Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos nariai jau kelis kartus lankėsi Kėdainių krašto pakraštyje nusidriekusiame Krakių miestelyje, domėjosi šios istorinės gyvenvietės praeitimi, stebėjosi bendruomenės užmojais, ragavo kulinarinio paveldo patiekalų.
Kas tos Krakės tolimam jonaviečiui? Žodžio kilmė, atrodo, lig šiol neišaiškinta. Vieni teigia, kad gyvenvietės pavadinimas kilęs iš varnų kranksėjimo, kitų tarmėse tai kumpa lazda, dzūkiškai krakas – tai pasenęs žmogus, tačiau visi žino, kad Krakės pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėtos 1421 metais, kad ten lig šiol veikia Šv. Kotrynos vienuolių kongregacija ir kad XX a. pradžioje miestelį garsino švietėjas Mikalojus Katkus, parašęs garsiąją etnografinę apybraižą „Balanos gadynė“.
Viena iš jonaviečius sutikusių gidų – pedagogė, kultūros darbuotoja ir bendruomenės vadovė Daiva Dubinkienė. Jos iniciatyva prieš ketvertą metų čia susikūrė bendruomenės branduolys, jos ir bendraminčių pastangų dėka atgijo senas medinis namas, tapęs jaukia svetaine, o miestelio 600 – ųjų metinių proga aikštėje pridygo aukštų medžio skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus statinių, rodos, išnirusių iš metraštininkų įamžintos praeities. Vos pravėrę svetainės duris didžiuliame ekrane išvydome juodai apsitaisiusių žydų ansamblį, traukiantį savo tautos dainas. Taip, krakiečiai pirmiausia siūlo susipažinti su iki 1941 m. čia gausiai gyvenusia savo kaimynų bendruomene. Čia pat ant stalo atnešami žydų nacionaliniai valgiai – ritualinė duona chala, varškės beigelis, foršmakas (silkės kapotinis su obuoliais, kiaušiniais, svogūnais), pastatytas džiovintų obuolių kompotas. Gidės lūpomis užsimenama ir apie siaubingą karo apraišką – masinį žydų naikinimą arba holokaustą. Įdomu, kad Jonavos žydų tragediją aprašęs Grigorijaus Kanovičius sulaukė šios temos pratęsėjų. Prieš keletą metų iš Kėdainių kilusi jaunoji rašytoja Sonata Dirsytė savo romane „Fata morgana“ pabandė senolių lūpomis atpasakoti ir kėdainiečių žydų istoriją. Šiais metais ši knyga su dar keliomis buvo pristatyta G. Kanovičiaus premijai gauti.
„Žydai valgo tik bežvynes žuvis – lašišą, tuną, silkę. Kiaulienos nevalgo. Šios vietoje – žolę atrajojantys porinių kanopų gyvuliai: karvės, ožkos, avys, briedžiai. Triušiai taip pat nevalgomi, tai esą nekošerinė mėsa. O pieniški patiekalai po mėsos tinka tik po šešių valandų, nors po pieno mėsa į burną dedama jau po valandos“,- aiškino žydų kulinarines paslaptis gidė. O kaip žydai krikštija savo vaikus, švenčia šventes, gedi mirusiųjų? Atsakymų į šiuos klausimus galima išgirsti Krakių svetainėje, tapusioje kone edukaciniams renginiams tinkančiu muziejumi. Čia pat smalsiems jonaviečiams buvo parodyta, kaip žydai mums atvirkštine tvarka rašo raides, kaip jų ortodoksai meldžiasi Viešpačiui, pagaliau kaip sveiku humoru ginamasi nuo juos pašiepiančiųjų ar skriaudžiančiųjų.
Krakių bendruomenės projektas jonaviečiams – tikras atradimas. Neįgaliųjų draugijos keliautojai per keletą mėnesių šį nė 700 gyventojų neturintį miestelį aplankė jau tris kartus.
Marius GLINSKAS
