Lapkričio 4-8 d. Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė kartu su Rimkų filialo vadove Vaida Kondrotiene ir bibliotekos kultūros projektų vadove Kristina Adukaite lankėsi Slovėnijoje. Šis darbo stebėjimo vizitas – dalis bibliotekos pirmąkart įgyvendinamo tarptautinio projekto, finansuojamo pagal Erasmus+ priemonę.
Pirmoji pažintis su Slovėnijos bibliotekininkais įvyko dar pernai metų lapkritį, kuomet Jonavoje viešėjo Liublianos miesto viešosios bibliotekos darbuotojų komanda. Atsakomojo vizito metu jonaviečių laukė turininga savaitės trukmės programa, įtraukusi darbo stebėjimo veiklas, susitikimus su skirtingų bibliotekos padalinių vadovais bei pažintį su aplinkinių miestų bibliotekomis. Liublianos miesto viešoji biblioteka įkurta 2008 m., sujungus tris skirtingas bibliotekas. Įstaigos Plėtros biuro vadovė Veronika Rijavec Pobežin lietuvėms pristatė bibliotekos struktūrą, darbo kultūrą ir vertybes, supažindino su miesto bibliotekų tinklu, plėtros biuro funkcijomis ir veiklos specifika. Paslaugų koordinavimo centro vadovas Rok Dežman dalijosi patirtimi apie neformaliojo švietimo veiklas, kultūrinius renginius, taip pat skaitmeninio, medijų ir informacinio raštingumo skatinimo priemones. Vienas iš Liublianos miesto bibliotekos padalinių – Rog centras – nustebino savo kaimynyste ir bendradarbiavimu su neseniai įsikūrusiomis laboratorijomis, kur vyksta pačios įvairiausios veiklos: juvelyrikos kūrimas, keramikos, siuvimo, 3D projektų, medienos ir metalo dirbtuvės, eko laboratorijos eksperimentai. Stebino ne tik sumaniai pritaikytos buvusios dviračių gamyklos erdvės, bet ir čia susirinkęs stalo žaidimus žaidžiantis jaunimas, pamokas ruošiantys vaikai.
Vieną dieną projekto dalyvės paskyrė išvykai į Bledą, kurios metu pakeliui aplankė Kranj miesto biblioteką, A. T. Linharto biblioteką Radovljicos mieste bei prieš metus renovuotas patalpas atvėrusią Bledo biblioteką. Šiose įstaigose didelį įspūdį paliko lankytojų gausa, taip pat bibliotekos kavinukėse laiką leidžiantys senjorai. Svarbu paminėti, kad kitaip nei Lietuvoje, Slovėnijoje bibliobusai – mobiliosios bibliotekos – veikia nuo 1974 m. Jų tikslas – pasiekti atokiausiose Slovėnijos vietose gyvenančius skaitytojus. Bibliobusas vyksta ir į moterų kalėjimą, pas specialius poreikius turinčius skaitytojus, vaikų darželius. Ši patirtis apie mobiliąsias bibliotekas ypatingai svarbi, nes nuo kitų metų planuojama tokio pobūdžio paslaugas vykdyti ir Jonavos rajone. Įdomu tai, kad dalis aplankytų bibliotekų yra įsikūrusios specialiai joms pastatytose patalpose, dalis (tarp jų ir Liublianos miesto biblioteka) - buvusiuose prekybos centruose. Kitaip nei Lietuvoje, Slovėnijos skaitytojai, išskyrus vaikus, kasmet moka mokestį (Liublianos bibliotekos -18 Eur. per metus) ir delspinigius už laiku negrąžintas knygas. O štai nurašomos knygos parduodamos už simbolinę 1- 2 eurų kainą. Knygos šioje šalyje brangios, jų išleidžiama palyginus nedaug, todėl didžioji dalis gyventojų renkasi bibliotekas.
Žalioji Šentvido biblioteka - vienas iš Liublianos miesto bibliotekos padalinių 2019 m. IFLA (Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija) apdovanota „Žaliosios bibliotekos“ apdovanojimu už tvarumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą bendruomenėje. Patirtimi šioje srityje dalijosi Ana Zdravje Liublianos miesto bibliotekos regioninė koordinatorė. Įdomias įžvalgas apie bibliotekos darbuotojų kompetencijų kėlimą, įvairių mokymų rengimą pateikė Mokymosi centro suaugusiųjų švietimo ekspertė Mateja Lesar. Apie tai, kaip renkami bibliotekos statistiniai duomenys, jų panaudojimo, analizės ir interpretavimo būdus pasakojo bibliotekininkas analitikas Marijan Špoljar.
„Mane kaip mėgstančią skaityti ir mylinčią knygą be galo sužavėjo slovėnų skaitymo kultūra. Bibliotekos gali džiaugtis tokiais pačiais statistiniais rodikliai kaip ir prieš covid-19 pandemiją, o Lietuvoje, deja, skaičiai dar nėra džiuginantys. Buvo gera matyti gyvas bibliotekas, kuriose dėmesys pirmiausia yra skiriamas skaitymo skatinimui. Jeigu Lietuvos bibliotekose yra stengiamasi atnaujinti kompiuterinę įrangą vartotojams – Slovėnijoje kompiuterinių darbo vietų vartotojams skaičius yra mažinimas, nes tokia paslauga tampa vis mažiau populiari. Taip pat likau sužavėta bibliotekų Mediatekos kolekcija, kurioje radau ir savo mėgstamiausių grupių kompaktinius diskus. Lietuvoje CD ir DVD išdavimai yra sumažėję iki kelių vienetų per metus. Ši kelionė paliko tik gerus įspūdžius apie šalį, kurioje ramūs žmonės, nuostabus kraštovaizdis ir stipri skaitymo kultūra. Po šios kelionės supratau, kad vienas pagrindinių mano darbo tikslų – didinti skaitymo kultūrą pirmiausia savo bibliotekoje, tuomet Jonavoje, o toliau – ir visoje Lietuvoje,“ – įspūdžiais apie kelionę dalijosi Rimkų filialo vadovė V. Kondrotienė.
Pasak bibliotekos direktorės S. Gajauskaitės, šis vizitas suteikė daug vertingos patirties, tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu. „Pirma, mane nudžiugino šiltas slovėnų kolegų priėmimas ir jų noras dalintis patirtimi. Tai priminė, kaip svarbu yra bendradarbiavimas ir atvirumas, kurie ne tik stiprina ryšius tarp bibliotekų, skatina patirties, mainų ir bendradarbiavimo praktikas, bet ir leidžia semtis įkvėpimo bei naujų idėjų. Kas nustebino? Slovėnijos bibliotekose lankiausi prieš 9 metus. Per šį laikotarpį bibliotekos labai pasikeitė. Slovėnijos bibliotekų organizacija ir veiklos – modernios ir orientuotos į bendruomenę. Tai parodė, kaip biblioteka gali tapti aktyvia ir patrauklia vieta, kur lankytojai randa ne tik knygų, bet ir vietą saviraiškai, bendravimui bei mokymuisi. Buvo įdomu stebėti, kaip Slovėnijos bibliotekos įsitraukusios į įvairių amžiaus grupių poreikius ir stengiasi pritraukti kuo įvairesnę auditoriją. Labai didelis dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamoms grupėms. Vykdomos sveikos gyvensenos bei ligų prevencijos veiklos, sveikatingumo užsiėmimai senjorams, specialios paskaitos bei pokalbiai apie psichikos sutrikimus ir visuomenės tolerancijos puoselėjimo veiklos, skaitymai vaikams su terapiniais šuneliais ir kita.“
A.T. Linharto biblioteka Radovlice jonavietes nustebino savo skaitytojų skaičiumi: šioje bibliotekoje skaito virš 40 proc. visų vietos gyventojų, kai visoje Slovėnijoje – apie 22 proc. Bendraujant su įstaigos direktoriumi Marco Zupanc, paaiškėjo, kad tokius skaičius padeda pasiekti nuoširdus darbas su įvairiomis bendruomenės grupėmis, glaudžiai bendradarbiaujant su darželiais, mokyklomis ir kitais partneriais, vykdant įvairius projektus, kaip antai, knygų dirbtuvės, naktis su Andersenu, pasakų lagaminai, lobių visata ir kt.
Šis darbo vizitas - durys į naują neįkainuojamą patirtį, galimybę pažinti vieni kitus, augti, tobulėti ir įgytas žinias, patirtis pritaikyti savo bibliotekose.
Kultūros projektų vadovė
Kristina Adukaitė
