientai apsigauna dėl sąmoningai klaidinančių draudimo pasiūlymų?
– Pats paprasčiausias pavyzdys būtų manipuliavimas apdrausto pastato verte draudžiant turtą. Neretai klientai apsidžiaugia, kad kompanija itin didele pinigų suma įvertina jų gyvenamuosius namus. Turbūt tikisi gauti visą sumą, jei kiltų gaisras, arba mano, kad ta bendrovė, kuri siūlo didesnę draudimo kainą, mokės daugiau. Deja, realybėje taip nėra. Įvykus draudiminiam įvykiui (pvz. gaisrui), draudimo bendrovė atlygina klientui realiai patirtas išlaidas atstatant pastatą į tokią būseną, kokios jis buvo prieš įvykį. Jei klientas keičia pastato matmenis, statybines medžiagas, tai laikoma ne pastato atkūrimu, o pagerinimu. Vadinasi, už naujus namo projektavimo arba remonto darbus draudimo kompanija pinigų nemoka. Ir jei klientas pateikia kiek išpūstas išlaidų sąmatas, būna greitai supažindintas su rinkos kainomis. Prireikus jam nurodoma įmonė, galinti atlikti darbus ir teikti žaliavas pagal rinkos sąlygas.
Tai kodėl kai kurios draudimo bendrovės pastatą įvertina brangiau negu jis yra vertas?
– Didesnė pastato vertė lemia didesnę draudimo įmoką. Be to, didesnė pastato vertė draudimo sutartyje klientui dažnai asocijuojasi su draudimo bendrovės įvaizdžiu ir lemia jo pasirinkimą draustis toje bendrovėje.
Būtent dėl šių klaidingų lūkesčių jau nustota automobilio vertę rašyti į automobilių KASKO draudimo sutartis. Ten nurodoma, kad automobilis draudžiamas rinkos verte ir tiek. Automobilio vertė eurais nenurodoma.
Gali būti, kad ilgai laukti nereikės, kol ir turto draudimo sutartyse nebus nurodyta pastato vertė eurais – bus tiesiog įrašas, kad namas apdraudžiamas atsižvelgiant į atkūrimui skirtas lėšas, t. y. bus atlyginamos kliento realiai patirtos išlaidos atstatant būstą į tokią būseną, kokios jis buvo prieš įvykį.
Kokią naudą gauna klientas drausdamasis pas Jus?
– Aš stengiuosi pateikti bendrą draudimo sutarties vaizdą, atkreipti dėmesį į įtrauktas rizikas, išsiaiškinti, ar jų pakanka, ar jos tokios, kokių klientas pageidauja.
Pavyzdžiui, kai kurie aptarnaujami asmenys, drausdami turtą, nori apsaugoti ir naujausių mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ekranus nuo įskilimų. Įtraukti juos į turto draudimo sutartį kainuoja pigiau, nei tik mobiliųjų telefonų draudimas, kurį siūlo įsigyti telekomunikacijos firmos. Tačiau daliai klientų ši rizika nėra aktuali, ir jie, drausdami savo turtą, nemoka už tai, kas jiems atrodo nesvarbu.
Ką galima apsidrausti pas Jus?
– Viską (juokiasi). Tai yra visus produktus, kuriuos siūlo draudimo kompanijos, kurioms atstovauju, – nekilnojamąjį turtą, automobilius, keliones, sveikatą, civilinę atsakomybę. Apsidrausti automobilį privalomuoju draudimu yra nesunku bet kurioje bendrovėje. Tačiau, pavyzdžiui, prabangius automobilius KASKO draudimu draudžia ne kiekviena bendrovė, o ir kainų skirtumai už panašų produktą būna dideli.
Todėl tokiais atvejais gali praversti ir mano paslaugos: galiu pateikti visų bendrovių pasiūlymus, juos pakomentuoti ir apdrausti kliento pasirinktoje draudimo bendrovėje. Nes kaip minėjau, mano pareiga yra išsiaiškinti kliento poreikius ir pasiūlyti tos draudimo kompanijos pasiūlymą, kuris labiausiai atitinka kliento poreikius ir lūkesčius.
Ačiū už pokalbį.
Norėdami gauti brokerės atsakymus į Jums iškilusius klausimus, galite kreiptis Jums patogiu būdu: tel. 8 655 63006, el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba adresu J. Ralio g. 12.
Įdomiausius klausimus ir atsakymus, išsaugodami kliento konfidencialumą, spausdinsime mūsų laikraštyje.
Kalbėjosi Meilutė VENCKIENĖ
