Nepaisant merų pasikeitimų, netikėtų ir nemalonių peripetijų politiniame mūsų rajono gyvenime, laikas nesustojo – ir toliau verda darbas, tęsiami pradėti projektai, ieškoma būdų, kaip išspręsti sudėtingus klausimus švietimo, sveikatos, kultūros, kitose srityse. Mūsų krašto sėkmės istorijomis domisi nacionalinis žurnalas „Reitingai“, pasisemti patirties atvyksta delegacijos iš įvairių Lietuvos vietovių. Apie visa tai kalbamės su mero patarėja Birute Gailiene.
Merų kaita
Pasak politikės, per kelerius metus rajono meras Mindaugas Sinkevičius subūrė stabilią ir kompetentingą komandą, kuri, net ir praradusi ryškiausią savo lyderį, išliko stabili ir veikli.
„Rajono Savivaldybėje susiformavusi stipri, funkcionali komanda, kompetentinga komanda. Mus vienija bendras tikslas – sukurti gerovę jonaviečiui, kuris didžiuotųsi, kad gyvena Jonavoje. Manau, visi nori, kad miesto tapatybė stiprėtų, o miesto gyventojai būtų pirmieji savo krašto ambasadoriai. Vadinasi, būtina kurti miestą tokį, kad jame būtų ką mylėti ir būtų kuo didžiuotis“, – samprotavo pašnekovė.
Laikinai mero pareigas ėjusį rajono Tarybos narį Rimantą Sinkevičių išrinkus į Seimą, vėl teko ieškoti naujų sprendimų. Rajono Taryba pritarė Socialdemokratų frakcijos iškeltai Povilo Beišio, prieš tai dirbusio vicemeru bei mero patarėju, kandidatūrai ir jam patikėjo laikinojo rajono vadovo pareigas.
„Manau, tai racionalus ir logiškas sprendimas. Šiuo metu mūsų rajone labai didelis dėmesys skiriamas verslo plėtrai, pramonės parko vystymui, investicijų pritraukimui. Tai mums yra labai svarbu, nes bus kuriamos darbo vietos, parkas neabejotinai sukurs didelę pridėtinę vertę miestui. O Povilas yra tas žmogus, kuris daugiausiai prisideda prie šio projekto įgyvendinimo, tęsti šiuos darbus jam būnant laikinojo mero pozicijoje būtų paprasčiau nei kitam asmeniui. O likusi komanda nesikeičia – liekame tie patys žmonės su savo atsakomybių sritimis, taigi dirbsime toliau, nesivaikydami kažkokių pareigų, bet siekdami įgyvendinti mums iškeltus tikslus“, – aiškino B. Gailienė.
Savivaldybės mero rinkimai Jonavoje vyks ateinančių metų kovo 16 dieną. Būsimų kandidatų pavardes tikriausiai sužinosime gruodžio pabaigoje.
Patraukė „Reitingų“ žurnalo dėmesį
Ne vienerius metus pasigirsdavo negatyvių atsiliepimų apie maitinimo paslaugas ugdymo įstaigose. Tai, matyt, reikėtų sieti su tuo, kad rajone monopolį savo rankose turėjo viena maitinimo įstaiga. Šiais mokslo metais rajono mokyklose įvyko nemažai pokyčių moksleivių maitinimo srityje. B. Gailienės teigimu, sėkmę lėmė didžiulis ugdymo įstaigų bendruomenių įsitraukimas į pertvarkos procesą.
„Eilę metų sulaukdavome negatyvių atsiliepimų, tikrinimų metu nustatydavome pažeidimų, kurie būdavo pataisomi, bet trukdavo neilgai. Pasitarę su ugdymo įstaigų vadovais, nusprendėme keisti situaciją iš pagrindų. Džiugu, kad sulaukėme pritarimo iš mokyklų bendruomenių, kurios entuziastingai ėmėsi pokyčių. Tad jau pernai startavo sistema, sudariusi sąlygas įstaigoms išsirinkti maitinimo tiekėją vienu iš trijų būdų, – pabrėžė mero patarėja. – Vienas jų – viešieji pirkimai, kaip būdavo ir anksčiau. Antras būdas – patalpų nuomos sutarčių sudarymas su paslaugos tiekėju ne mažiau kaip penkeriems metams, tiekėjui įsipareigojant investuoti atitinkamu turtu į įstaigos valgyklą, visa tai paliekant mokyklai, pasibaigus sutarties galiojimo laikui. Trečias būdas – mokykla imasi maitinti savarankiškai, taip, kaip šiuo metu daro miesto vaikų darželiai.“
Visi trys paminėti būdai buvo įteisinti Tarybos sprendimu. Mokyklos turėjo teisę pasirinkti, kokiu keliu eis. Pavyzdžiui, Jeronimo Ralio gimnazija ir Šveicarijos progimnazija panoro maitinti savarankiškai, Justino Vareikio ugdymo įstaiga paskelbė valgyklos patalpų nuomos konkursą. Kitos įstaigos, turėjusios nutrūkusias sutartis su buvusiu tiekėju, pirko paslaugas iš naujo per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO).
„Startavome dar pernai rugsėjo mėnesį, pradėjome judėti į priekį ir pamatėme, kaip greit ir kardinaliai pasikeitė situacija. Tarkime, Jeronimo Ralio gimnazija per pirmą mėnesį suprekiavo tiek, kiek ankstesnis tiekėjas parduodavo per kelis mėnesius. Tai parodė, kad pokytis teisingas. Šis pakeitimas sugrąžino maisto kultūrą, sumažėjo bėgiojančių gimnazistų į kitas prekybos vietas nusipirkti bandelių ar kokių kitų produktų. Mokykloje gaminamas maistas yra ne tik skanus, bet ir turi gana prieinamą kainą. Labai pasiteisino ir patalpų nuomos konkurso būdu laimėjęs tiekėjas, pasiūlęs švediško stalo principą, kur yra platus patiekalų pasirinkimas ir palanki kaina. Šiuo pavyzdžiu šiemet pasekė dar dvi įstaigos – Neries mokykla ir Senamiesčio gimnazija. Ką tik analogiškas konkursas įvyko Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje“, – supažindino B. Gailienė.
Mero patarėja pasidžiaugė, kad pavyko inicijuoti pokyčius, įstaigoms buvo sudarytos galimybės turėti platesnį tiekėjų pasirinkimą, o tai teigiamai pakeitė maisto kokybę bei jo kainą. Pasak B. Gailienės, pasiekimų rezultato esmė – visų mokyklų ir Savivaldybės komandos vienybė, gerų išeičių paieškos. Žinoma, reikia ir paskaičiavimų, ir gilių įžvalgų, ypač tose įstaigose, kurios maitina pačios. Tačiau galutinis rezultatas atperka visas tas pastangas.
„Ir didžiuojuosi, ir džiaugiuosi, kad per ganėtinai trumpą laiką, bendradarbiaudami su įstaigų bendruomenėmis, sugrąžinome maitinimo kultūrą į mokyklas, – prisipažino pašnekovė. – Mūsų patirtimi nuolat domisi ir kitų rajonų kolegos. Neseniai lankėsi kaimynai iš Ukmergės ir domėjosi, kaip mums pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų. Jonavos maitinimo reformos sudomino ir nacionalinį „Reitingų“ žurnalą, kuriame netrukus bus paskleista Jonavos rajono ugdymo bendruomenių patirtis.“
Idėja gera, bet sudėtinga
Mero patarėjos teigimu, daug nerimo kelia įtraukusis ugdymas, kurio idėja yra gera, tačiau įgyvendinti ją ganėtinai sudėtinga. Ir štai dėl ko. Pirmiausia tai lemia visuomenės ir įstaigos bendruomenės požiūris į šeimas ir vaikus, kuriems reikia pagalbos. Kitas dalykas – specialistų tinkamas pasiruošimas, o trečia dedamoji – pagalba moksleiviams pamokų metu, kurią atlieka mokinio padėjėjas, anksčiau buvęs mokytojo padėjėjas.
„Atėjus rugsėjui, kai darželiai ir mokyklos jau žino, kiek jose mokysis pagalbos poreikį turinčių vaikų, šį klausimą aptariame su kiekviena ugdymo įstaiga. Žinodami realią situaciją, biudžeto lėšomis finansuojame pagalbos mokiniui etatus. Kasmet tokios pagalbos poreikis tik didėja. Jeigu ugdymo proceso metu nebus pagalbos tam mokiniui, norimo rezultato nepasieksime. Todėl mes, Savivaldybė, dedame visas pastangas, kad situacija būtų subalansuota ir turėtume kiek įmanoma palankesnes sąlygas tiek ugdytiniui, tiek bendramokslių kolektyvui, tiek dirbančiam mokytojui. Nelengva šį klausimą išspręsti. Nacionaliniu mastu įtraukiojo ugdymo idėja buvo pateikta ir iškomunikuota labai gražiai, bet realybėje ji yra kur kas sudėtingesnė“, – pastebėjo politikė.
Mokykloje vaikai suranda kontaktą vienas su kitu. Tačiau, pašnekovės teigimu, būtina nepamiršti ne tik vaiko, kuriam reikia padėti, bet ir viso kolektyvo tėvų, kadangi įtraukusis ugdymas paliečia ne vieną asmenį, bet visą bendruomenę. „Todėl būtina dirbti su visais – antraip susikalbėjimo nebus. Norisi, kad viskas vyktų kuo sklandžiau. Galbūt ne viskas pavyksta, bet stengiamės, kad padėtume tiems, kam reikia pagalbos“, – teigia ji.
Mūsų rajono švietimo įstaigos, matyt, turi patrauklios patirties šioje srityje, nes pasimokyti, pasisemti patirties atvyksta kolegos iš kitų miestų. Tai rodo, kad Jonavos rajone įtraukiojo ugdymo srityje einama teisingu keliu, o pastangos yra vaisingos.
Linkėjimai sau ir kitiems
Metai eina į pabaigą, laukia 2025 m. biudžeto planavimas. Sporto, švietimo, kultūros sferose situacija ganėtinai subalansuota, stabili. Tiesa, šiuo metu Jonavos kultūros centras neturi vadovo. Tačiau, mero patarėjos manymu, po Naujųjų šis klausimas bus išspręstas.
Sveikatos priežiūros sferoje vis dar išlieka nerimas dėl ankstesnių ministerijos užmojų rajonų ligonines „numarinti“, iškeliant joms nepasiekiamus rodiklius. „Dabar labai daug priklausys ir nuo naujo sveikatos apsaugos ministro, ir nuo Vyriausybės, turime lūkestį, kad situacija ir rodikliai, pavyzdžiui, gimdymų skaičius, bus sugrąžinti į realybę ir mūsų įstaiga galės numatytas paslaugas teikti toliau“, - sakė B.Gailienė.
Svarbu paminėti, kad vis didėja ir visuomenės poreikis socialinėms paslaugoms, tad jų apimtys taip pat plečiamos.
B. Gailienė patenkinta šaunia savivaldybės įstaigų vadovų komanda, su kuria galima rasti išeitis iš sudėtingiausių situacijų. O dabar reikia pasiruošti gražiausių metų švenčių laukimui.
„Pati sau ir kitiems noriu palinkėti ramybės darbuose, asmeniniame gyvenime, į viską žiūrėti truputėlį paprasčiau, mažiau vadovautis blogomis emocijomis, tikėti ir savimi, ir šalia esančiais. O mes stengsimės sukurti jonaviečiams puikią kalėdinę nuotaiką – laukia Kalėdinės eglės įžiebimas, Kalėdų eglučių miestelis. Tikiu, kad jonaviečiams pavyks sukurti gerą nuotaiką po visų 2024-ųjų vargų.
Jonaviečius labai kviečiu aktyviai naudotis ir mūsų miesto programėlės paslaugomis. Būtent lapkritį ji švenčia dvejų metų gimtadienį. Netrukus jonaviečiams pasiūlysime šios programėlės naują funkciją – nuolaidas. Mes kviečiame vietos verslą, paslaugas teikiančias įmones suteikti nuolaidų ar kitokių verčių jonaviečiams. Tikiuosi, kad ši funkcija programėlėje sudomins gyventojus. Visi būkime sveiki, gėrėkimės miestu ir mylėkime Jonavą“, – linkėjimais atsisveikino mero patarėja B. Gailienė.
Irena BŪTĖNAITĖ
