Šveicarijos klubas „Prie kavos“, baigiantis antrą savo veiklos dešimtmetį, ieško naujų bendravimo formų su vietos bendruomene ir siekia, kad ilgi rudens vakarai suteiktų jaukumo bei taptų gilesne pažintimi su žmonėmis, kurių sielose slypi viena ar kita mūza. Vieną lapkričio pavakarę iniciatyvūs sambūrio nariai surengė Bartonių kaime gyvenančių Viliaus ir Galinos Plytnikų autorinį kūrybos vakarą „Ir gyvenimas, ir ašaros, ir meilė“, kuriame skambėjo sutuoktinių sukurtos eilės ir dainos.
Pavydėtinas veiklumas
Klubui vadovaujanti bibliotekininkė Marytė Terebeizienė džiaugiasi ne tik aktyviais jo dalyviais, bet ir gyvenvietės žmonėmis, mielai lankančiais sambūrio suorganizuotus vakarus. Anot jos, norisi, kad pasibuvimas drauge taptų nedidele, bet malonia švente, iš kurios kiekvienas atėjusysis išsineštų malonų įspūdį ir jautrų prisiminimą.
Dabar bene niūriausias metų laikas: medžiai apsinuogino šakas, vakarop saulė pakrypsta netrukus po pietų, tad tamsusis paros metas ne vieną žmogų pradeda slėgti. Daugelis sėda prie televizorių ir viliasi išgirsti bent vieną malonią naujieną. Bet pastaruoju metu tokia paguoda yra itin reta – gėrį TV kanaluose užgožia pavojais gąsdinančios žinios. Tad klubo sumanymas surengti vietos kūrėjų Plytnikų kūrybos vakarą – puiki idėja, kviečianti užmiršti geopolitiką, rietenas ir bauginimą karu.
Pasak renginio vedėjos Aldonos Kaškauskienės, seniūnijoje yra kuriančių žmonių. „Tad ir sugalvojome, kad Vilius ir Galina galėtų būti tie personažai, kuriems būtų skiriamas didžiausias dėmesys. Juk ir vienas, ir kitas yra menininkai – abu kuria eilėraščius, abu dainuoja, groja gitaromis. Manau, ir mūsų bendruomenės nariams būtų smalsu išgirsti, kaip jie abudu suspėja dalyvauti rajono poezijos klubo „Šaltinis“, kuriam vadovauja Galina, ir Šveicarijos sambūrio „Prie kavos“ veikloje. Prieš mėnesį abudu kūrėjai tapo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nariais – tai vėl papildomas darbas: vakarai įvairiuose šalies rajonuose, pasidalijimas kūrybos naujienomis. Reikia pridurti, kad Vilius yra aktyvus Šveicarijos kultūros centro liaudiškos kapelos „Varpena“ dalyvis. Todėl, galvoju, šių kūrėjų autorinis vakaras sušildys ir suartins visų širdis. Juk dideli ir geri darbai telkia žmones, tegu stiprėja bendrystės jausmas“, – pradėdama vakarą kalbėjo A. Kaškauskienė.
Tarytum klubo smagračiai
Į nedidelę bibliotekos salę, kurioje vyko Galinos ir Viliaus kūrybos – poezijos ir muzikos – vakaras, susirinko kelios dešimtys žmonių. Vedėja supažindino su abiejų kūrėjų biografijomis. Vilius – išeivis iš Dzūkijos, Galina – gimė ir augo Sankt Peterburge (buvusiame Leningrade). Prieš daug metų abudu susipažino tolimame mieste, pamilo vienas kitą ir, kaip minėjo renginio vedėja, po labai trumpos pažinties su lietuviu Galina pasiryžo su Viliumi važiuoti į jai visiškai nepažįstamą kraštą. Tiesiog neturėjo jėgų pasipriešinti įsiplieskusiai meilei.
Tačiau ryžtinga jauna moteris suprato: nori pritapti prie svečios šalies kultūros, papročių bei tradicijų, privalai išmokti jos kalbą. Galina šį tikslą pasiekė per vienerius metus. Todėl dabar ji nustemba, išgirdusi, kad yra Lietuvoje gyvenančių kitataučių, kurie nemoka kalbėti lietuviškai.
„Galina – meilės emigrantė, puikiai verčianti dainas iš rusų kalbos, o pati kurianti ir be klaidų eiliuojanti lietuviškai. Mes džiaugiamės, kad jie abu padeda klubui organizuoti temines popietes, programas papildo solinėmis dainomis, kurias sukuria pagal mūsų rajono ar Lietuvos poetų tekstus“, – sutuoktinius pristatė vakaro vedėja.
Ji pasidžiaugė abiejų kūrėjų indėliu į klubo veiklą. Anot A. Kaškauskienės, sambūryje malonu turėti tokius meniškos sielos žmones. „Reikia ketureilio – Galina sukuria. Reikia muzikinio intarpo programoje – Vilius su savo dainomis jį užpildo. O mes stengiamės pritarti jiems savo kūrybiniais sugebėjimais, organizuodami teminius vakarus, dainuodami kartu ar kurdami nedidelius spektaklius. Ačiū Galinai ir Viliui. Džiaugiamės ir tikime, kad viso mūsų klubo renginiai sušildo sodiečių širdis, leidžia pabėgti nuo kasdieniškų darbų ir artimiau susipažinti su „Prie kavos“ dalyviais“, – kalbėjo visada besišypsanti sambūrio narė, pati kol kas slepianti sąsiuvinius su savo sukurtomis eilėmis.
Pagarba kūrėjams
Pasak M. Terebeizienės, visada malonu matyti būrį bendruomenės narių, ateinančių į klubo organizuojamus vakarus. „Mūsų tikslas – sudaryti galimybes susitikti žmonėms, pabendrauti, pasišnekučiuoti įvairiomis temomis. Niūrus metas slegia kiekvieną, todėl ir ieškome formų, kuriomis galėtume sudominti vietos gyventojus. Dėkojau ir dėkosiu klubo nariams, kurie atneša įdomių idėjų, aktyviai dalyvauja veikloje. Jeigu ne jų noras ir aktyvumas, kažin, ar klubas būtų veikęs tiek metų. Naujų vėjų įpūtė Plytnikai iš Bartonių kaimo. Nuostabi šeima, plačios širdies asmenybės. Niekada neatsisakys, bet priešingai – patys pasiūlys vieną ar kitą mintį ir imsis reikiamo vaidmens. Gera bendrauti su tokiais žmonėmis, atrodo, ir dabar dainuoja jaunystė kaip kadaise, kai iš tiesų buvome jauni“, – šypsojosi klubo vadovė.
Daug metų Šveicarijos vaikų darželyje dirbusi Vitalija Benošienė, kreipdamasi į Galiną ir Vilių, linkėjo, kad kiekviename renginyje skambančios plačios širdies dzūko Viliaus ir visada jį lydinčios Galinos dainuojamos dainos niekada nenutiltų, gimtų dar daug naujų posmų bei melodijų. Jos linkėjimus tęsė Šveicarijos kultūros centro darbuotojos Danutė Jurgickienė ir Dalia Janionė, klubo „Šaltinis“ atstovai Valentina Kašauskienė, Vytautas Riaubiškis, gėlių puokštes dovanojo vietos gyventojai.
O „Prie kavos“ bendraminčiai kūrėjams iš Bartonių įteikė puodelį su klubo simbolika. Drėgnas ir apniukęs lapkričio 22-osios vakaras pražydo įvairiaspalviais gėlių žiedais.
Atgaivos koncertas
Prieš keliolika metų buvę itin populiarūs autoriniai vakarai, pastaruoju laiku lyg ir prigeso. Tad Šveicarijos klubas „Prie kavos“, tikėtina, bus prikėlęs pamažu primirštą kultūrinį renginį.
Susitikimas su kūrėjais – ne tik pagarba patiems autoriams, gilesnė pažintis su jais, bet ir naujų temos pateikimo formų atskleidimas. Štai klubo nariai skaitė abiejų menininkų poeziją. Skaitovų – M. Terebeizienės, Marytės Mickienės, Zitos Riaubiškienės, Romo Vasiliausko, A. Kaškauskienės raiškiai, su puikia intonacija skaitomi Galinos ir Viliaus sukurti eilėraščiai pasiekė klausytojų širdies gelmes, ne vienos atėjusiojo skruostus sudrėkino nuriedėjusi ašara. O kai suskambo abiejų dainuojamos dainos pagal Pauliaus Širvio ir vietos kūrėjų eiles, į melodiją įsipynė ir visų sambūrio „Prie kavos“ narių balsai. Toks atlikimas pakylėjo šventinę nuotaiką ir tapo tikru atgaivos koncertu.
Abu Plytnikai teigė esą paprasti kaimo žmonės, mylintys tuos, kurie juos supa, ir savo mūzų gėrybėmis pasidalijantys su jų gerbėjais. „Ačiū už nuoširdumą ir mums skirtą dėmesį bei pagarbą. Džiaugiamės, galėdami būti kartu su jumis, drauge kurti gėrį, kurio visam pasauliui dabar itin trūksta. Dėkui už šio vakaro šilumą“, – vienas kitą papildydami kalbėjo dviejų mūzų lydimi sutuoktiniai, šiuo metu dėliojantys pirmąjį eilėraščių rinkinį.
Klausantis eilėraščių ir gitaros garsų, atrodė, prakalbo bibliotekos lentynose tylinčios knygos – atsivėrė įvairūs gyvenimai, atsiduso išgyventi skausmai, iš naujo kaitria ugnimi suliepsnojo nemirtinga meilė.
Klausytojai, tą vakarą praleidę bibliotekoje, prisipažino esą nustebinti širdžių artumo: „Ačiū klubui „Prie kavos“, dėkui kūrėjams už galimybę pabūti nuostabiame poezijos ir muzikos pasaulyje“, – prie kavos puodelio nuomonėmis dalijosi bendruomenės nariai.
Irena BŪTĖNAITĖ
