Šiandien „Alio Jonavos“ pašnekovas – savivaldybės tarybos narys ERLANDAS ANDREJEVAS.
– Esate Miesto ir infrastruktūros plėtros komiteto pirmininkas, gerai žinote, kur ir kokie darbai vyksta Jonavoje. Kokius pasikeitimus galėtumėte išvardyti ir išsamiau pakomentuoti, dėl ko vienoki ar kitokie darbai bus teigiamai įvertinti visuomenės?
– Darbų daug ir jie gerai matomi Jonavoje. Vieni jų priklausomi nuo savivaldybės (kiemų tvarkymas, asfaltavimas, pėsčiųjų takai ir pan.), o šiuo metu, pavyzdžiui, vykstantis žiedinės sankryžos įrengimas (J. Ralio g. uždaryta į Žeimių g. ties Vasario 16-osios g.) – jau AB „Via Lietuva“ projektas, o mes esame tik kaip miesto šeimininkas.
Čia didžiuliu iššūkiu tapo transporto reguliavimas, nes buvo vietų, kai negalėjome sunkaus transporto nukreipti per Lietavos gatvę, teko nukreipti palei Autobusų stotį, nes tuo pačiu metu buvo tvarkoma ir geležinkelio pervaža prie stoties. Dabar lengviau: sutvarkyta Lietavos gatvė, sutvarkyta pervaža, per kurią nukreipiamas sunkusis transportas, palengvėjo eismas posūkyje į Klaipėdos gatvę atvažiavus J. Ralio gatve nuo Kauno pusės.
Šis didysis projektas, susijęs su naująja žiedine sankryža, yra pakankamai svarbus Jonavai. Beje, dėl automobilių parkavimo bus pokyčių, nes automobilių stovėjimo vietų priešais VMI (buvęs „Luminor“ bankas), prie Jonavos krašto muziejaus jau nebebus. Atsiranda keturios eismo juostos. Pvz., važiuodami J. Basanavičiaus gatve norint sukti į dešinę link savivaldybės galima bus važiuoti viena juosta, privažiavę naująjį žiedą, nesustoję galėsime važiuoti link centrinio stadiono. Norėsim sukti į Vasario 16-osios gatvę, turėsime persirikiuoti į kitą juostą. Trumpai tariant, šioje vietoje išvengsim spūsčių, taip išsprendę ne vienerius metus jonaviečius varginusią problemą.
Teko priimti sprendimą J. Basanavičiaus gatvėje uždraudžiant parkavimą, kas labai papiktino verslo atstovus. Bet šnekamės, esam atviri. Deja, yra kaip yra: negalėjom leisti parkuoti automobilius, kad sunkiasvoris transportas sukinėtų tarp pirmos ir antros juostos – daugiau problemų, daugiau avarinių situacijų. Bet kažkaip išgyvenom. Tikiu, kad su žiedinės sankryžos įrengimu artimiausiu metu viskas pagerės.
Kaip minėjau, prie parkelio parkavimo vietų nebeliks, tačiau šiuo metu už Sporto centro (Vasario 16-osios g.) tvarkoma teritorija, taip pat tvarkoma prie „Jonavos šilumos tinklų“. Iš ten buvo pašalintos senosios mazuto talpos, jų vietoje taip pat atsiras papildoma parkavimo vietų aikštelė. Bus įrengtos išmaniosios nuorodos, kad važiuojant jau iš centrinės gatvės būtų matyti, kiek yra laisvų vietų. Kaip Vilniuje ar kituose didmiesčiuose.
– Tai ir mokėti kaip sostinėje reikės?
– Ne, apmokestinta nebus (juokiasi). Jonavoje viskas gerai.
– Vairuotojai jau nekantriai laukia, kada galės važiuoti rekonstruota gatve ir išbandyti naująją žiedinę sankryžą.
– Dar bus darbų, bet jau šį mėnesį eismas bus atidarytas ir leista važiuoti. Suvaldyti transporto srautą buvo didžiulis iššūkis, teko priimti daug sprendimų, nes šalia magistralinis kelias A6, judėjimas mūsų mieste – nemažas.
– Grįžkim į mūsų daugiabučių kiemus…
– Vienas iš miesto infrastruktūros dalykų yra tradicinis tvarkytinų kiemų sąrašas. Jis baigia galioti šiais metais. Manau, gruodžio tarybos posėdyje svarstysime tvarkytinų teritorijų 2025-2027 metais planą. Artimiausiu metu rinksimės ir su Miesto ir infrastruktūros plėtros komitetu peržiūrėsim sąrašą, bandysim pasitvirtinti planą trejiems metams.
Džiaugiamės Gudžionių gatve. Jos projektavimas, įvykęs konkursas, pasirašyta preliminari sutartis dar buvo pernai, svarstėm daryt ar nedaryt. Visgi miesto ribose, mums svarbi arterija. Kaip žinot, ten yra „Jonavos paslaugos“, dabar įsikūrusi viena didžiųjų įmonių, solidi investuotoja UAB „Nando“, kitam gale – Jonavos verslas, kaip, pavyzdžiui, „Dafta“, kvartale kuriasi gyventojai. Tad gatvė svarbi, startavome su idėja, kad reikės daryti savo jėgomis, tačiau lygiagrečiai dirbome su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad gautume šiai gatvei finansavimą. Ir jau galiu pasidžiaugti, kad finansavimas yra! Tai nuopelnas ankstesnio mero Mindaugo Sinkevičiaus, kuris sakė: darom, rizikuojam, bet reikia eiti į priekį.
Visi kiti darbai Jonavoje eina pagal planą, žvyravimai, asfaltavimai, darbų daug, bet viskas atsimuša į finansus.
– O parkelis Rimkuose?
– Viskas ten gerai, rangovas neblogas, bet, atšalus orams, nelabai gali judėti į priekį. Tačiau manau, kad kitąmet jau bus gražus parkelis. Jonaviečiams bus džiaugsmo, žalia erdvė, o ateityje, medžiams užaugus, bus galima pavėsį „pagaudyti“, ramiai pailsėti.
– Ką, jūsų nuomone, galima būtų dar nuveikti, kokie darbai turėtų būti atlikti ateityje? Kokia jūsų vizija?
– Darbai nesibaigiantys. Štai daugiabučių kiemai. Juos pagal programas tvarkyti pradėjom gal prieš dešimtmetį. Jau kai kur susidėvėjo, išsidaužė. Teks prie to kada nors vėl grįžti. Turim preliminarų sąrašą, bet žinau, kad tiek pinigų iš biudžeto skirta nebus, ilgainiui visa tai užsitęs. Biudžetas ne guminis, kad „tilptų“ visi kiemai… Norėtųsi, jog visos miesto gatvės būtų asfaltuotos, turim neasfaltuotų gatvių, kai kur nėra apšvietimo, nėra normaliai sutvarkytų kelkraščių, pėsčiųjų takų: viskas atsiremia į biudžetą.
Kaip bus – parodys gyvenimas. Kiekvienas grįžęs namo iš darbo norim rasti vietą, kur pastatyti automobilį, gražiai sutvarkytą aplinką, pėsčiųjų takus, prieigas prie daugiabučių namų ir ta linkme eisim. Daugiabučių namų kiemų tvarkymu Kaunas nuo mūsų atsilieka arba išvis netvarkoma, jei 50 proc. savo lėšomis neprisideda gyventojai. Mūsų savivaldybės pozicija yra kitokia. Skiriame tam tikrą pinigų sumą. Pernai – 300 000 Eur, yra buvę ir 500 tūkstančių. Žiūrėsim, kaip bus sudėliojus 2025 m. biudžetą. Labai tikiuosi, kad suma nebus mažesnė nei 300 000 eurų.
– Jonaviečiai jus labiau pažįsta kaip Saugaus eismo komisijos (SEK) pirmininką, kreipiasi su prašymais bei pasiūlymais. Kokie jie būna dažniausiai?
– Dažniausias ir pats „smagiausias“ – greičio ribojimo kalneliai. Visi jų nori, visiems automobiliai trukdo. Vieni įrengtais greičio kalneliais tyliai džiaugiasi, kiti viešojoje erdvėje piktinasi kam čia tas Andrejevas su savo komisija greičio kalnelių pridėjo. Mūsų politika paprasta: jie atsiranda, kai dauguma gyventojų nori, surenka parašus, o tada atitinkamai SEK balsuoja ir sprendžia, reikia jų ar ne.
Stebime gatves mieste, kaimo seniūnijose. Pavyzdžiui, Žeimiuose yra gatvė X. Gyventojai kreipiasi, nes vaikai grįžta iš mokyklos gatve be kelkraščių, prastas apšvietimas, tad ir prašo greičio ribojimo kalnelių. Prieš nuspręsdami kreipiamės į seniūną, kuris kalbasi su bendruomene, surenka parašus. Ir jei seniūnas su bendruomene nutaria, kad reikia, SEK leidimą duoda. Miestuose tą daro seniūnaičiai – tarpininkai tarp gyventojų ir savivaldos.
Būna, kai į SEK kreipiasi ir vienas žmogus. Tačiau kas yra gerai vienam, nebūtinai tiks daugumai. Buvo prašymas ir dėl motociklų uždraudimo: vienas kaimynas jį turi, kitam trukdo, tai ir „kovoja“. Bet viskas išsisprendė draugiškai.
Saugaus eismo komisijoje dirba kompetentingi žmonės: iš Kauno atvyksta policijos pareigūnai, yra atstovų iš „Jonavos paslaugų“, „Jonavos autobusų“, savivaldybės skyriaus darbuotojų ir vedėjų, seniūnijų darbuotojų, seniūnų sueigos pirmininkas, bendruomenių. SEK sprendimai ne visada patinka gyventojams, tačiau svarbu, kad eismas būtų tvarkingas ir tiktų daugumai, o ne vienam asmeniui.
Organizuojame išvažiuojamuosius posėdžius; jei man paskambina, nuvažiuoju ir vienas. Visokių situacijų pasitaiko. Buvo atvejis, kai žmogus pasinaudojo savo negalia (dėl vietos automobiliui pastatyti prie daugiabučio) ir išprovokavo didžiulį konfliktą. Buvo kviečiami ir pareigūnai, grasinama teismais, kreiptasi į Neįgaliųjų draugiją, į mane, į savivaldybės vadovus. Viską galima išspręsti bendraujant, aistros nurimo, visos pusės patenkintos – ir žmogus, ir namo gyventojai.
– Kaip vertinate artėjančias aplinkkelio statybas? Su kokiais nepatogumais susidurs jonaviečiai? Ką galėtumėte jiems patarti?
– Mums dabar užtenka pamatyti, kaip yra žieduose prie „Achemos“ ir „Aušrinės“. Prie pastarosios jų du ir matome, kiek nepatogumų. Eismą reguliuoja laikinas šviesoforas, susidaro didžiulės spūstys, komentaruose skaičiau, kad būna, kai iš Ruklos į Jonavą ir atvirkščiai žmonės važiuoja valandą laiko.
Bandau įsivaizduoti, kas bus, kai prasidės tikrosios, pavadinkim didžiosios, aplinkkelio statybos ties Šveicarijos kampu. Tiesa, turim alternatyvą: galim važiuoti A6 keliu arba per Šveicariją link Meškonių. Atkarpa išasfaltuota ir vietiniai sėkmingai išnaudoja. Bet žino ne tik vietiniai: kas dažnai vasarą keliauja su valtimis prie ežerų irgi pasinaudoja tuo keliu.
Nepatogumų bus, teks sukandus dantis pakentėti, kad paskui galėtume džiaugtis.
– Įvairiausių atsiliepimų sulaukiate dėl pėsčiųjų perėjų, įrengtų saugumo salelių; kiti pyksta, kad negali prie savo biuro privažiuoti… Kokia jūsų, kaip SEK pirmininko, nuomonė?
– Dažniau sulaukiu neigiamų atsiliepimų. Tos gatvės remontuojamos ir jos projektuojamos specialistų. Projektuoja tie, kurie baigę tam tikrus mokslus, turi sertifikatus ir sprendžia, kaip turėtų būti. Taip, kartais pasitaiko, kad tie sprendimai būna nelogiški, neprotingi, neįvertinta situacija. Prisiminkime, kaip buvo J. Ralio gatvėje išvažiavime iš Kauno g. Darėme eksperimentą ir savivaldybė įrodė, jog pėsčiųjų perėją reikia įrengti arčiau miesto centro, kaip yra dabar.
Tos salelės labai reikalingos ir džiaugiuosi, kad jos atsirado. J. Basanavičiaus gatvėje jų nemažai ir jos padaro pėsčiuosius saugesnius. Kai eini per keturių juostų gatvę, maža kas gali atsitikti. Beje, šitame ruože buvo užfiksuotas vairuotojas, viršijęs 100 km/val. greitį. Tad salelė gal visiškai neapsaugos, tačiau bent leis atsistoti ten, kur saugiau.
Dėl privažiavimų prie ofisų… Yra tų pastabų, jos dažnai logiškos, suprantamos, tačiau negalima lyginti, koks eismo intensyvumas Jonavoje buvo prieš 20-30 metų ir koks yra dabar. Bendraujame su vietos verslu, kažkaip sutariame, didelių pykčių gal ir nėra, tačiau nepatenkintų pasitaiko…
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Emilija Tutlytė
Galerija iš K2: {gallery}8047{/gallery}
