Kulvos bendruomenės 20-mečio minėjimas, surengtas Abraomo Kulviečio dvarvietėje esančiame kultūros centre, virto įspūdinga ir nepamirštama švente jos nariams bei aktyvaus gyvenimo norintiems kulviškiams. Jubiliejinio renginio metu nebuvo ataskaitinių pranešimų, ilgų kalbų ar oficialaus tono – pusiau laisva forma vykusį šventinį vakarą apgaubė artumo ir šilumos aura, o atvykusių svečių ir vietos gyventojų linkėjimai nutiesė tiltą naujiems darbams. Bendruomenės jubiliejinis renginys atskleidė, kad sambūrio pirmininkės Karolinos Petrenčiuk-Naujokienės dažnai kartojamas posakis „gyventi kaime gera“ yra ne sugalvota teorija, bet šiandienos gyvenimo realybė.
Rakursas į praeitį
Pirmą kartą Kulva paminėta XIV a. pabaigoje Naujoje Prūsijos kronikoje. Joje rašoma, kad 1382 m. žiemą Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis įsiveržė į Prūsijos kraštą. Tačiau kova buvo nesėkminga – kryžiuočiai lietuvius atrėmė ir net vijosi iki Kulvos žemių.
Kulva gali didžiuotis šioje vietovėje gimusiu ir gyvenusiu XVI a. lietuvių raštijos pradininku, kultūros ir šviesos nešėju, reformacijos ir humanizmo idėjų skelbėju Abraomu Kulviečiu. Ši asmenybė studijavo Krokuvos, Leipcigo, Vitenbergo, Liuveno universitetuose. Iš to galima daryti prielaidą, kad Vakarų Europos mokslo šventovių archyvuose galimai minimas ir Kulvos pavadinimas. Buvusi dvaro teritorija iki šiol slepia nemažai neatsakytų klausimų, dvelkia paslaptimi, tad neretai sulaukia lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių.
Kulvos kraštas išaugino daug žymių žmonių – poetų, mokslininkų, politikų, dvasininkų, kitokių sričių kūrėjų. Šią vietovę garsina kun. Juozapo Katino, poetės Audros Stasiukonytės, mokslininko Antano Romualdo Gudonavičiaus pavardės. Asmenybių sąrašą papildo dailininkų Mačiulių šeima, tautodailininkė Janina Listvina su savo darbais, Jonavos rajono Garbės pilietis Jonas Klemensas Sungaila, daugelis kitų.
Nelengva pradžia
Kulvos seniūnijoje gyvena ir kuria daug atsidavusių savo kraštui asmenybių. Tikėtina, kad tų veiklių kūrėjų pasiekimai bus įrašyti į šio nuostabaus kampelio istoriją. Vienas jų – Kulvos bendruomenė, kurios įsteigimo iniciatyvos 2004-aisiais ėmėsi kun. Raimundas Kazaitis, felčerė Janina Ragelienė ir vietos gyventojas Raimondas Gudonavičius.
Pasak pirmąja bendruomenės pirmininke išrinktos medicinos punkte dirbusios J. Ragelienės, teko susidurti su daugeliu iššūkių. „Šiandien galiu pasakyti, kad bendruomenės įkūrimo pradžioje, neturint jokios patirties, teko eiti „kryžiaus kelius“. Negana tik susiburti – reikėjo įstatų, bendruomenę įregistruoti Registrų centre. Skambinau visur, kur tik buvo įmanoma, pagalbos ieškojau rajono Savivaldybėje, kreipiausi į įvairias institucijas Kaune. Pagaliau situaciją, į kurią patekau, išaiškinau savo artimam giminaičiui, dirbusiam advokatu Vilniuje, kuris sutvarkė visus dokumentus. Klebono Raimundo Kazaičio ir Raimondo Gudonavičiaus padedama, Kulvos bendruomenę įregistravau Registrų centre. Pradėjome kurti, imtis įvairių iniciatyvų, organizuoti renginius, šventes“, – prisiminimais dalijosi J. Ragelienė.
Praėjus dešimtmečiui po bendruomenės įsteigimo, vadovavimą perėmė Danguolė Griniova. O pastaruosius aštuonerius metus šiam Kulvos sambūriui vadovauja aktyvi, veikli ir kūrybinga K. Petrenčiuk-Naujokienė. Matydami pirmininkės entuziazmą, aktyvumu nenusileidžia ir kiti bendruomenės nariai.
Dėkingumo žodžiai
Kulviškiai buvo vieni pirmųjų Abraomo Kulviečio dvarvietėje įrengę diskgolfo parką, kuriame savo gebėjimus išmėgina ne tik šios sporto šakos gerbėjai iš Kulvos ir aplinkinių kaimų, bet ir vyksta respublikinės varžybos. Kasmet vasaros pabaigoje Kulvos dvaro parke organizuojamas tradicija tapęs respublikinis vestuvių muzikantų konkursas, sulaukiantis dešimčių muzikos mylėtojų ir šimtų žiūrovų iš įvairių Lietuvos kampelių. Bendruomenė, bendradarbiaudama su Kulvos kultūros centru, organizuoja valstybinių švenčių minėjimus, skelbia akcijas bei kviečia visus į teminius renginius, susitikimus su įdomiais žmonėmis, poezijos vakarus.
Pasak bendruomenės narių, visi stengiasi, kad kaime būtų gyventi gera. Tad ir ateityje ketina ieškoti naujų bendravimo formų, į veiklą įtraukiant kuo daugiau gyventojų.
„Atėjo diena, kurios laukiau labai jaudindamasi. Baiminausi, ar ateisite pabūti drauge, kartu pasidalyti prisiminimais ir pašvęsti. Dabar, matydama pilnutėlę salę žmonių, neabejoju, kad mūsų bendruomenė dirba ne tik pati sau, bet ir visiems kaimo gyventojams, – jaudindamasi kalbėjo K. Petrenčiuk-Naujokienė. – O gausus svečių būrys rodo, kad vertina ir gerbia mus, kad mus palaiko ir tiki ateities darbais. Norėtųsi, kad dar po dviejų dešimčių metų, Kulvos bendruomenė būtų žinoma visoje Lietuvoje. Jeigu tada salėje visi nebetilpsime, tai, mano tėčio žodžiais tariant, „pastatysime palapinę“. Manau, kad 40-mečio sukaktį galėtume organizuoti dvaro parke – ten tikrai vietos pakaks. O šis vakaras – tai įrodymas, kad gyventi kaime gera! Ir už tą gėrį esu dėkinga visiems jums.“
Bendruomenės pirmininkė nuoširdžiai padėkojo seniūnui Ramūnui Gudonavičiui. Anot jos, seniūnijos vadovas visada atsiliepia į bet kokį jos kreipimąsi. „Be Jūsų, seniūne, pagalbos aš, ko gero, pražūčiau“, – mintijo Karolina. Pasak jos, visada randa pritarimą ir palaikymą rajono Savivaldybėje, didelės paramos sulaukia iš Kulvos kultūros centro vadovės Virginijos Petrenčiuk. „Dėkui visiems rėmėjams ir pagalbininkams už indėlį į bendruomenės veiklą“, – dėkojo pirmininkė, įteikdama kiekvienam Atminimo statulėlę ir pačios rankomis pagamintą aromatinę žvakę.
Svečiuose – valdžios atstovai
Sukakties proga Kulvos bendruomenę sveikino laikinai rajono Savivaldybės mero pareigas einantis Povilas Beišys, mero patarėja Birutė Gailienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis.
Laikinasis rajono vadovas P. Beišys pastebėjo, kad veikiančių bendruomenių veikla yra skirtinga: „Iš savo patirties Savivaldoje žinau, kad yra pasyvių bendruomenių, kurios egzistuoja tik popieriuje. Yra ir tokių, kurių veikla pasižymi aktyvumu – telkia žmones, gražina aplinką, organizuoja įvairius suėjimus. Prie pastarųjų priskiriu ir Kulvos bendruomenę. Dažniausiai bendruomenę „užkuriantis“ katalizatorius yra jos pirmininkas. Jūs turite veiklią, išradingą ir sumanią vadovę Karoliną, mylėkite ją. Sveikinu visus jus šventės proga, tikėdamasis, kad ateityje minėsime dar ne vieną apvalią bendruomenės veiklos sukaktį.“
„Šiais laikais, kai daug žmonių žvalgosi į miestus, didmiesčius, jūsų bendruomenė tampa atsvara tokiam požiūriui, nes jai nerūpi nei teritorijos dydis, nei kitokie dalykai. Jums svarbiausia – didelės, veiklios, nuoširdžios širdys, vienijančios bendruomenę. Ačiū Karolinai už tai, ką ji sako: gyventi kaime gera. Ir aš tikrai tikiu ja“, – kalbėjo B. Gailienė.
Parlamentaro E. Sabučio manymu, Kulvos bendruomenės 20-mečio šventė – jaukiausias šilumos židinys, užgožiantis niūrų rudens vakarą. „Tad Karolinai ir visiems, esantiems šioje salėje, linkiu vieno: atverkite ne tik savo širdis, bet ir dažniau atverkite savo namus vienas kitam, dažniau organizuokite tokias šventes, kuriose visi pajustų vienas kito šilumą. Dėkui už jūsų veiklą ir nuostabų vakarą“, – sakė Seimo narys E. Sabutis.
Bendravimo esmė
Seniūnas R. Gudonavičius priminė, kad dar neišblėsę Kulvos 640-ties metų minėjimo įspūdžiai, o ši diena dovanoja naujos šilumos ir emocijų pliūpsnį. „Man teko matyti, kaip bendruomenė plėtėsi ir augo. Už tai ačiū tiems, kuriems nespėjau to pasakyti. Ačiū visiems, savo veikla prisidėjusiems prie bendruomenės pokyčių. Džiugu, kad turime labai aktyvią ir veiklią pirmininkę. Linkiu ir toliau jai sėkmingai vadovauti, padėkime jai, klestėkime ir gyvuokime visi drauge“, – linkėjo R. Gudonavičius.
Linkėjimų glėbį padovanojo Kulvos parapijos klebonas kun. Rytis Gurkšnys. Dvasininkas mėgino spręsti klausimą, kas pirma atsirado – veiksmažodis „bendrauti“ ar daiktavardis „bendruomenė“? Jis pirmenybę teiktų veiksmažodžiui. „Juk žmonės čia apsigyveno, tęsė tėvų tradicijas, bendravo tarpusavyje. Tokiu būdu atsirado bendruomenė. Tad ir norisi, kad tas bendravimas tęstųsi, stiprėtų. Dėkui visiems, kurie prisidėjo prie bendruomenės kūrimo ir stiprinimo, kad ji gyventų turtingai, ramiai, kad joje būtų gera gyventi. Telaimina jus Dievas“, – į susirinkusiuosius kreipėsi sielų ganytojas.
Kolegų linkėjimai
Į šventę atskubėjusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė pastebėjo, kad Kulvos bendruomenė, organizuodama įvairius kultūrinius renginius, kuriuose dalyvauja kolektyvai iš visos Lietuvos, ugdo pilietiškumą bei bendruomeniškumą. „Malonu, kad savo geras mintis perduodate jaunajai kartai, esate pavyzdys, patraukiantis jaunimo dėmesį. Klestėkite ir aukite. Norėtųsi atvykti į Jūsų bendruomenės 40-mečio šventę“, – mintimis pasidalijo viešnia.
Sukakties proga bendruomenę sveikino Kėdainių rajono Sangailų kaimo bendruomenės pirmininkas Mantas Kučinskas. Anot jo, 20 metų – tai graži jaunystė. „Mes ką tik paminėjome veiklos penkmetį. Tikiuosi, sulauksime ir jūsų bendruomenės metų. Linkime sutelktumo ir tarpusavio šilumos. Būkite viso rajono pasididžiavimas“, – kalbėjo svečias M. Kučinskas.
Naujų kūrybinių idėjų, stiprios bendrystės linkėjo „Čičinų krašto“ bendruomenei vadovaujanti Rita Subatkevičienė. „Dalykite vieni kitiems šypsenas, užklupus negandai, pasiguoskite vienas kitam, būkite smagūs ir laimingi“, – linkėjo ji.
Batėgalos bendruomenės pirmininkė Jolanta Grabažienė, pritardama teiginiui, kad gyventi kaime gera, Karoliną ir bendruomenės tarybą palygino su širdimi, nuo kurios plakimo priklauso visi gražūs dalykai. „Batėgalos bendruomenės vardu dėkoju už tai, kad visada esame laukiami Kulvoje. Ir mes jūsų visada laukiame Batėgaloje. Ir toliau būkime nuoširdūs bendradarbiai“, – sakė p. Jolanta.
X X X
Renginio programą susirinkusieji stebėjo sėdėdami prie šventiškai papuoštų stalų, ant kurių virpėjo žvakės liepsna. Šventė prasidėjo Kulvos KC liaudiškos muzikos grupės „Nostalgija“ atliekamu Kulvos himnu. Tylos minute pagerbti į Anapilį išėję bendruomenės nariai.
Nuotaikingų dainų vėrinį padovanojo solistė Elvija Zvicevičiūtė iš Jonavos, o populiariosios muzikos atlikėjas Egidijus Sipavičius kvietė prisiminti ir drauge padainuoti daugelio mėgstamas melodijas.
Irena BŪTĖNAITĖ
